Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-214-468/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-11-20
Bylos Nr.: 1-214-468/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-55-1-00334-2011-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Kazlauskienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Pavelas Frolovas
Civilinis ieškovas: V. S.
Kaltinamasis: A. V., V. M.

Kategorijos

3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
14.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-214-468/2012(Proceso Nr. 1-55-1-00334-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9; 14.6

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Pažarskio, Pavelo Frolovo,

sekretoriaujant Vidai Šuminienei, Linai Pauliukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui R. B.,gynėjams advokatams G. S., A. T.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. S.,civilinio ieškovo atstovui G. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 3 klasių išsilavinimą, niekur nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-10-09 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 180 str. 1 d. – 70 parų arešto;

2010-06-16 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2d. – 1 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2010-11-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-06-16 nuosprendis ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė;

kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir

V. M., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, niekur nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1986-01-21 Alytaus rajono teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 str. 1 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

1990-11-13 Vilniaus miesto 1 teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 str. 2 d. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 2003-10-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 147 str. 2 d. į 2000 m. BK 180 str. 1 d. ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Papildoma bausmė – turto konfiskavimas, panaikinta.

1995-02-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 str. 2 d. 8 p., 146 str. 2 d. – 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 43 str. nuostatas, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 teismo 1990-11-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2003-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nusikalstamos veikos, nurodytos Kauno apygardos teismo 1995-02-03 nuosprendyje parkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 str. 2 d. 8 p., 146 str. 2 d. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 9 p., 178 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – 14 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 str. nuostatas, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 teismo 1990-11-13 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2004-01-26 Kauno apygardos teismo nutartimi, sutinkamai su BK 64 str., subendrintos 2003-10-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2003-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimis paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2005-10-18 Kauno apygardos teismo nutartimi patikslinta galutinė subendrinta bausmė – 14 m. 2 mėn. ir 3 d. laisvės atėmimo;

2007-09-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1d. – 9 mėn. laisvės atėmimo;

2008-10-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1d. – 9 mėn. laisvės atėmimo;

2009-02-02 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 63 str. nuostatas, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

2011-04-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2011-07-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų arešto bausme;

2011-11-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimu;

kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų, o būtent A. V. ir V. M. 2011 07 13 d. apie 23.30 val., veikdami kartu (bendrininkų grupėje), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – F. S. mobilaus ryšio telefoną “Nokia 5011”, 80 Lt vertės, A. V. išdaužus langą, įsibrovė į F. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau keturių smūgių F. S. į viršutinę kūno dalį (pagrinde į galvą), padarydami nukentėjusiajam trauminę galvos smegenų ligą (vidutinio sunkumo forma), galvos smegenų sukrėtimo sindromą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kaktos srityje, krūtinės srityje, odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje, dešinio raktikaulio projekcijoje, dėl ko nukentėjusysis F. S. nuo galvos smegenų sumušimo ir kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais mirė ligoninėje 2011 08 22 d. 8 val., tokiu būdu tyčia bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų nužudė F. S. Šiais savo veiksmais A. V. ir V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Taip pat A. V. ir V. M., veikdami bendrininkų grupėje, apiplėšė, įsibrovę į patalpą, o būtent A. V. ir V. M. 2011 07 13 d. apie 23.30 val., veikdami kartu (bendrininkų grupėje), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą – F. S. mobilaus ryšio telefoną “Nokia 5011”, 80 Lt vertės, A. V. išdaužus langą, įsibrovė į F. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudodami fizinį smurtą, tai yra tyčia sudavę rankomis ir kojomis ne mažiau keturių smūgių F. S. į viršutinę kūno dalį (pagrinde į galvą), padarydami nukentėjusiajam trauminę galvos smegenų ligą (vidutinio sunkumo forma), galvos smegenų sukrėtimo sindromą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, muštinę žaizdą kaktos kairėje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kaktos srityje, krūtinės srityje, odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje, dešinio raktikaulio projekcijoje, pagrobė svetimą turtą – F. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną “Nokia 5011”, 80 Lt vertės. Šiais savo veiksmais A. V. ir V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir teismui paaiškino, kad jis kartu su A. V. atlikinėjo arešto bausmę, kur ir susipažino. Įvykio vakarą V. M. atėjo pas A. V. į namus ir paprašė, kad jis pavežėtų paimti pinigų. Kur važiuoja, A. V. nežinojo. Jie jau po vidurnakčio nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, sustojo prie namo. V. M. liepė A. V. palaukti, o pats nuėjo prie namo, pabeldė į duris. Durų niekas neatidarė, tuomet kumščiu išdaužė langą, įlipo į vidų. Namuose buvęs žmogus buvo su peiliu rankose, todėl V. M. iš rankos du kartus sudavė jam į galvą. Iš kojos nespardė. Žmogus nuvirto, o V. M. pradėjo ieškoti pinigų. Pinigų nerado, tačiau pamatė įjungtą telefoną. Telefoną ištraukė ir pasiėmė, kad nepaskambintų, nieko daugiau neradęs, atkabinęs duris, išėjo per duris. Telefoną išmetė kažkur laukuose. Sėdęs į mašiną, A. V. pasakė, jog pinigų kol kas neturi, atiduos vėliau 200 litų, kuriuos buvo skolingas. A. V. nežinojo kur ir ko jis eina, bei ką darys, jo tik prašė, kad pavežtų, kad turi gauti pinigų. Su F. S. V. M. nebuvo pažįstamas, niekada pas jį anksčiau nėra buvęs. Žinojo, kad šioje sodyboje gyvena vienišas žmogus, kad gali turėti pinigų. Apie tai jam buvo sakęs vienas žmogus.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei rašytinio prisipažinimo, kad šį nusikaltimą padarė dviese, V. M. paaiškino, kad jam pareigūnai darė spaudimą, bet dėl jų veiksmų niekam nesiskundė. Apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją irgi buvo daromas spaudimas, tai darė pareigūnai. Pripažino, jog jam esant sulaikytam, pas jį į pasimatymą buvo atėjusi A. V. motina.

Šį nusikaltimą padarė vienas. A. V. laukė mašinoje, stovinčioje netoli namo. A. V. buvo priėjęs prie namo, rėkė - važiuojam, kiek čia galima būti, pridarė langą ranka. M. girdėjo A.V. balsą, nors buvo kitame kambaryje. Šalia buvo namų, tolimesniame degė šviesa. Nukentėjusįjį mušė viename kambaryje. Su ieškiniais sutinka.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su V. M. areštinėje atliko arešto bausmę. Išėjus iš areštinės V. M. atėjo pas A. V. ir šis jam paskolino 200 litų. Praėjus savaitei, jis vėl atėjo pas A. V. ir paprašė nuvežti į kaimą, pas kažkokį žmogų paimt skolą. A. M. jį nuvežė, laukė mašinoje, V. M. nuėjo, name junginėjo šviesą, o A. V. sėdėjo mašinoje, laukė. Po kiek laiko A. V. išlipo parūkyt. Pagalvojo, kad nueis pažiūrėti - kur V. M. Nuėjo prie namo, langas buvo išdaužtas, A. V. tyliai pradėjo rėkti ir atsirėmė pirštais į palangę, atsirėmė į stiklą, stiklą numetė į šoną. Grįžo į mašiną, toliau laukė ir, A. M. atėjus, jie išvažiavo. Paklausus V. M., kodėl išdaužtas stiklas, pastarasis nieko neatsakė. A. M. išleido mieste, o pats grįžo namo. Po dviejų dienų pareigūnai jį sulaikė, liepė prisipažinti. A. V. į namą nelindo, kambaryje nebuvo, nukentėjusiojo nemušė.

Dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 162, t. 1.) nenurodyta, jog buvo priėjęs prie namo, A. V. paaiškino, jog teisme jis sako tiesą – prie namo buvo priėjęs, kad pasikviestų V. M. ir važiuotų. Kadangi stiklas buvo sudaužytas, jis įkišo galvą ir pradėjo rėkti, A. V. buvo atsirėmęs į stiklą, niekas neatsiliepė, todėl grįžo į mašiną ir toliau laukė mašinoje.

