Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-666-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
1S-666-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00011-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-666-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00011-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria nuspręsta pripažinti Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu jam paskirtą 371,39 eurų piniginę sankciją ir vykdyti ją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu paskirta 200 svarų sterlingų bauda už 1988 metų Kelių eismo įstatymo 144A skirsnio ir 1988 metų kelių eismo taisyklių pažeidėjų įstatymo 2 priedo pažeidimą (jo vardu registruota motorinė transporto priemonė (duomenys neskelbtini) neatitiko draudimo reikalavimų). Be to, iš jo nuspręsta išieškoti 110 svarų sterlingų teismo proceso išlaidų ir 20 svarų sterlingų į visuomeninį fondą arba nukentėjusiųjų asmenų paramos organizacijai. Taigi bendra baudos suma yra 330 svarai sterlingų (371,39 eurų). Sprendimas yra galutinis ir įsiteisėjęs 2014 m. liepos 24 d.Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinė institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją dėl Jungtinėje Karalystėje R. S. paskirtos 330 svarų sterlingų (371,39 eurų) piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas tenkintas, pripažinta Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu R. S. paskirta 371,39 eurų piniginė sankcija ir nuspręsta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Pareiškėjas R. S. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, nepatikrinęs liudijime nurodytų duomenų, nenustatęs, ar liudijimas atitinka nubausto asmens atžvilgiu priimtą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.R. S. nurodo, kad iš teismo nutarties nėra aišku, kokią veiką jis padarė ir už ką jis yra nubaustas, ir ar ši veika pagal Lietuvos Respublikos įstatymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ar patenka į tarptautinio dokumento numatytas veikas, už kurias skirtos baudos gali būti pripažįstamos ir prašančioje valstybėje. Nesant teismo nutartyje apibrėžtos ir detaliai nurodytos padarytos veikos aplinkybių – vietos, datos, pobūdžio, baudžiamumo, sankcijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje negalimas.Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo taikyti BPK 365² straipsnio 3 dalies 8 punktą, numatantį, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesų pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos. Šių svarbių aplinkybių teismas byloje visiškai nesiaiškino, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nei apie kokio nors pažeidimo padarymą Didžiojoje Britanijoje, nei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ar apie kitus su tuo susijusius procesus jis nebuvo informuotas. R. S. teigia Didžiojoje Britanijoje negyvenantis nuo 2012 metų, o išvykdamas iš šios šalies turėtą motorinę transporto priemonę (DUOMENYS NESKELBTINI), apie kurią eina kalba, pardavė ir pardavimo dokumentus išsiuntė institucijai, kaip ir numato Didžiosios Britanijos įstatymai. Kodėl pirkimo-pardavimo procedūra nebuvo užbaigta iki galo, pareiškėjui nėra žinoma, tačiau tą turėjo išsiaiškinti tiek prašančiosios valstybės institucija, tiek Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai. Be to, kaip minėta, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat neįsitikino, kad teismo šaukimas dėl pažeidimo nagrinėjimo R. S. buvo įteiktas, kad jis žinojo apie procedūrą ir turėjo galimybę gintis nuo nepagrįsto kaltinimo užsienio valstybėje. R. S. taip pat pažymi, kad jis niekada nebuvo pareiškęs, kad neginčija bylos. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo kreiptis į Didžiosios Britanijos kompetentingą instituciją dėl papildomų duomenų pateikimo faktui išsiaiškinti.Atsiliepimų į skundą negauta.Pareiškėjo R. S. skundas tenkinamas.Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas) nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Šio pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, įgyvendinant jas BPK 365¹ ir 365² straipsniuose.2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.“ Iš to darytina išvada, kad teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt., todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kaltės ir nepagrįsto nubaudimo nenagrinėjami.Tačiau piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyta, kad kitos valstybės narės teismo sprendimas gali būti nepripažintas, nustačius objektyvų, įstatyme numatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą, pagrindą. Atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai numatyti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje.Pareiškėjo skundo argumentai, kad šiuo atveju nėra aišku, už kokią veiką jis yra nubaustas, kad jo padarytas pažeidimas galimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir dėl to už jį paskirta piniginė sankcija negali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, nepagrįsti. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsisakoma pripažinti piniginę sankciją, kai ji paskirta dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, išskyrus atvejus, kai piniginė sankcija paskirta dėl 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų.Nagrinėjamu atveju R. S. Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu paskirta bauda už 1988 metų Kelių eismo įstatymo 144A skirsnio ir 1988 metų kelių eismo taisyklių pažeidėjų įstatymo 2 priedo nuostatų pažeidimą – jo vardu registruota motorinė transporto priemonė (duomenys neskelbtini) neatitiko draudimo reikalavimų. Nors R. S. užsienio valstybėje nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikomas nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tačiau patenka į 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų sąrašą – kelių eismo taisyklių pažeidimai, įskaitant taisykles dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisykles dėl pavojingų krovinių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindas šiuo atveju nenustatytas.Tačiau sutiktina su pareiškėju, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai nepatikrino, ar šiuo atveju neegzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytas atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindas – teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, tačiau sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą.Pažymėtina, kad reikalavimas aiškiai, be abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir stiprinančiu asmenų procesines teises bei skatinančiu tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime.Byloje nustatyta, kad Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. R. S. atžvilgiu priimtas sprendimas įsiteisėjo tą pačią dieną, tai yra 2014 m. liepos 24 d. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos išduoto liudijimo „h“ dalyje pažymėta, kad byla nebuvo nagrinėta rašytinio proceso tvarka (liudijimo „h“ dalies 2 punkto a papunktis), R. S. asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime (liudijimo „h“ dalies 3 punkto 2 papunktis), po kurio ir buvo priimtas sprendimas dėl baudos paskyrimo. Tačiau liudijime nurodoma (liudijimo h dalies 3 punkto 3.1 papunktis), kad jam 2014 m. liepos 2 d. buvo asmeniškai įteiktas šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie tai, kad sprendimas gali būti priimtas ir tuomet, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą.Apeliantas tiek skunde apygardos teismui, tiek nagrinėjant sankcijos pripažinimo klausimą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie Jungtinės Karalystės S. M. Teismo 2014 m. liepos 24 d. sprendimu paskirtą baudą, kadangi 2012 m. jis išvyko iš Jungtinės Karalystės ir nuo to laiko gyvena Lietuvoje. Iš teismui pateiktos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad R. S. 2013 m. kovo 1 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Nustačius šias ginčytinas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo konsultuotis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, ir įsitikinti, kad būtent R. S. buvo pranešta apie numatytą bylos nagrinėjimą, priimtą teismo sprendimą, kad tai padaryta nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų.Kadangi šias aplinkybes įvertinti ir nustatyti privalo Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nagrinėjanti ir sprendžianti kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą, konkrečiu atveju – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, o šiuo atveju pareigos įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų egzistavimo nebuvo laikytasi, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – klausimas dėl Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti dėl R. S. skundo naują sprendimą – klausimą dėl Anglijos ir Velso Finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymo dėl jam paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis