Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui G. B. su trečiaisiais asmenimis V. B., V. B., R. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismui pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-175/2018 teismo psichiatrė ekspertė L. A., atlikusi tyrimą, padarė išvadas, kad A. B. nuo 2000 metų konstatuojami aterosklerotiniai pakitimai aortoje, pilvo kraujagyslėse, smegenų kraujagyslėse. Nuo 2008-08-18 (likus keturiolikai mėnesių iki testamento sudarymo) gydytojo psichiatro medicininėje dokumentacijoje konstatuojamas ryškėjantis interesų redukavimasis, mąstymo konkretumas, trumpas protinės būklės tyrimas (MMSE) rodo lengvą kognityvinį sutrikimą - vertinant aprašytą simptomatiką, galima konstatuoti beprasidedančią demenciją. Gydytojo psichiatro ambulatorinės konsultacijos metu 2009-02-26 (likus aštuoniems mėnesiams iki testamento sudarymo) aprašomas išreikštas demencijos sindromas - pažeista atmintis, mąstymas, orientacija, socialinio elgesio pablogėjimas, kasdieninių gyvenimiškų įgūdžių nykimas), esant sunkiam kognityvinių funkcijų sutrikimui (MMSE tyrimas - 9 balai). Psichologo konsultacijos metu 2009-03-02 konstatuojamas išreikštas kognityvinių funkcijų sutrikimas, dėl to apsunkintas prasmingas verbalinis kontaktas, progresavusios demencijos simptomas -pakitusi asmenybės bei interesų sfera. Nuo 2009-03-10 testatorei buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis punktu, nurodančiu demenciją, kai yra ryškus kognityvinių funkcijų pažeidimas. Ekspertė L. A., įvertinus pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad A. B. testamento sudarymu metu 2009-10-26 konstatuojama įgyta silpnaprotystė - kita kraujagyslinė demencija (F 01.8); A. B. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti.

