Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio atstovui G.Černiauskui, išnagrinėjęs

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P., neturėdama statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti neypatingą statinį - sodo namą, vykdė jo rekonstravimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pažeidimas užfiksuotas 2015-09-30 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-150930-00126. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 159¹ str. 5 d.

Teismo posėdyje O. P. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, paaiškino, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pradėjo sodo namo rekonstrukciją, nes rūsyje labai drėgna, grybelis, norėjo apsaugoti rūsio sienas nuo pažeidimų, todėl virš rūsio pradėjo statyti priestatą. Dėl priestato namo plotas padidėjo nuo 101 kv.m. iki 120 kv.m. Manė, kad šis statinys tėra nesudėtingas statinys, kuriam leidimo nereikia. Šiuo metu pradėjo tvarkytis dokumentus, užsakė statinio ekspertizę, ruošia projektą, nori gauti leidimą rekonstrukcijai. Gauna nedidelę 200 eurų pensiją, silpna sveikata, turi širdies problemų, prašo griežtai nebausti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas G.Černiauskas paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisingai traktuoja statinio kategoriją. Jos rekonstruojamas statinys yra ne nesudėtingas statinys, o neypatingas statinys. Statomas priestatas turi tiesioginį funkcinį ryšį su sodo pastatu. Tokiu būdu tai nėra atskiras statinys. Juo tiesiog padidinamas pagrindinio statinio užstatomas plotas. Tokiu būdu vykdoma sodo pastato rekonstrukcija. Sodo pastatas yra 101 kv.m. ploto, jis ir iki rekonstrukcijos buvo neypatingas, o ne nesudėtingas statinys. Nesudėtingi statiniai yra iki 80 kv. m. ploto. Atitinkamai šio statinio rekonstrukcijai reikalingas leidimas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos 2015-09-30 akte Nr. SSA-00-150930-00126 nurodyta, kad 101 kv.m. ploto sodo pastatas, esantis Vilniaus miesto sav., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas savavališkai, po rekonstrukcijos jo plotas padidės iki 120 kv.m. Statinio kategorija – neypatingas statinys. Darbai vykdomi ūkio būdu. Leidimo rekonstruoti statinį nėra (b.l. 4-5).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog O. P. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Jos kaltę įrodo pačios prisipažinimas ir aiškinimai teisme, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos 2015-09-30 akte Nr. SSA-00-150930-00126, fotolentelė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Šio įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Viena iš statybos rūšių yra statinio rekonstravimas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 punktą statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). O. P. vykdomi darbai atitinka šią statybos rūšį, kadangi dėl statomo priestato, keičiami sodo namo rekonstrukcijos ir matmenys.

Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Minėtą leidimą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar o įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad tokio leidimo statybai išduota nėra. Iš rašytinio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad yra skirtingai traktuojama statinio kategorija, kadangi O. P. manymu, ji stato nesudėtingą statinį, tuo tarpu Statybų inspekcijos atstovas jį kvalifikuoja kaip neypatingą.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 punktą neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 punktas nustato, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Iki rekonstrukcijos pradžios sodo namo bendras plotas buvo 101 kv.m., po rekonstrukcijos jis padidės iki 120 kv.m., tokiu būdu tiek iki rekonstrukcijos, tiek po jos tai yra statinys, priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Priestatas nėra naujas atskiras statinys, kadangi turi tiesioginį funkcinį ryšį su pagrindiniu pastatu – sodo namu.

Tokiu būdu sklype atliekami statybos darbai teisingai kvalifikuoti kaip neypatingo statinio rekonstrukcija, neturint tam leidimo, t.y. savavališka statyba. O. P. veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas.

O. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, padėjo išaiškinti pažeidimą, gailisi dėl jo, be to pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Atsižvelgiant į dvi O. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad ji yra pensininkė, našlė, gauna itin nedidelę pensiją, pažeidimas padarytas dėl neįsigilinimo į nekvalifikuotam asmeniui sudėtingus statybą reglamentuojančius teisės aktus, imamasi priemonių ištaisyti pažeidimą, jos atžvilgiu taikytinos LR ATPK 30¹ nuostatos ir jai skirtina švelnesnė nuobauda, negu numatyta įstatymo. Baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

O. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159¹ str. 5 d., pritaikius LR ATPK 30¹ str., skirti 320 € (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Baudos mokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių terminui, įpareigojant O. P. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 32 eurus iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 16054677550.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.