A. V. parodė, jog nuvažiavę į kaimą mašiną pasistatė netoli namų, per kelią, už 100-150 metrų, o ne prie vartelių, nes V. M. ten liepė sustoti. Buvo naktis, tamsu. Toje vietoje yra daugiau namų, todėl nekilo klausimas, kodėl taip toli reikia sustoti nuo sodybos. V. M. išlipo iš mašinos ir nuėjo, sakė, kad ateis už 15-20 min. Pastarajam negrįžtant A. V. išlipo iš automobilio, uždegė cigaretę, nuėjo nusišlapint. A. V. matė, kur nuėjo V. M., šviesų daugiau pas nieką nedegė, tik tame name užsidegė šviesos, o vėliau išsijungė, todėl ir nuėjo prie to namo, ieškodamas V. M. Priėjęs prie namo, pamatė, kad langas atidarytas, išdaužtas. A. V. priėjo prie to lango, iškišo galvą, pradėjo rėkti, šaukti - niekas neatsiliepė. Grįžo į mašiną, po kiek laiko atėjo V. M. ir jie išvažiavo.

Į nukentėjusiojo kiemą varteliai buvo atidaryti, namo durys uždarytos. Pirštų antspaudai liko A. V. prisilietus prie lango rėmo. Nepamena, kuria ranka, gal dešine. Ant stiklo galėjo likti atspaudų, nes jis, kad nesusipjaustytų paėmė vieną stiklą, ištraukė ir išmetė už 10 ar 20 metrų, bet tiksliai negali pasakyti, nes buvo tamsu, nematė.

Nukentėjusiojo F. S. nepažinojo, su juo nebuvo susitikęs. Dėl F. S. santykių su romais dėl parduoto arklio nieko nežino. Su ieškiniais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, teismo nuomone, patvirtina V. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. S. teismui paaiškino, kad žuvusysis - jo tėvas, jis gyveno vienas. Kaltinamieji iki šiol nebuvo matyti. Prieš metus tėvas iš romų tautybės asmenų pirko arklį. Už arklį tėvas mokėjo grynais pinigais, tuos pinigus atvežė ir tėvui perdavė V. S., nes tėvas namuose pinigų nelaikė. Mano, kad dėl to per romus galėjo praeiti žinia, kur tėvas gyvena, ir kad laiko ūkį. Dėl paties įvykio gali paaiškinti, kad ryte jam telefonu pranešė, kad kaimynė ryte rado leisgyvį tėvą. V. S. telefonu iš karto iškvietė tardytojus ir greitąją pagalbą, kai pats atvažiavo į sodybą, tėvas jau buvo išvežtas, dirbo tik kriminalistai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. Nuo gatvės pusės buvo išdaužtas langas, kuris nebuvo atidarytas, tiktai išdaužtas, stiklai išbyrėję, o išeita buvo pro duris. Ligoninėje jis pastoviai lankė tėvą. Mano, kad pirminiai įvykiai įvyko virtuvėje, kur tėvas gavo į galvą, bet tėvas, pagal savo amžių buvo fiziškai stiprus, todėl sugebėjo perbėgti dar per vieną kambarį, į sekantį kambarį, kuriame jis miegodavo ir ten vyko tolimesnis tėvo mušimas. Didžiausia turto „paieška“ vyko būtent tame kambaryje, nes jis buvo labiausiai išverstas, jame kaimynė rado sumuštą tėvą. Pro išdaužtą langą nepakviesi, nes nesimato, kas tame kambaryje vyksta, nes tai visai kita pusė, todėl, V. S. nuomone, paaiškinimas, kad bendrauti buvo galima per tą atidarytą langą, nėra teisingas. Tėvas turėjo telefoną NOKIA. Ar jis buvo rastas - nežino, nes, kiek atsimena, į vietą buvo atvežtas vienas iš įtariamųjų, prie namo davė parodymus, o telefono ieškoti vežė net prie kapinių, už kokių 500 metrų, tačiau niekas telefono negrąžino, matyt – nerado. Kiek jis klausė kaimynų, tai mašina, kuria buvo atvažiavę kaltinamieji, tikrai nestovėjo prie namo, geriausiu atveju buvo palikta kažkur prie kapinių, prie miškelio, maždaug už 300-400-500 metrų. Ligoninėje tėvas buvo sąmoningas, bendravo nenoriai, tačiau į V. S. klausimą - kiek buvo, atsakė – du. Ar mušė? Atsakė – mušė, spardė. Tėvas buvo sumuštas ne tik į galvą, jam buvo sumušta ir krūtinė. Iki įvykio tėvas jokių nervinių, širdies, galvos problemų neturėjo, pagal savo amžių buvo fiziškai stiprus. Prašo tenkinti pareikštą jo civilinį ieškinį.

Liudytojas V. Z., F. S. kaimynas per gatvę, teismui paaiškino, kad jis miega prie lango, langas buvo kiek atidarytas, girdėjo F. S. šaukiant „gelbėkit“, paskui daužymąsi kambaryje. Kitų balsų negirdėjo. Pro langą matė, kad F. S. name didžioji lempa tai užsidega, tai užgęsta, tai buvo 4-5 kartus. Šviesa užsidegdavo trumpam. Daugiau buvo tamsu, nei uždegta šviesa. Matė lyg melsvas kaip žibintuvėlio švieseles. Norėjo eiti pažiūrėti, tačiau pabijojo. Matė, kad po 10-15 minučių iš trobos, pro vartelius išeinančius kartu du neaukštus vyrus, kurie nuėjo gatve. Kada jie atėjo - nematė, mašinos prie namo nematė. Išaušus liepė dukrai F. S. nunešti pieno. Grįžusi dukra pasakė, kad F. S. guli kruvinas, paskambino F. S. vaikams. Netrukus atvyko greitosios pagalbos automobilis, F. S. buvo išvežtas į ligoninę. V. Z. žino, jog F. S. mirė. F. S. name buvo išdaužti stiklai, tačiau V. Z. garso, kada stiklai buvo išdaužti, negirdėjo. Kaime gal 30 namų, tačiau kaimas tuščias, todėl žmonės šunų nelaiko, daugiau žmonių būna vasara. F. S. buvo stiprus, sveikata nesiskundė.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad kaltinamieji nėra pažįstami. F. S. - tėvų kaimynas, ji įvykio metu su vaiku vasarojo pas tėvus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje nuo F. S. namo. F. S. kas antrą ar kas trečią rytą nunešdavo pieno, todėl apie 7.30 val. nunešusi pieno, pamatė, jog namo durys pravertos, virtuvėje ant žemės – peilis. Kambaryje sekcija, lovos buvo sujauktos, apversti čiužiniai, išmėtyti daiktai, stalčiai išversti, popieriai išmėtyti. F. S. gulėjo kruvinas, sumuštas, buvo sudaužyta galva - veidas buvo kaip perkirstas, matėsi atvira žaizda. F. S. buvo labai sušalęs, todėl ji jį apklojo kaldra. Paklausė, kas atsitiko, tačiau jis tik atsakė, kad jam labai skauda, skauda krūtinę. Daugiau nieko nekalbėjo. Tarp popierių rado lapelį su F. S. dukters telefono numeriu, jai paskambino ir pranešė, kad važiuotų į kaimą. Jokių pašalinių žmonių namuose nebuvo, o naktį ar iš vakaro į kokias mašinas, kitas transporto priemones, ar žmones neatkreipė dėmesio. Išvežus S. į ligoninę, kažkur po mėnesio jis ligoninėje mirė. Kaime vaikai kokių nors telefonų, kitų daiktų po įvykio nerado. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo - 15 kilometrų.

