Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grižlita LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grižlita LT“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „Grižlita LT“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių ir yra skolinga valstybės biudžetui 1 134,55 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Grižlita LT“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.

Teismas spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą iš antstolės I. K. gavo 2016 m. balandžio 26 d. patvarkymą, kuriame buvo nustatyta, kad UAB „Grižlita LT“ veiklos nevykdo, kredito įstaigose lėšų neturi, kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nerasta. Pagal viešųjų registrų duomenis, teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir nuosavybės teise registruotų transporto priemonių, taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, skola VMI prie FM sudaro 1 134,55 Eur, o apdraustųjų yra tik vienas asmuo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs iš viešųjų registrų gautus duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Grižlita LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, iškeldamas atsakovei bankroto bylą, pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį, nes nėra nei vienos iš šiame straipsnyje nurodytos sąlygos bankroto bylai iškelti. Atsakovė tinkamai vykdo visus įsipareigojimus kreditoriams, o jos turto vertė ženkliai viršija turimų įsipareigojimų sumą. Tai patvirtina įmonės balanso duomenys.

Atsakovė neinformavo kreditorių, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų, priešingai, aktyviai bendravo su mokesčių administratore aiškindamasi, kokia tvarka turi būti sumokėtas susidaręs įsiskolinimas, siekė tinkamai vykdyti prievolę ieškovei. Atsakovė iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos VMI prie FM sumokėjo visą skolą.

Teismas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kadangi iki nutarties iškelti bankroto bylą atsakovė visiškai įvykdė mokestinius įsipareigojimus ieškovei.

Ieškovė VMI prie FM teismo prašo klausimą spręsti savo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

VMI prie FM nesutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Antstolės išieškojimo negalimumo aktas gautas 2016 m. balandžio 28 d., o pareiškimas Vilniaus apygardos teismui išsiųstas 2016m. gegužės 11 d., taigi vieno mėnesio terminas, nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nepraleistas.

Ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo registruotu paštu siuntė UAB „Grižlita LT“ registruotos buveinės adresu. Nors pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kopija atsakovei nebuvo įteikta, ji laikoma įteikta vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės ir jos buvo neveiksmingos. 2014 m. gegužės 23 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, sprendimas perduotas vykdyti antstolei I. K., tačiau grąžintas su išieškojimo negalimumo aktu.

2016 m. liepos 25 d. duomenimis atsakovė nėra skolinga ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovei UAB „Grižlita LT“ iškėlė bankroto bylą.

ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remiantis, teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka apmokėti teismo ir administravimo išlaidoms, išskyrus ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus.

Aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas teismų praktikoje yra pasakyta, kad civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas, nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-248/2014).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2016 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė atsakovės bankroto bylą pagal ieškovės VMI prie FM ieškinį. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo visiškai atsiskaitė su ieškove ir pateikė teismui tai patvirtinančius 2016 m. gegužės 18-19 d. mokėjimo nurodymus (e. b. l. 45-48). Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. duomenimis atsakovė jai nėra skolinga. Tai reiškia, kad nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą priėmimo metu ieškovė nebuvo atsakovės kreditorė. Šie duomenys apygardos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo žinomi, tačiau atsakovė (skolininkė) buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškove, o tai sudaro savarankišką pagrindą, įtvirtintą ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte, atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo iškelti bankroto bylą pagal ieškovės pareiškimą, apygardos teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 178 str., 185 str., 314 str.; ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.).

Panaikinus skundžiamą nutartį ir egzistuojant ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintam savarankiškam atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindui, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, netikslinga klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo vien dėl to, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą. Todėl tikslinga šį klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme iš esmės atsisakant iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-340/2014).

Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakytina iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Grižlita LT“ (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą priėmimo metu egzistavo savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d. 1 p.), kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos procesinei bylos baigčiai ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grižlita LT” bankroto bylą.