- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- A2.1.-2879-902/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02361-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio,
aukštojo išsilavinimo, vedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu, neteisto, nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), D. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), be rašytinių darbo sutarčių ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios dirbti (duomenys neskelbtini) naudai, būtent: A. Š. 2013-09-13 - 2013-09-16 laikotarpyje, D. U. 2013-09-19 (iki patikrinimo atlikimo 15 val. 30 min.), A. G. 2013-09-18 - 2013-09-19 laikotarpyje dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje lentpjūvėje adresu (duomenys neskelbtini), šio darbdavio naudai, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių (prieš dieną iki darbo pradžios), neįregistravus darbo sutarčių darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikus jiems darbo sutarčių antrųjų egzempliorių, neišdavus darbo pažymėjimų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK), patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926, 99 str. 2, 3, 5 d. Taip pat A. Š. 2013-09-13 - 2013-09-17 laikotarpyje, D. U. 2013-09-19, A. G. 2013-09-18 - 2013-09-19 laikotarpyje dirbo ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDF administravimo įstaigai apie jų darbo pradžią, kaip tai numato DK 99 str. 6 d., tuo R. M. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vykdo su pavadinimu susijusias veiklas nuo 2001 metų, nuo 2013-08-01 įmonė pasuko į kitą veiklą – medžio apdirbimą. Išsinuomavo patalpas teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo investuoti į įrangą, į medieną.Tuo pačiu jie kreipėsi į darbo biržą, įsidarbino žmogų, kuris buvo bedarbis ir tuo pačiu, lygiagrečiai vykdė veiklą. Patikrinimas buvo 2013-08-19. Iki to jau buvo įdarbinti legaliai dirbantys žmonės, kiti ateidavo, bet dėl tam tikrų savybių, pvz. dėl alkoholio vartojimo, negalėjo apsispręsti dėl jų priėmimo. Tuo pačiu sutapo tas pats laikas su kraustymusi iš (duomenys neskelbtini). Ten, toje pačioje teritorijoje, yra gatvę pjaunantis žmogus, kuris vykdo paslaugų teikimo sutartį. Tiesiog, lygiagrečiai jie darbino žmones ir vėliau buvo patikrinimas. Nurodė, jog su A. Š. buvo sudaryta darbo sutartis 2013-09-17 staklininko-pakuotojo pareigoms ir jis turėjo pradėti dirbti nuo 2013-09-17. Kadangi nėra tokio įstatymo, apibrėžiančio, kaip žmogų patikrinti, ar jis gali tą darbą dirbti, ar negali, tai D. U. atėjo tą pačią dieną ir, surinkęs visus dokumentus, nuvažiavo į apskaitos įmonę forminti darbo sutarties. D. U. buvo instruktuotas, žurnale padėjo parašą. Patikrinimo metu su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta ir patikrinimo metu SODRAI nebuvo pranešta. Dėl SODRAI apie A. Š. įdarbinimą buvo pranešta irgi tą pačią dieną, t.y. 2013-09-17. Jis skambino į apskaitos įmonę ir pasakė, kad žmogus pradeda pas juos dirbti, o jie turėjo pranešti SODRAI. Su A. G. nebuvo pasirašyta darbo sutartis ir nebus pasirašyta. Tiesiog žmogus prašėsi dirbti, bet jis atsakydavo jam dėl tam tikrų jo asmeninių savybių. Žmogus ištisai prašydavosi darbo ir tą patikrinimo dieną jis tiesiog įsiprašė dirbti. Tada jis sutiko. Su A. G. dėl atlyginimo nesitarė, neaptarinėjo tokios situacijos, nes jis, apskritai, negali pas juos dirbti, nes yra geriantis žmogus. Dieną prieš patikrinimą jis buvo atėjęs neblaivus, todėl jį išprašė. Savo vidumi pripažįsta tik vieną žmogų, t.y. A. G., kuris dirbo nelegaliai, bet šiaip, iš principo, jis sutinka, kad visi trys asmenys dirbo nelegaliai ir pripažįsta savo kaltę, kad jiems leido dirbti nelegaliai. Jis netvirtina, kad nuo 2013-09-13 A. Š. dirbo, bet kelias dienas iki patikrinimo jis tikrai dirbo. Dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino ir gailėjosi, prašė teismo skirti minimalią baudą.
Jo atstovas advokatas Arvydas Penelis teisme paaiškino, kad jis sutinka su administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovės argumentais, kad jo atstovaujamasis R. M., kaip įmonės vadovas, neįformino tinkamai priimtų asmenų įdarbinimo. Mano, kad tai lėmė tai, kad jis neturi patirties gamybinėje sferoje, kas kardinaliai skiriasi nuo ankstesnės veiklos, kurią atliko jo bendrovė, kuriai jis vadovauja. Visi trys asmenys, kurie buvo priimti į darbą, atitinka nelegalaus darbo požymius, kurie yra įvardinti DK 98 str. 1 d. Iš pirminio R. M. paaiškinimo Darbo inspekcijai matyti, kad jis kaip ir ginčija dėl A. Š., dėl D. U., bet iš tiesu, į nelegalų darbą įtraukiama ne tik darbo pradžia, pabaiga, darbo sutarties sudarymo diena, bet ir SODROS pranešimo duomenys, kas tikrai nebuvo pranešta iš anksto, kaip numatyta DK ir tai atitinka nelegalaus darbo požymius, todėl mano, kad R. M. kaltas dėl to. Pasikonsultavęs su teisininkais, jis suprato, kad padarė tuos pažeidimus ir teismo posėdžio metu juos pripažino, gailisi, anksčiau nėra nei pats asmeniškai teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nei jo įmonė, kuriai jis vadovauja, nėra bausta. Prašo tai įvertinus, taikyti jam minimalią baudą, kuri numatyta ATPK 41³ str. sankcijos ribose.