Ekspertas L. U., parodė, jog 2011 11 15 ir 2012 01 04 pateiktas išvadas jis pilnai tvirtina. F. S. mirė nuo trauminės vidutinio sunkumo galvos smegenų ligos, galvos smegenų sukrėtimo bei kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, bei smegenų sumušimo. Nors įvykis buvo 2011 07 13, o F. S. mirė 2011 08 22, tačiau jis kategoriškai tvirtina, kad mirties priežastis buvo jo trauma. L. U. ekspertizę atliko pagal esamus įrašus medicininiuose dokumentuose, buvo padaryti visi medicininiai tyrimai, kompiuterinė tomografija. Į klausimą: ar galėjo mirtis įvykti dėl kitų ligų, nesusijusių su trauma, L. U. paaiškino, jog tyrimo metu bei pateiktuose dokumentuose kokių nors patologinių susirgimų, išskyrus aterosklerozę, nenustatyta, o šis susirgimas jokio ryšio su galvos trauma neturi. Tai, kad F. S. sirgo ateroskleroze, duomenys buvo pateikti medicininėje dokumentacijoje, taip pat atliekant teismo medicininį tyrimą - ekshumacijos metu. Nuo aterosklerozės negalėjo vykti tokie pakitimai, kokie buvo diagnozuoti F. S., nes diagnozė yra surišta su trauma.

Specialistas R. L., surašęs 2011 08 16 d. specialisto išvadą, parodė, kad savo duotas išvadas pilnai palaiko. Buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, nes aprašomojoje dalyje galėjo būti išsamiau aprašyta ir pažymėta, iš kur konkrečiai pėdsakas ar plokštelė buvo paimta, tačiau tai fiksuojama įvykio vietos apžiūros protokole. Išvadoje dėl atliktų objektų tyrimo nustatyta, kad ant tam tikrų objektų buvo rasta pirštų pėdsakų ir jie buvo identifikuoti, o ant kai kurių objektų rastuose pėdsakuose trūko požymių, pagal kuriuos būtų galima kategoriškai pasisakyti, kad jie tinkami identifikuoti asmenį. Pateiktos tyrimui plokštelės buvo supakuotos į voką ir suvyniotos į popierių, su užrašais, aprašančiais, nuo kur konkrečiai ta plokštelė ar tas pėdsakas nuimtas. Pirštų pėdsakai, kuriuos pavyko identifikuoti, buvo paimti nuo stiklų, nes stiklo lygus paviršius, lengviausia kokybiškai paimti. Tyrimui buvo pristatyta ir viena stiklo šukė. Ant objektų, dėl kurių yra kategoriškos išvados, buvo pakankamai individualių požymių, kurie išskirtų vieną asmenį iš kitų, reikalingų identifikavimui. Šie atspaudai buvo A. V. Kitur rasti pirštų pėdsakai nebuvo tinkami identifikacijai.

Liudytojas tyrėjas S. D. teismui parodė, jog 2011 m. birželio ar liepos mėnesį, dirbant operatyvinėje grupėje, buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes yra sumuštas žmogus. Kartu su tyrėju S. R. išvyko į įvykio vietą, į nukentėjusiojo sodybą. Sodyboje rado išdaužtą langą, išlaužtas duris. Surašė įvykio vietos protokolą, ieškojo pėdsakų, įrodymų, kurie padėtų nustatyti, kas galėjo sumušti žmogų, fiksavo įvykio vietą. Nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Pamena, kad pirštų pėdsakų buvo rasta ant stiklo. Pačiame lango rėme buvo išdaužtas stiklas, buvo likusi stiklo šukė – trikampio formos. Vidinėje stiklo pusėje buvo rasti piršto pėdsakai - labai ryškūs, juos užfiksavo, įrašė į protokolą. Rado ir daugiau pirštų pėdsakų: ant atvirukų, užrašų knygelės, stiklo šukių. Stiklo šukės buvo rastos ir kieme, ar buvo rasta stiklo šukių kambario viduje, liudytojas S. D. neprisimena, tačiau viskas smulkiai yra užfiksuota apžiūros protokole, todėl juo galima remtis. Rasti pėdsakai, skubiai buvo atiduoti tyrimui ir per parą laiko buvo identifikuotas asmuo – A. V., romų tautybės pilietis. Jo iš karto buvo pradėta ieškoti. Taip pat buvo apžiūrėtas sodybos kiemas, gyvenamasis namas, sodas. Stiklo šukė buvo rasta žolėje, netoli namo. Pirminiais duomenimis, nukentėjusysis turėjo telefoną ir buvo skambinęs, bet telefonas buvo išjungtas. Telefono ieškojo, galvodami, kad gal jį ras kur nors žolėje, bet jo nerado. Buvo tikrinta ir pagal telefonų stotis - buvo užfiksuotas tik nukentėjusiojo sūnaus skambutis, bandė kas kelias dienas tikrinti, ar telefonas veikia, bet nepavyko nieko nustatyti.

Dėl įvykio vietoje rastų įrodymų, tirtinų objektų supakavimo liudytojas S. D. paaiškino, jog yra naudojamos priemonės: plokštelės, aprašoma nuo kurio daikto ar objekto paimamas pėdsakas, dedama į voką ir pateikiama specialistui, kuris atlieka tyrimą. Įvykio vietoje buvo su tyrėju G. R., visas reikiamas priemones: lagaminą, daktiloskopinius miltelius, plokšteles turėjo su savimi. Liudytojas S. D. rašė įvykio vietos apžiūros protokolą, o G. R. nuiminėjo antspaudus nuo objektų, kurie buvo užklijuoti ir pasirašyti, užantspauduoti nebuvo, nes antspaudo nesivežioja.

Liudytojas tyrėjas G. R. teismui parodė, kad dirbant operatyvinėje grupėje, jis budėtojo nurodymu nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. G. R. atliko įvykio vietos apžiūrą. Protokolą rašė tyrėjas S. D., o G. R. dirbo su ekspertiniu lagaminu, rinko pirštų atspaudus. Buvo dirbama su juodos spalvos milteliais, magnetiniu šepetėliu, buvo ryškinami ir ieškomi pirštų pėdsakai, fiksuojami skaidria plokštele. Jie buvo pažymėti, nuo kur nuimti ir supakuoti: buvo padarytos atžymos, plokštelė įdedama, su lapuku, kuris užlenkiamas, užtvirtinama ir dedama į voką. Buvo pažymėta raštu, nuo kur nuimta, pvz. nuimta nuo lango, nuo stalo, nuo banknoto, nuo staktos. Kai kurie pirštų atspaudai buvo fotografuojami išryškinus, net nenuėmus ant daktiloskopinės plokštelės. Pirštų pėdsakų buvo rasta daug kur: ant stiklų, lango, ant blanknoto, detaliau nebepamena. Dėl stiklų, nuo kurių buvo nuimti pirštų antspaudai, liudytojas G. R. paaiškino, jog šukių, nuo kurių nuėmė pirštų antspaudus buvo ne viena - stiklai buvo dar ir namo lange, tas langas buvo sudaužytas, bet šukė laikėsi. Pamena, kad buvo rasta stiklų prie namo lauke. Buvo stiklo šukė, kur piršto pėdsakai buvo ir iš abiejų pusių. Manytina, kad šie pėdsakai buvo palikti stengiantis išimti tą stiklą. A. V. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime pas giminaičius. Atvykus tame bute buvusiems žmonėms buvo pranešta dėl ko ir kas atvyko, todėl liudytojas G. R. mano, kad A. V. girdėjo, nes jis pabėgo, o vėliau jį rado pasislėpusį tame pačiame kaime, krūmynuose. Telefono ieškojo kiti kolegos.

Tikrinant pagal F. S. mobiliojo telefono IMEI (1 t. b.l. 145-149) buvo nustatyta, jog laikotarpiu 2011 07 13–2011 07 18, paskutinis skambutis buvo atliktas 2011 07 13 21 val. 03 min., t.y. įvykio dienos vakare ir daugiau telefonas nebebuvo naudojamas, o tai, nors ir netiesiogiai, patvirtina, tą V. M. nurodytą aplinkybę, jog telefonas buvo išmestas.