Ekspertizė atlikta iš pateiktos asmens sveikatos istorijos, gautos iš P. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos matoma, kad tiriamoji A. B. pirmą kartą gydytojo psichiatro konsultuota 2004-05-12. Aprašoma, kad „atvyko dėl tolimesnio gydymo, ankščiau buvo konsultuota gydytojo psichiatro, diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, skirtas gydymas antidepresantais". Objektyviai aprašoma liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir aktyvumas, pastovus nuovargio jausmas. Diagnozuota F 33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Skirtas medikamentinis gydymas. Lankosi pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai iki 2006-04-04. Iki 2008-08-18 pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai nesilankiusi. Tos dienos gydytojo psichiatro konsultacijos metu aprašoma, kad „vėl ryškus pablogėjimas, nerimas, mąstymas konkretus, smulkmeniškas, hipochondriškas, žymus interesų sumažėjimas, anhedonijos, aleksitimijos sindromai". Atliktas MMSE tyrimas , išvadoje 23 balai- lengvas kognityvinis sutrikimas. Gydytojo psichiatro diagnozuota F 33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas medikamentinis gydymas. Sekanti gydytojo psichiatro konsultacija ambulatoriškai 2009-02-26: Konsultacijos metu aprašoma, kad nusiskundimų neišsako, „dukra, kuri jau keleri metai globoja mamą, pasakoja, kad jau apie metus laiko pasikeitė pacientės elgesys, tapo neadekvati, nepažįsta artimųjų, nežino kur pasideda daiktus, nesiorientuoja aplinkoje, nekontroliuoja savo higieninių įgūdžių, tuštinasi ir šlapinasi bet kur". Objektyviai: „sąmoninga, orientacija laike ir vietoje visiškai sutrikusi (negali pasakyti nei kur yra, nei kur gyvena, nei kelinti metai); savyje orientacija dalinė (pasako savo vardą, pavardę ir kelintais metais gimusi, tačiau nesuskaičiuoja kiek jai metų). Kontaktas apsunkintas dėl ryškių kognityvinių funkcijų sutrikimo, daugelio užduotų klausimų nesupranta, mąstymas rigidiškas, žemo produktyvumo, dėmesys išblaškytas. Stebimi ryškūs trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimai. Nyksta akademiniai jgūdžiai, savo būklei visiškai nekritiška. Įvertinus psichinę būklę, psichologinį tyrimą nustatoma diagnozė Kita kraujagyslinė demencija (F 01.8)". Konsultacijos metu aprašoma, kad šeimos gydytojui išduota pažyma apie pacientės psichikos būklę, rekomenduota spręsti dėl specialiųjų poreikių nustatymo. 14-me asmens sveikatos istorijos lape pateikta psichologinio tyrimo išvada 2009-03-02: aprašoma, kad dažnai užduodamų klausimų nesupranta, "orientacija laike pilnai sutrikusi, nežino kurie dabar metai, mėnuo, diena, orientacija vietoje taip pat visiškai sutrikusi (negali pasakyti kur gyvena, kur šiuo metu randasi). Dėmesio koncentracija labai apsunkinta, ryškiai sutrikusi tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė atmintis. Mąstymas rigidiškas, žemo produktyvumo, kasdieniniai įgūdžiai sunykę, nebesugeba atlikti namų ruošos darbų, kartais pasiklysta net savuose namuose, neatsimena paskutinių įvykių, pati nepasiima valgyti, pakitusi ir asmenybės bei interesų sfera. Atliktas protinės būklės vertinimas MMSE metodika, rodo sunkų kognityvinių funkcijų sutrikimą (9 balai). Blessedo demencijos skalė taip pat rodo sunkų pakitimą (22 balai)". Sekantis gydytojo psichiatro įrašas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje 2009-11-26 (praėjus vienam mėnesiui po testamento pasirašymo): „nori patalpinti į senelių namus, nyksta įgūdžiai", diagnozuota F 01.8 Kita kraujagyslinė demencija. Išvadoje: „gali gyventi pensionate demencijų skyriuje". Įrašas 2009-12-09: skundžiasi, kad blogai miega, nesiorientuoja, 2 dienas gyvena pensionate, visai nesiorientuoja". Iš tolimesnių gydytojo psichiatro įrašų ambulatorinių konsultacijų metu nuo 2010 metų matoma, kad tiriamoji yra lankoma namuose, būna psichomotoriškai sujaudinta, yra reikalinga pastovios slaugos, visai išnykę kasdieniniai higieniniai įgūdžiai. Nustatoma dgn: F 01.8 Kita kraujagyslinė demencija. Iš 18-me lape pateikto siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-02-06 Nr. 26 žinoma, kad tiriamoji nuo 2009 metų gruodžio mėnesio iki 2012m kovo mėnesio gyveno pensionate demencijų skyriuje, „gulinti visai, nesiorientuojanti, dažnai verkšlenanti, dejuojanti, psichomotoriškai sujaudinta". Atliktas MMSE tyrimas- 2 balai (sunkus kognityvinių funkcijų sutrikimas), dgn: F 01.8 Kita kraujagyslinė demencija. Iš pateiktos specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos kopijos Nr. 0115071 žinoma, kad A. B. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2012-02-14 neterminuotai pagal kriterijų 1.8 (demencija, kai yra nustatytas ryškus pažintinių funkcijų sutrikimas). Aptarti medicininiai įrašai A. B. ligos istorijoje patvirtina ekspertizės išvadas dėl tiriamosios psichikos sutrikimų iki testamento sudarymo momento.

Iš civilinėje byloje I-me tome 11-lape pateiktos specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos kopijos Nr. 0077525 žinoma, kad A. B. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2009-03-10 iki 2012-03-10 (pagal kriterijų 1.8- demencija, kai yra nustatytas ryškus kognityvinių funkcijų sutrikimas).