Protokolą surašiusios institucijos atstovė E. Č. teisme paaiškino, kad patikrinimo metu, kai jie (inspekcijos atstovai) įvažiavo į teritoriją, du asmenys buvo išėję iš teritorijos, o vienas asmuo buvo prie staklių. Matėsi, kad asmenys atlikinėja darbo funkcijas: jie buvo su darbo rūbais, nešvarūs, dulkėti, kadangi toje lentpjūvėje pučiamos pjuvenos, jie pripažino, kad dirba. Jie (inspekcijos atstovai) toje įmonėje buvo prieš savaitę ir toje įmonėje dirbą asmenys pabėgo, matė, kaip jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Vienas rastas asmuo, kuris dirbo buvo pasirašęs darbo sutartį, todėl buvo vykdomas pakartotinis tyrimas. Darbdavys, nors ir žinojo, kad jie (inspekcijos atstovai) lankėsi, nepasitaisė. Nurodė, jog Darbo inspekcija, surašiusi protokolą, pateikė įrodymus, kad A. Š. dirbo nuo 2013-09-13, nes jis pateikė rašytinį paaiškinimą, kur jis buvo įspėtas, supažindintas dėl galimos administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, jeigu ir kiltų ginčas dėl realios jo darbo pradžios, jo įdarbinimas nuo 2013-09-17 vis tiek būtų laikomas nelegaliu, nes buvo pažeistos abi įdarbinimo nuostatos, t.y. darbo sutartis oficialiai buvo sudaryta tą pačią dieną, kada Darbo kodekso 99 str. 3 d. reikalauja sudaryti sutartį prieš vieną dieną. Taip pat yra privaloma informuoti SODRA ne vėliau, kaip vieną dieną prieš darbo pradžią. Viskas buvo atlikta 2013-09-17: darbo pradžia 2013-09-17, sutartis sudaryta 2013-09-17, po darbo 2013-09-17 informuota SODRA. Patikrinimo metu D. U. neturėjo darbo sutarties, pats tai pripažino. Darbo sutartis sudaryta tik 2013-09-19, SODRA informuota tą pačią dieną, kada pradėjo dirbti, o ne prieš dieną. A. G. kelias dienas dirbo prie įrenginių. Iš nuotraukos byloje matyti, kad patikrinimo metu jis pjovė lentas. Be to, ir rašytiniame paaiškinime, šitas asmuo buvo supažindintas dėl melagingų parodymų davimo, jis paaiškino, kad darbą parodė (duomenys neskelbtini), kad buvo tartasi dėl atlygio. Kaip pažymėta protokole, ką pripažino ir R. M., darbo sutarties sudaryta nebuvo, SODRA taip pat nebuvo informuota apie šio asmens įdarbinimą, kas rodo, jog A. G. taip pat dirbo nelegaliai. Todėl institucijos atstovė teismo prašė taikyti administracinę atsakomybę už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, t.y. už tris asmenis, kaip numato ATPK 41³, sankcijos ribose.
ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo faktą ir R. M. kaltę, be šio asmens paaiškinimo teisme, įrodo: 2013-10-04 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA0359-0104 (b.l. 6-7), VĮ Registrų centro duomenys (b.l. 8-13), A. Š. 2013-09-19 paaiškinimas (b.l. 14),
Šalies argumentai
D. U. 2013-09-19 paaiškinimas (b.l. 15), A. G. 2013-09-19 paaiškinimas (b.l. 16), SODROS duomenys, raštas (b.l. 17, 19, 20), fotonuotraukos (b.l. 21-24), darbo sutartys (b.l. 28-29, 30-31), darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 32), darbo sutarčių, darbo pažymėjimų registravimo žurnalo duomenys (b.l. 33, 34).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp darbuotojų A. Š., D. U., A. G. ir darbdaviui – (duomenys neskelbtini) atstovaujančio asmens – vadovo R. M. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, kurios savo pobūdžiu atlygintinos, darbo laiko ir kt.), tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas tinkamai darbo sutartimi. (duomenys neskelbtini) vadovas R. M. neužtikrino, kad darbuotojams: A. Š., D. U. ir A. G. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis (prieš dieną iki darbo pradžios),įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, įteikus darbuotojui antrąjį sutarties egzempliorių, išdavus darbo pažymėjimus bei tinkamai pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, todėl R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina jo nuoširdus gailestis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra duomenų apie jo ankstesnį baudimą.
ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas R. M. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Atsižvelgiama, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidimas netruko ilgą laiko tarpą, neteistas, nėra duomenų apie jo ankstesnį baudimą. Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų skirtina 3000 Lt bauda už nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 9000 litų dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 9000 (devynių tūkstančių) Lt baudą.
Baudą sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6401.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.