Nors kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino, o kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino vienas įvykdęs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau, teismo nuomone, abiejų kaltė šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu (2011 08 22) V. M. parodė, jog 2011 birželio mėnesį Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje, atlikdamas administracinį areštą, susipažino su romų tautybės vyriškiu A. V. Pasibaigus administracinio arešto terminui, gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, pas A. V. brolį. Po to, kai A. V. atliko areštą, abu susitiko (duomenys neskelbtini) m. ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) raj. Liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis (V. M.) pasiūlė A. V. nuvažiuoti kur nors ir iš ko nors gauti pinigų. Pasiūlė važiuoti link (duomenys neskelbtini) kaimo, nes žinojo, kad ten gyvena vienas žmogus ir jis turi pinigų. Kaimo pavadinimo neprisimena. Iš ko sužinojo, kad tas vyras turi pinigų, neprisimena. Liepos mėnesį, dienos neprisimena, apie 23-24 val. važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo A. V. automobiliu, kurį vairavo A. V. Įvažiavus į tą kaimą, liepė A. V. sustoti prie miško. Pats išlipo iš automobilio ir, pasakęs A. V., kad eina pas žmogų pinigų, nuėjo į tą sodybą, kur gyveno senyvo amžiaus vyriškis. Ranka išdaužė lango stiklą ir pro langą įlipo į vidų. Viduje pamatė šeimininką, rankoje laikantį virtuvinį peilį. Liepė senyvo amžiaus vyrui atiduoti pinigus. Senukui atsakius, kad jų neturi, sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, kažkur į smilkinį. Po smūgio nukentėjusysis nukrito. Tada vėl paklausė, kur yra pinigai, ir, vėl gavęs neigiamą atsakymą, dar kartą sudavė kumščiu į galvos sritį. Pamatęs, kad iš sumušto šeimininko galvos bėga kraujas, daugiau jo nemušė. Apieškojo lovas, spintas, stalčius, tačiau pinigų nerado. Rado tik mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“. Jį paėmė ir, atrakinęs lauko duris, išėjo. Pagrobtą telefoną išmetė kažkur laukuose. Grįžo pas A. V., kuris jo laukė automobilyje ir abu grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Asmens, kurį jis sumušė ir pas kurį įsibrovė, nepažįsta (t.2, b.l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo (2011 08 23) apklausos metu V. M. parodė, jog 2011 liepos mėnesį A. V. pasiūlė nuvažiuoti link (duomenys neskelbtini) pas vieną senyvo amžiaus vyrą, kuris turėjo pinigų ir tuos pinigus pavogti. A. V. turėjo mašiną, tačiau jos markės, modelio ir valstybinio numerio neįsidėmėjo. Važiavo automobiliu, kurį vairavo A. V. Kai važiavo pas tą žmogų, A. V. sakė, kad pinigai yra medinėje dėžutėje, tačiau kurioje vietoje, nesakė. A. V. pasakojo, kad minėtas vyriškis gyvena vienas. Už Varėnos pavažiavo apie tris kilometrus, automobilį paliko prie miško ir apie 01 val. kartu nuėjo į sodybą. Beldėsi į duris, bet jų niekas neatidarė. Tada A. V. išdaužė kambario langą. Senyvo amžiaus vyras pradėjo rėkti, ,,ko jūs vagys norit“. Jam nieko neatsakė. Senyvo amžiaus vyras atsitraukė nuo lango ir tada jie abu įlipo į namo vidų. Prieš įlipant, A. V. surinko išdaužtus stiklus, kad būtų galima saugiai įlipti vidun. V. gal susikruvino, kai lipo į kambarį. Kai įlipo į vidų, senyvo amžiaus vyras buvo su peiliu, tačiau A. V. ranka sudavė tam žmogui į galvą ir jis nukrito. Kai senyvo amžiaus vyras pradėjo keltis, A. V. kumščiu sudavė jam į galvą ir jis vėl nukrito. A. V. klausinėjo jį dėl pinigų buvimo vietos, tačiau gavęs atsakymą, kad pinigų nėra, spyrė koja jam kažkur tai į pilvo sritį. Kur pataikė, nematė, nes buvo tamsu. Vieną kartą buvo įjungęs šviesas, bet A. V. liepė jam jas išjungti. Abu ieškojo pinigų, tačiau jų niekur nerado. Senyvo amžiaus vyras gulėjo ir dejavo. A. V. vis klausinėjo ,,kur pinigai“ ir vis suduodavo smūgius – tokiu būdu jam dar sudavė apie tris smūgius. Pamatęs mobilaus ryšio telefoną, jį paėmė ir įsidėjo sau į kišenę, o išėjęs iš namo, išmetė laukuose, kad nukentėjusysis niekam nepaskambintų. Atsisėdo į mašiną ir kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną A. V. nuvežė jį į tėviškę. Po kelių dienų jį sulaikė policijos pareigūnai už kitą vagystę ir pristatė į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Iš areštinės patalpų atvedė jį į komisariatą, kur su juo bendravo advokatas. Jį jam ir A. V. pasamdė A. V. motina. Advokatas prašė, kad jis vienas prisipažintų dėl visko ir apsiimtų kaltę, nes A. V. neteistas, o jis teistas kelis kartus. Iš advokato kalbos suprato, kad nukentėjusysis gyvas, todėl nutarė visą kaltę prisiimti sau, nes galvojo, jog už tokio nusikaltimo padarymą jam nebus skirta griežta bausmė. Alytuje jį nuteisė ir bausmę jis atliko Marijampolės pataisos namuose. Ten buvo atvykusi A. V. motina ir prašė jo, kad visą kaltę prisiimtų tik vienas, nes sūnui skolingas 200 Lt. Kaltės nenorėjo prisiimti, nes smurto prieš tą žmogų nenaudojo (t. 2, b. l. 119-121).

V. M. 2011 08 23 rašytame prisipažinime nurodė, jog V. jam pasiūlė nuvažiuoti link (duomenys neskelbtini) pas kažkokį jam nepažįstamą žmogų pinigų. A. V. turėjo mašiną, tačiau jos markės nežino. Nuvažiavę pas tą žmogų ėmė belsti į duris, bet jų niekas neatidarė. Tada A. V. išdaužė kambario langą ir jie įlipo pro langą į vidų. V. iš rankos trenkė žmogui į veidą. Vyras turėjo peilį, apie tai V. M. pasakė A. V., A. V. iš rankos sudavė antrą smūgį, nuo kurio virsdamas žmogus kažkur susitrenkė. Po antro smūgio, žmogui gulint, V. M. ir A. V. pradėjo ieškoti pinigų. Pinigų niekur nerado, tuomet A. V. spyrė koja žmogui 1 ar 2 kartus. Pamatęs įjungtą mobilaus ryšio telefoną, V. M. jį ištraukė iš rozetės ir įsidėjo į kišenę. Išėjus iš namo, telefoną V. M. išmetė. Atėjo pas A., kuris jo laukė automobilyje (2 t. b.l.109 -111).

Savo parodymus V. M. patvirtino 2011 08 24 d. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas: žvyrkelį, kuriuo jis automobiliu kartu su A. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) raj.; vietą, kur jie kartu su A. V. paliko automobilį; namą, į kurį jis kartu su A. V. įsibrovė ir kokiu būdu tai padarė (A. V. išdaužus lango stiklą); vietą, kur juos su peiliu pasitiko F. S. ir kokiu būdu A. V. jam sudavė smūgius (rankomis ir kojomis); vietą kur gulėjo mobilaus ryšio telefonas, kurį jis pagrobė; vartus, pro kuriuos išėjo ir kokiu būdu pasišalino iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo, bei vietą, kur jis išmetė mobilaus ryšio telefoną (t. 2, b.l. 126-136).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu ( 2011 08 24 d.) V. M. parodė, jog jis nusikaltimą įvykdė kartu su A. V., kurio nuotrauka yra Nr. 6 ( 2 t. b.l. 138-140).