Taigi, iš pateikto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-175/2018, kuris šioje byloje yra tiesioginis įrodymas, matyti, jog A. B., nors nebūdama pripažinta neveiksnia, testamento sudarymo metu 2009-10-26 turėjo įgytą silpnaprotystę, ji testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertė davė kategorišką išvadą, ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus ligos istoriją, jos atitinka ligos istorijos eigą. Ekspertizės akte ekspertės išvados yra išsamiai motyvuotos, atspindėta sveikatos duomenų analizė, abejonių dėl pagrįstumo nekelia, todėl visumoje su A. B. sveikatos ir ligos istorijoje esančiais duomenimis sudarė teisiškai pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamo testamento sudarymo metu A. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Duomenų bei įrodymų, keliančių abejones dėl ekspertinių išvadų pagrįstumo, byloje nėra, atsakovo atstovės pastaba, kad ekspertės darbo stažas tik treji metai ir dėl to ekspertizės išvadomis esą yra pagrindo abejoti, savaime nesudaro pagrindo nepasitikėti ekspertės kompetencija ir atitinkamai jos turimo išsilavinimo pagrindu teikti atsakingą išvadą psichiatrinių žinių srityje. Atsakovas G. B. laisvą testatorės apsisprendimą sudaryti testamentą jo naudai įrodinėjo tik liudytojų O. K. ir D. Č., savo sugyventinės, parodymais, kurie nėra išsamūs vertinant testatorės psichinę būklę bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti ekspertės išvadas, o iš dalies yra neobjektyvūs ir jam palankūs dėl artimų asmeninių santykių su atsakovu. Teismo posėdžio metu šios liudytojos patvirtino, kad A. B. sirgo, tačiau buvo sunki tik jos fizinė būklė, o abejonių dėl aplinkos adekvataus suvokimo joms nekilę, tačiau liudytojai nėra profesionalai, kad galėtų nustatyti, jog testatorė gerai orientavosi, todėl teismas sprendžia, kad apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma bei ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, pagrįstomis objektyviai gautais duomenimis. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas nors nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės išvadų. Testamentą tvirtinusi notarė teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismo vertinimu, atlikdama savo profesines pareigas, bet neturėdama specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti A. B. psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai A. B. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialisto – teismo ekspertės, turinčios atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo. Taip pat būtina pastebėti, kad A. B. gydanti gydytoja V. L. patvirtino savo pacientę buvus mažakalbę, neatviraujančią, beveik nebendraujančią, o tokia asmens charakterio savybė taip pat galėjo turėti įtakos notarės apsisprendimui testatorės sugebėjimą suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu vertinti kaip normalų. Įrašas testamente „Testatorės veiksnumu įsitikinau“ rodo ne ką kitą, kaip tik tai, kad notarė patikrino duomenis dėl A. B. asmens įtraukimo į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą ir neradusi žinių apie A. B. nustatytą neveiksnumą (jai neveiksnumas niekada nebuvo nustatinėjamas), atliko notarinį veiksmą.

Pomirtinės ekspertizės išvados taip pat patvirtinamos ieškovės J. A. parodymais, trečiojo asmens V. B. parodymais. Jie paaiškino, kad jų motina nuo 2006 m. susirgo virškinamojo trakto grįžtamosios kraujotakos užkalkėjimu, buvo operuota, po operacijos ėmė ypač sparčiai blogėti jos sveikata, tame tarpe psichinė. Motina po operacijos 2006 m. buvo apgyvendinta V. V. B. bute, medikamentus jai leisdavo giminaitė V. S., motinai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, nes ji ėmė nebeatpažinti dukters A. B., kviesdavosi įsivaizduojamą dukrą V., namuose motinos nebuvo galima palikti vienos dėl pavojaus sau ir galimos grėsmės aplinkai, motina painiodavosi laike ir erdvėje, jai pasireiškė nepaaiškinama baimė, ji nuolat priekaištavo negaunanti valgyti, nors buvo normaliai maitinama. Iš dalies šias aplinkybes patvirtino liudytoja V. S.. Tai, kad A. B. 2007 m. pavasario – vasaros laikotarpiu jos pačios atkakliu reikalavimu artimųjų buvo grąžinta gyventi į S., nepatvirtina, jog ji pasveiko, nes iš medicininių dokumentų seka, kad testatorei diagnozuotas susirgimas yra negrįžtamojo pobūdžio, o iš šalių paaiškinimų matyti, kad nežymūs pagerėjimai buvo stebimi tik dėl nuolatinio psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. A. B. jai gyvenant S. iš dalies prižiūrėjo kaimynė O. K., kuri testatorės vaikų buvo paprašyta kartais užeiti pažiūrėti jų motinos. Šios liudytojos parodymais kaimynės A. B. neadekvataus orientavimosi ji nepastebėjusi, tačiau tokie liudytojos parodymai nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų. Orientuotis laike, aplinkoje bei bendrauti, išreikšti mintis yra skirtingi dalykai. Bendrauti, išreikšti mintis gali asmenys, turintys ir sunkių kognityvinių funkcijų sutrikimą, o liudytojai, nėra profesionalai, kad jie galėtų įvardyti, jog asmuo gerai orientavosi.