2012 01 26 ikiteisminio tyrimo apklausos metu V. M. pakeitė savo ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškindamas, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė vienas, o A. V. jį tiesiog vežiojo ir F. S. vogti ir mušti nėjo, o buvo likęs automobilyje prie miško. V. M., išdaužęs lango stiklą, įlipo į namo vidų, kur sudavė du smūgius F. S. ir pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau išmetė laukuose. Negali paaiškinti, kodėl pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. A. V. apkalbėjo, nes jam taip liepta buvo pasielgti. Kas liepė, taip pat nurodyti negali (t. 2, b.l. 125).

A. V. 2011 07 15 ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, vėliau 2011 07 18 ikiteisminio tyrimo apklausos metu bei teisme teigė, jog su V. M. susipažino atlikdamas administracinį areštą, atlikęs areštą jis V. M. paskolino 200 Lt, o po kurio laiko V. M. jo paprašė nuvežti jį pas vieną žmogų paimti pinigų. Jis sutiko ir savo automobiliu „MAZDA“ nuvežė V. M. link (duomenys neskelbtini) k., kur, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo, V. M. paprašė pasukti į kairę. Keliuku pavažiavus apie 1 km, sustojo ant kelio. V. M. išlipo ir kažkur tai nuėjo. Laukdamas V. M., vieną kartą buvo išlipęs iš automobilio nusišlapinti ir parūkyti. Po 10-15 m. V. M. grįžo, pasakė, kad nieko nerado. Abu grįžo į (duomenys neskelbtini). F. S. nepažįsta. Kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas, nežino (t.1, b.l. 162-163).

Savo parodymus A. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas žvyrkelį, vedantį į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) raj., kuriuo jis savo automobiliu vežė V. M. (t.1, b.l. 164-165).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamais A. V. ganėtinai reikšmingos detalės, jog buvo priėjęs prie namo, neminėjo ir apie tai papasakojo tik teisminio nagrinėjimo metu po liudytojų apklausos.

Iš Marijampolės pataisos namų 2011-09-05 rašto Nr. 9/07-11668 matyti, kad 2011-07-22, 14.00 val., pas V. M., atliekantį arešto bausmę, į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykusi A. V. motina J. V. (b.l. 108 2 t.), t.y. J. V. pas V. M. buvo atvykusi jau po A. V. sulaikymo, ir būtent po šio susitikimo V. M. nurodė, jog nusikaltimus jis padarė vienas. Kas patvirtina jo aiškinimą, jog jis suprato, kad nukentėjusysis gyvas ir jo buvo prašoma visą atsakomybę prisiimti sau, o vėliau, supratęs, kad nukentėjusysis mirė, jis pasakojęs tiesą, kad nusikaltimą įvykdė kartu su A. V.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – F. S. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad F. S. sodyboje yra gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Apžiūrint F. S. gyvenamąjį namą nustatyta, kad: yra išdaužti vieno dviejų pertvarų lango, kairės pertvaros apatiniai abu stiklai; gyvenamojo namo durys atrakintos; daiktai ir drabužiai išmėtyti, namuose betvarkė. Kambariuose, virtuvėje ant grindų yra rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Taip pat aptiktas ant grindų gulintis peilis. Apžiūros metu paimtos nuoplovos (galimo kraujo mėginiai) nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų. Septynios daktiloskopinės plokštelės su galimais rankų pirštų (delnų) pėdsakais. Taip pat apžiūrint namo išorę ant žemės apie išdaužto lango rastos stiklo šukės, be to stiklo šukės rastos šalia namo 2 metrų atstumu link pagrindinio kelio ir 8 metrų atstumu nuo eglės esančios prie įvažiavimo į sodybą vartų. Paimtos daktiloskopijos plokštelės nuo rastų šukių (1 t., b.l. 4-17).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo V. M. buvo paimtas DNR (seilių) mėginys (2 t., b.l. 137).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad iš įtariamojo A. V. buvo paimtas DNR (seilių) mėginys ir rankos pirštų atspaudai (1t., b.l. 87).

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 338/11(01) matyti, kad nuoplovose nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų yra vieno vyro kraujas, kuris nepriklauso A. V. ir V. M. Ant peilio geležtės yra žmogaus kraujo pėdsakai. Kam jie priklauso pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant peilio rankenos biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (1t., b.l. 53-54).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog Varėnos ligoninės darbuotojai pateikė maišelį su F. S. drabužiais: trumpikėmis, juodos spalvos džemperiu, oranžinės spalvos marškinėliais, žalios spalvos marškinėliais, pilkos spalvos kelnėmis (1t., b.l. 55), o iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 379/11 (01) matyti, kad biologiniai pėdsakai ant F. S. marškinėlių apykaklės vidinės pusės ir kraujas ant F. S. marškinėlių yra to paties vyro, kurie nepriklauso A. V., V. M., tačiau priklauso tam pačiam vyrui, kurio kraujas yra nuoplovose nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų (1t., b.l. 60-61).

Iš Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 492/11(01) matyti, kad nuoplovose nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su F. S. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe (1t., b.l. 69-70).

Iš Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. 52-16-ISI-234 matyti, kad devyni pirštų pėdsakai, perkopijuoti daktiloplokštelėse su matmenimis: 99x77, 108x62, 67x53, 130x72 mm tinka asmens identifikavimui ir yra palikti atitinkamai A. V. kairės rankos mažyliu, bevardžiu (du pėdsakai), didžiuoju ir smiliumi; kairės rankos didžiuoju ir smiliumi; kairės rankos nykščiu; dešinės rankos didžiuoju. Pirštų pėdsakai, perkopijuoti daktiloplokštelėse su matmenimis: 52x31, 68x65, 66x48 mm, asmens identifikavimui netinkami (1t., b.l. 76-80).

Iš 2011 07 26 rašto Nr.52-24-S-3404 matyti, jog apklausti S. Kudirkos ligoninės Nervų ligų skyriuje F. S. nėra galimybės, nes, pasak gydytojo, dėl apysunkės galvos ir smegenų traumos F. S. nesiorientuoja aplinkoje (b.l. 20 1 t.). Analogiškos aplinkybės, jog dėl trauminės galvos smegenų ligos, komocinio sindromo, subarachnoidinės hemoragijos ir galvos smegenų kontuzijos, ligonio būklė sunki ir jis negali būti apklausiamas, nurodytos ir 2011 08 10 VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės rašte (b.l.22 1 t.).

Teismo medicinos tyrimui buvo ekshumuotas (atkastas) F. S. lavonas (1t., b.l. 110-114), o iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 386A/11 (06) matyti, jog F. S. nustatyta trauminė galvos smegenų liga, vidutinė sunkumo forma, galvos smegenų sukrėtimo sindromas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas, muštinė žaizda kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos apie kairę akį, kaktos srityje, krūtinės srityje, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje, dešinio raktikaulio projekcijoje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Visi kiti išoriniai sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1t., b.l. 117-123).

Iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2011-08-22 rašto Nr. 52-55-PR5-582 matyti, jog laikotarpiu nuo 2011-05-16 iki 2011-06-15 A. V. atliko administracinį areštą Varėnos rajono PK areštinėje. Toje pačioje kameroje administracinį areštą laikotarpiu nuo 2011-05-09 iki 2011-06-03 atliko ir V. M. (b.l. 102 2 t.)

Veikų kvalifikavimas

Nors kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nusikaltimus, kurie yra inkriminuojami jam ir A. V. jis padarė vienas, o A. V. parodė, jog jis nepadarė jam inkriminuojamų veikų, tačiau byloje surinktais įrodymais, teismo nuomone, šie parodymai yra paneigti kaip neatitinkantys tikrųjų nusikaltimų padarymo aplinkybių. Teismo nuomone, A. V. ir V. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir BK 25 str. 2 d. 180 str. 2 d. buvo kvalifikuoti teisingai, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis jie dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų ir jį apiplėšė, įsibrovę į patalpą. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamųjų parodymus sugretinus su kitų proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinkta rašytine medžiaga.

Iš V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, jo parodymų patikrinimo vietoje, rašytinio prisipažinimo darytina išvada, kad būtent šie V. M. parodymai atitinka objektyvią tikrovę ir yra pagrįsti bylos medžiaga, nes kaltinamasis V. M. labai išsamiai, nuodugniai ir chronologiškai nurodė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: susipažinimą su A. V.; tikslą, konkretų adresą kur ir kokiu būdu vyko, kas vairavo, vykimo maršrutą; galimą nukentėjusiojo disponavimą vertingais daiktais (pinigais); nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą - nusikalstamas veikas padarė dviese, A. V. išdaužė langą, abudu pateko vidun ir mušė nukentėjusįjį, ieškodami pinigų; nurodė pagrobtas vertybes (mobilaus ryšio telefonas) ir vietą, kur jį išmetė; kokiu būdu kartu su A. V. apleido nukentėjusiojo patalpas; ką veikė po nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat gan išsamiai nurodė galimą A. V. motinos poveikį jo parodymams, jam atliekant paskirtą bausmę.

Nei apklausos metu, nei kokiais tai atskirais pranešimais V. M. neužsiminė apie bet kokią policijos pareigūnų psichinę prievartą. Jis kartu su kitais proceso dalyviais pasirašė apklausos protokole, nepareikšdamas jokių pastabų.

V. M. įvardintą nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių (2 rankos smūgius, 2-3 spyrius) patvirtina specialisto tyrimo išvada Nr. pM 8-386A/11/12 (06), iš kurios matyti, kad įvertinus F. S. galvos sužalojimų pobūdį ir specifiką, neatmetama galimybė, kad F. S. sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasekoje. F. S. poodinės kraujosruvos krūtinės srityje, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje dešinio raktikaulio projekcijoje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje (1t., b.l. 127-128).

V. M. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo trumpam uždegęs šviesas, patvirtina ir liudytojo V. Z. parodymai, iš kurių matyti, jog tą naktį, kai buvo sumuštas F. S., pastarojo namuose 4-5 kartus buvo trumpam užsidegusios šviesos.

V. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, apie tai, jog nusikaltimą padarė abu kaltinamieji, teismo nuomone, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos stiklo šukės ant kurių buvo rasti A. V. pirštų atspaudai. Nors A. V. šias aplinkybes paaiškino tuo, jog pastarajam atsibodus laukti V. M. jis buvo priėjęs prie lango pašaukti ir paėmęs vieną stiklo šukę, ją išėmė iš lango ir numetė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog A. V. pirštų atspaudai buvo rasti net ant penkių stiklo šukių, kurios buvo išsimėčiusios ne vienoje vietoje: prie namo, prie elgės, viena dar neiškritusi ir neišimta laikėsi lango rėme, ir pan., todėl A. V. iškeltą versiją, kad pastarasis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, teismas atmeta ir laiko, jog pastarojo parodymai yra „priderinti“ prie byloje surinktų objektyvių įrodymų, juo labiau, jog apie tai, kad jis buvo priėjęs prie namo, jis būdamas kelis kartus apklaustas - šių aplinkybių nebuvo nurodęs. Be to, nukentėjusiojo F. S. sūnus V. S. parodė, jog po įvykio, jo tėvas sakė, kad jį sumušė du asmenys. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis F. S. buvo mušamas abiejų kaltinamųjų, t. y. nustatyti F. S. kūno sužalojimai buvo padaryti bendrais kaltinamųjų A. V. ir V. M. veiksmais.

Visi kiti V. M. parodymai, tame tarpe duoti ir teisminio nagrinėjimo metu, tai yra, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė tik jis vienas, vertintini kritiškai, nes jie nepagrįsti byloje surinkta rašytine medžiaga. Tai pat atmestinos ir V. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodytos visiškai naujos aplinkybės, kurių kaltinamasis neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad rankų pėdsakus ant išdaužto stiklo paliko A. V., kuris galimai buvo priėjęs prie išdaužto lango, lietęs stiklą, uždaręs langą, nes tuo metu, būnant nukentėjusiojo name, girdėjo, kaip A. V. kvietė jį. Šie parodymai neatitinka surinktų objektyvių įrodymų, nes net ir pats V. M. teigia, jog jis buvo kitame kambaryje, taigi matyti, kas vyko kitame kambaryje, kaip buvo prisilietęs prie lango ir ką darė A. V., jis negalėjo, nes, pasak jo, buvo kitame kambaryje, juo labiau, jog buvo nakties metas, šviesa buvo išjungta.

A. V. nurodė, jog pašaukęs V. M. grįžo į mašiną ir ten toliau laukė V. M., o po kurio laiko, jam atėjus, jie išvažiavo. Taip nurodė ir V. M. teisminio nagrinėjimo metu, tačiau iš liudytojo V. Z. parodymų matyti, jog po to, kai jis girdėjo šaukiantį F.Sinkevičių, jis matė pro vartelius kartu išeinančius du neaukštus vyrus. Šios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. teisingai buvo nurodęs, jog nusikaltimą jis padarė kartu su A. V.

Taip pat nustatyta, kad 2011-07-22, 11.40 val. pas V. M., atliekantį arešto bausmę, į trumpalaikį pasimatymą buvo atvykusi A. V. motina J. V. (b.l.108 2 t.), kuri, kaip ir teigiama V. M. parodymuose, galėjo jį įtakoti ir prašyti nuslėpti tam tikras nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes - jos sūnaus A. V. dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog tuo metu A. V. jau buvo sulaikytas, po šio susitikimo V. M. nurodė, jog nusikaltimą padarė vienas, ir, pasak jo, tik supratęs, jog žmogus yra miręs, parodė, jog šį nusikaltimą padarė kartu su A. V. Pagrindo A. V. apkalbėti V. M. neturėjo, jie nebuvo susipykę, o 200 Lt skola nėra tokia jau reikšminga, kad būtų siekiama jos išvengti melagingai apkaltinant A. V. itin sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas tiki būtent tokiais kaltinamojo V. M. paaiškinimais dėl parodymų keitimo, juo labiau, kad šiuos paaiškinimus patvirtina ir tai, kad V. M. apklaustas buvo 2011 08 22 (teigė, kad nusikaltimus padarė vienas). F. S. mirė 2011 08 22. Nuoširdus prisipažinimas ir apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją – 2011 08 23, t.y. po nukentėjusiojo mirties.

Kaip neatitinkantys objektyvios tikrovės, vertintini ir A. V. parodymai, kad jis tik automobiliu vežiojo V. M. į jo nurodytas vietas, nieko nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, savo pėdsakus paliko įvykio vietoje, tiesiog palietęs stiklą ir tik norėdamas pakviesti name buvusį V. M. Teisminio nagrinėjimo metu A. V. nurodė visiškai naujas aplinkybes, kurių neminėjo ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad rankų pėdsakus paliko ant nukentėjusiojo F. S. gyvenamojo namo lango stiklo šukių, nes laukdamas V. M., kuris buvo nuėjęs prie minėto namo, buvo priėjęs prie išdaužto lango, lietė stiklą, šukes, nes kvietė V.Mankevičių greičiau pas jį grįžti, nes jau ketino važiuoti namo. Nurodė, kad jų automobilis stovėjo visiškai šalia nukentėjusiojo namo. Pažymėtina, kad teisme paaiškino, jog jų automobilis sustojo beveik prie namo, į kurį nuėjo V. M., tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu aiškino ir parodymų patikrinimo vietoje metu rodė tiktai kelią, kuriuo atvyko ir sustojo šalikelėje, tačiau jokio namo nematė ir niekur nuo automobilio, kuriame laukė V. M., nuėjęs nebuvo.

Iš specialisto išvados nustatyta, jog A. V. pirštų pėdsakai ant stiklų buvo palikti abiejų rankų pirštais, o tai, teismo nuomone, paneigia A. V. versiją, jog jam priėjus prie namo pakviesti V. M., jis į šalį numetė trukdžiusią stiklo šukę ir patvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus V. M. paaiškinimus, jog būtent A. V. surinko išdaužtus stiklus, kad būtų galima saugiai įlipti vidun. Juo labiau, jog nelogiškas yra A. V. paaiškinimas, jog jis numetė šukę į šoną, kad galėtų pro išdaužą langą pakviesti V. M., kai tuo tarpu, pasak jo paties, V. M. jau buvo name, t.y. pro tą langą sėkmingai įlipęs.

Įvertinat tas aplinkybes, kad V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad minėtas nusikalstamas veikas padarė kartu su A. V.; įvykio vietos apžiūros metu ant išdaužto nukentėjusiojo F. S. gyvenamojo namo lango stiklo buvo aptikti A. V. rankų pėdsakai; ikiteisminio tyrimo metu A. V. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jo rankų pėdsakai atsirado nusikaltimo padarymo vietoje; nukentėjusiojo sūnus V. S., bendravęs ligoninėje su nukentėjusiuoju, patvirtino, kad jam F. S. sakė, kad jį sumušė du asmenys bei paneigė kaltinamųjų pakeistuose parodymuose nurodytą aplinkybę, jog per išdaužtą langą buvo galima pakviesti name buvusį V. M., nes ne tame kambaryje buvo mušamas F. S.; liudytojas V. Z. patvirtino, kad matė, kaip du neaukšti vyrai išėjo iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo, o prieš tai F. S. name kažkas įjunginėjo bei išjunginėjo šviesą, taip pat girdėjo nukentėjusiojo pagalbos šauksmą, automobilis prie namo nebuvo privažiavęs, bei objektyviais įrodymais – specialisto išvadomis nustačius, kad garbaus amžiaus F. S. buvo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbius organus – viršutinę kūno dalį – galvą ir krūtinę, bei teismo medicinos specialistui (ekspertui) patvirtinimus, kad nukentėjusiajam padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai buvo jo mirties priežastis, sužalojimai buvo padaryti kelių trauminių poveikių pasėkoje; neabejotinai nustačius nukentėjusiojo F. S. mobilaus ryšio telefono užvaldymo faktą, darytina išvada, kad šiuos nusikaltimus padarė abu kaltinamieji.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM 8-386A/11/12(06) matyti, kad įvertinus F. S. galvos sužalojimų pobūdį ir specifiką, neatmetama galimybė, kad F. S. sužalojimai veido srityje galėjo būti padaryti ir dviejų trauminių poveikių pasekoje, F. S. poodinės kraujosruvos krūtinės srityje, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje dešinio raktikaulio projekcijoje galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, o tai atitinka V. M. paaiškinimus dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių ir spyrių skaičiaus. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir nukentėjusiojo V. S. parodymai, jog ligoninėje pastarajam tėvas F. S. sakė, kad jį mušė, spardė. A. V. nurodė, jog kai priėjo prie lango, atsirėmė į rėmą, pašaukė V. M., jam trukdė stiklas, todėl jis vieną šukę paėmė ir išmetė, tačiau tai teismas laiko gynybos versija. Iš V. M. parodymų, matyti, jog į namą patekta buvo pro išdaužtą lango stiklą, todėl kaltinamojo A. V. pateikta versija, jog stiklas jam trukdė pašaukti V. M. laikytina neįtikinama, nes laikantis A. V. versijos neaišku kodėl ši šukė nesutrukdė į namą patekti V. M., juo labiau, kad ant stiklų nebuvo rasta jokių V. M. pirštų antspaudų ar kokių tai kitų biologinių pėdsakų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, jog teisingi yra V. M. parodymai apie tai, jog nusikaltimą įvykdė jis kartu su A. V., jog būtent pastarasis išdaužė lango stiklą, sudavė smūgius ir spyrė F. S. Šie parodymai taip pat atitinka ir tas aplinkybes, jog mašiną buvo palikę atokiau prie miško, o ne kaip teigė abu kaltinamieji netoli namo, nes liudytojas V. Z. matė pro F. S. sodybos vartelius išeinančius du neaukštus vyrus, kas iš esmės taip pat sutampa su kaltinamųjų fiziniais duomenimis, nes kaltinamieji - smulkaus kūnų sudėjimo, o mašinos prie namo nematė.

Priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų padarytos veikos ir kilusių pasekmių (mirties), teismo nuomone pilnai įrodytas Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. M 386A/11 (06) ir Nr. pM 8-386A/11/12 (06) (1t. b.l. 117-123,127-128) bei eksperto L. U. parodymais, iš kurių matyti, jog F. S. mirtis įvyko nuo trauminės vidutinio sunkumo galvos smegenų ligos, galvos smegenų sukrėtimo bei kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, bei smegenų sumušimo ir nors įvykis buvo 2011 07 13, o F. S. mirė 2011 08 22 – jo mirties priežastis buvo jo trauma.

Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nužudymą pagal BK 129 str. kyla esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir norėjo atimti gyvybę. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims gyvybę kitam žmogui ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Sąmoningas leidimas pasekmėms kilti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui dėl kaltininko veikos. Šiuo konkrečiu atveju, nors kaltinamieji kokių tai specialių įrankių, specialiai pritaikytų žudyti neturėjo, tačiau nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti 4 trauminių poveikių pasekoje. Nukentėjusysis buvo mušamas rankomis, kojomis į viršutinę kūno dalį, pagrinde galvos sritį, t.y. į gyvybiškai pavojingas vietas, ir nors nukentėjusysis po sumušimo buvo gyvas, laikytina, kad kaltinamųjų tyčia nužudyti F. S. buvo neapibrėžta ir kaltinamųjų veikos kvalifikuojamos pagal kilusias pasekmes, kaip nužudymas. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamieji, žinojo, kad nukentėjusysis F. S. yra garbaus amžiaus, todėl itin aktyviai jiems negalės pasipriešinti, juo labiau, kaltinamieji žinojo, kad nekentėjusysis gyvena vienas, pas jį atvyko naktį, automobilį paliko atokiau nuo namų, šviesą namuose uždegdavo epizodiškai. Išeidami iš namo kaltinamieji žinojo, jog nukentėjusysis yra stipriai sumuštas – dejavo, bėgo kraujas, ir suprato, jog grietai jam pagalbos niekas negali suteikti, palikdami sumuštą nukentėjusįjį, paėmė telefoną, kad pastarasis niekam nepaskambintų.

Kaltinamieji pas nepažįstamą garbaus amžiaus, vienišą nukentėjusįjį nakties metu atvyko savanaudiškais tikslais, tai patvirtina ir pačių kaltinamųjų (V. M.) paaiškinimai, jog važiavo pinigų, suduodant smūgius nukentėjusiajam buvo klausinėjama, kur pastarasis laiko pinigus, o už nužudymą atsakomybė už pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo kaltinamųjų padaryto sunkaus pavojingo gyvybei kūno sužalojimo iki nukentėjusiojo mirties, abu kaltinamieji buvo įsibrovę į namą, mušė, reikalavo ir pagal namo daiktų išmėtymą, matyti, jog ieškojo pinigų ir/ar kitų vertingų daiktų, todėl įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, jog kaltinamųjų A. V. ir V. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. kaip nužudymas, dėl savanaudiškų paskatų, padarytas bendrininkų grupėje.

Iš aukščiau išdėstyto, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji A. V. ir V. M. su F. S. nebuvo pažįstami, teismas daro išvadą, jog bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog kaltinamieji į senyvo amžiaus nukentėjusiojo sodybą, kurioje jis gyveno vienas, nakties metu atvyko tikslu jį apiplėšti, kaltinamieji įsibrovė į patalpą ir nors kokių tai vertingų daiktų ar pinigų nerado, tačiau iš kaltinamojo V. M. ir nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, jog įvykio metu buvo pagrobtas F. S. telefonas. V. M. nurodo, jog telefoną paėmė dėl to, kad F. S. nepaskambintų ir juo nė vienas iš kaltinamųjų nesinaudojo, telefoną, eidamas prie mašinos, V. M. kažkur lauke išmetė. Tai, jog kaltinamieji telefonu nesinaudojo, patvirtina ir telefono patikrinimo pagal IMEI rezultatai (1 t. b.l. 145-149), tačiau tai, jog telefonu kaltinamieji nesinaudojo, o jį išmetė (telefonas nerastas), nešalina veikos baudžiamumo ir nekeičia veikos kvalifikavimo. Telefonas buvo užvaldytas neteisėtai, prieš tai sumušus F. S., kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, juo buvo disponuojama savo nuožiūra – išmetant. Nors telefoną paėmė vienas iš kaltinamųjų, tačiau pagrįstai šis nusikaltinas inkriminuotas tiek V. M., tiek ir A. V., nes byloje laikytina įrodyta, jog jie pas F. S. atvyko tikslu jį apiplėšti, abu neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiojo namą, prieš nukentėjusįjį smurtavo, todėl A. V. ir V. M. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. kaip plėšimas, padarytas bendrininkų grupėje, įsibraunant į patalpą.

Apibendrinant, pasakytina, jog buvo padaryti du savarankiški nusikaltimai, kuriais padaryta žala atskiriems objektams - turtui, sveikatai ir gyvybei. Tokiu atveju, kai kito žmogaus gyvybė atimama panaudojus smurtą plėšimo metu, kaltininko veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų sutaptį.

Bausmių skyrimas

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe ir analogišką nusikaltimą - plėšimą, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, nuo 2011 06 22 buvo registruotas darbo biržoje, gydėsi psichiatrijos ligoninėje, jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, žalingas psichostimuliatorių vartojimas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t. b. l. 49-72, 78, 87-88, 96 ). A. V. padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str.), kaltu neprisipažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, nusikaltimas padarytas prieš garbaus amžiaus asmenį, nakties metu įsibraunant į gyvenamą patalpą, žinant, kad joje nukentėjusysis gyvena vienas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal atskirus straipsnius skiriant laisvės atėmimo bausmes, dydžius nustatant didesnius nei straipsniuose numatytas bausmių vidurkis.

Bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 2, 5 d. 1 p., 2 p. visiško bausmių apėmimo būdą.

Į bausmės atlikimo laiką A. V. įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2011 07 15 (1 t. b.l. 155-156) iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė suėmimas A. V. palinktina iki įsiteisės nuosprendis.

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis V. M. daug kartų baustas administracine tvarka, baudimas neišnykęs, iki 1989 11 20 buvo įrašytas į PSC psichikos ligų įskaitą, į narkologinę įskaitą neįrašytas, tirtas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje du kartus (paskutinį kartą 1975 m.), tačiau jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (3 t. b. l.1-7, 9, 11, 13, 18). Skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis teistas 8 kartus, tame tarpe ir analogišką labai sunkų nusikaltimą - nužudymą (2 t. b. l. 153-157), jis padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus (LR BK 11 str.), nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimas padarytas prieš garbaus amžiaus asmenį, nakties metu įsibraunant į gyvenamą patalpą, žinant, kad joje nukentėjusysis gyvena vienas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam pagal atskirus straipsnius skiriant laisvės atėmimo bausmes, dydžius nustatant didesnius nei straipsniuose numatytas bausmių vidurkis.

Bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. visiško bausmių apėmimo būdą.

Subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su 2011 11 14 nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).

Kardomoji priemonė – suėmimas, V. M. paliktina iki įsiteisės nuosprendis. Į bausmės atlikimo laiką V. M. įskaitytinas kardomasis kalinimas nuo 2011 08 26 (2 t. b.l.141-150) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, bei pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., 3 d. V. M. pripažintinas pavojingu recidyvistu, nes jis 8 kartus teistas, tame tarpe už labai sunkų nusikaltimą ir teistumas už labai sunkų nusikaltimą neišnykęs, vėl padarytas labai sunkus nusikaltimas, savanaudiškais motyvais, sukėlęs negrįžtamas pasekmes – asmens mirtį.

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikė civilinį ieškinį (b.l. 131-133,137-138 t. 1.) 3548,26 Lt sumai F. S. gydymo išlaidoms atlyginti. Civilinio ieškovo atstovas G. V. ieškinį palaikė ir teismui paaiškino, kad F. S. nuo 2011-07-14 d. buvo gydytas viešosios įstaigos Varėnos ligoninėje, tą pačią liepos 14 d. buvo pervežtas į Alytaus apskrities ligoninę ir ten buvo gydomas nuo 2011 07 14 d. iki 2011 08 22 d. ir ligoninėje mirė. F. S., vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d., buvo valstybės lėšomis apdraustas, todėl iš privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo apmokamos visos sveikatos priežiūros paslaugos ir tų paslaugų kaina yra paskaičiuota gydymo išraše 3548,26 Lt. Prašo šią žalą priteisti iš kalto/ų asmenų į privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamieji sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigose, o kaltinamųjų atsakomybė solidari.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 5891,75 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt moralinės žalos atlyginimo (3 t, b.l. 151-152).

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusysis teismui pateikė kvitus (3 t. b.l 153-155) 5891,75 Lt sumai, pagrindžiančius jam padarytos turtinės žalos dydį (1965 Lt - laidojimo reikmenys, laidojimo apeigų organizavimas, 1429,75 Lt - gedulingi pietūs, 2500 Lt paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos), todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai ir iš kaltinamųjų turtinei žalai atlyginti priteistina 5891,75 Lt, nes tokiai sumai pateikti patvirtinantys įrodymai, žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, o kaltinamųjų atsakomybė solidari.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 str. 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertina teismas, atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis).

Neabejotina, jog dėl tėvo mirties, įvykusios dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasines kančias, sukrėtimą, išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką, kaltinamųjų turtinę padėtį (byloje nėra jokių duomenų apie jų turimą turtą, yra pakankamai jauno amžiaus), laiko, kad prašoma priteisti suma yra proporcinga ir kaltinamųjų turtinei padėčiai, todėl daro išvadą, kad prašomos neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis (15 000 Lt). Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, šią sumą iš kaltinamųjų priteisiant solidariai mirusiojo sūnui V. S. Dėl padarytos žalos atlyginimo kaltinamųjų atsakomybė solidari.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis; nuoplovos (kraujo mėginiai) nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų; V. M. DNR (seilių) mėginys; A. V. DNR (seilių) mėginys; F. S. drabužiai: trumpikės, juodos spalvos džemperis, oranžinės spalvos marškinėliai, žalios spalvos marškinėliai, pilkos spalvos kelnės; septynios daktiloskopinės plokštelės, stiklo šukė su rankų pirštų (delnų) pėdsakais – saugomi Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje pagal kvitą BBB Nr.029255 (t.1, b.l. 64, 83) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Proceso išlaidomis nelaikytinos 83,89 Lt (b.l. 75 1 t.) tyrimo kaina už 2011 08 16 specialisto išvadą Nr. 52-16-ISI-234, nes šį tyrimą atliko Alytaus apskrities PK Kriminalistinių tyrimų skyrius vykdydamas savo tarnybines funkcijas.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir paskirti laisvės atėmimą 16 metų;

pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 16 metų, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 07 15.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

V. M. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir paskirti laisvės atėmimą 16 metų;

pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 16 metų, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 11 14 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 16 metų ir 4 mėnesius, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 08 26. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti pagal 2011 11 14 nuosprendį atliktą bausmę.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d., 3 d., V. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš A. V. ir V. M. priteisti Valstybinei ligonių kasai 3548,26 Lt F. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir solidariai iš A. V. ir V. M. priteisti V. S. naudai 5891,75 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktus: peilį; nuoplovas (kraujo mėginiai) nuo kilimo, nuo durų, nuo stiklo, nuo lango rėmo, nuo grindų; V. M. DNR (seilių) mėginį; A. V. DNR (seilių) mėginį; F. S. drabužius: trumpikes, juodos spalvos džemperį, oranžinės spalvos marškinėlius, žalios spalvos marškinėlius, pilkos spalvos kelnes; septynias daktiloskopines plokšteles, stiklo šukes su rankų pirštų (delnų) pėdsakais – saugomus Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje pagal kvitą BBB Nr.029255 (t.1, b.l. 64, 83) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Pirmininkaujantis Daiva KazlauskienėTeisėjai Artūras PažarskisPavelas Frolovas