Diagnozuota kraujagyslinė demencija - tai lėtinė progresuojanti liga, A. B. liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios ji prarado gebėjimą suprasti savo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra nustatytas ryškus ligos progresas – 2008-08-18 atlikus MMSE tyrimą nustatytas lengvas kognityvinis sutrikimas (23 balai), o po keleto mėnesių, likus iki testamento pasirašymo septyniems mėnesiams jai atlikto protinės būklės vertinimo MMSE metodika išvada rodo sunkų kognityvinių funkcijų sutrikimą (9 balai).

Atsakovo parodymai, kad testatorės fizinė būklė buvo prasta, tačiau protinė būklė buvo gera, vertintina kaip asmens, suinteresuoto palankia jam bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti jo parodymus. Pagrįstų abejonių kelia ir G. B. parodymai esą motinos pageidavimu, iš anksto neplanuotai, jis pakeliui iš gydytojų užvežęs motiną į notarų biurą P. ir esą nežinojo, kokiu tikslu to prašo motina. Biure notarė jį esą informavusi, kad motina ketina surašyti testamentą jo naudai. Tokie parodymai mažai tikėtini, nes informacija apie testamento esmę sudaro notaro paslapties turinį, o pats faktas, kad G. B. testamento sudarymo laiku gyveno kartu su motina, apie jo naudai surašytą testamentą žinojo, bet nuo brolio ir sesers šį faktą nutylėjo, leidžia spręsti dėl galimos įtakos motinai jai apsisprendžiant palikimo klausimu.

Byloje buvo apklaustos liudytojos V. L., E. A., kurių parodymai neatspindi testatorės būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl šių liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Be to, liudytojų parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina būklės, aprašytos medicininiuose dokumentuose, o teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.

Teismo ekspertizės išvadai esant kategoriškai, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės A. B. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu. Darytina išvada, kad 2009-10-26 A. B. sudarytas ir P. rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 str.).

Dėl praleisto termino palikimui priimti

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali atstatyti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atstatytas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007).

Šios civilinės bylos atveju matyti, kad ieškovė J. A. siekė priimti palikimą po motinos mirties, tačiau dėl individualiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti per įstatymo nustatytą terminą negalėjo. Jos parodymais dėl palikimo priėmimo po motinos A. B. mirties ji buvo nuvykusi į P. rajono 2-ąjį notarų biurą 2017-03-10, tačiau notarė R. V. ją informavo apie sudarytą testamentą jos brolio G. B. naudai, įteikė testamento nuorašą susipažinti ir tuo pagrindu atsisakė priimti jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors notarės R. V. atsiliepime į ieškinį nėra informacijos apie tai, ar J. A. jos nurodytą dieną kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau ši aplinkybė patvirtinta liudytojos R. K. parodymais, kuri nurodė, kad atvežė iš K. savo kaimynę J. A. į P. pas notarę, atsimena, kad jos vardas R., kaimynė paliko kažkokius dokumentus, tačiau notarė jų neužregistravo. Tai, kad ieškovė neužregistravo savo pareiškimo notarų biure taip patarta notarės, o pati ieškovė neturėdama teisinių žinių nesuprato galimų pasekmių, vertinama kaip svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė J. A. praleido terminą palikimui priimti. Taip pat įvertinus kad terminas iki kreipimosi į teismą su ieškiniu yra vos keli mėnesiai ir praleistas nedaug, o taip pat atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus vertinama, jog yra pagrindas terminui palikimui priimti atnaujinti (CK 1.5 straipsnis).

P. 2-ojo notarų biuro notarė R. V. 2017-06-01 išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 3304 į A. B. turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šis notarinis dokumentas išduotas atsakovui pripažinto negaliojančiu testamento pagrindu. Pripažinus A. B. 2009-10-26 testamentą negaliojančiu, išnyksta atsakovo G. B. teisė paveldėti visą A. B. turtą pagal testamentą, todėl 2017-06-01 atsakovui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 3304, pripažintinas negaliojančiu (CK 5.2 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Abiem šalims byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais teikiama antrinė teisinė pagalba, šalims valstybė garantavo ir apmokėjo 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Vadovaujantis šiuo teisiniu pagrindu bylinėjimosi išlaidos byloje nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 26 d. testamentą, sudarytą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., patvirtintą P. rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B., notarinio registro Nr.4867.

Pripažinti negaliojančiu P. 2-ojo notarų biuro notarės R. V. 2017 m. birželio 1 d. atsakovui G. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 3304.

Atnaujinti ieškovei J. A. praleistą trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą palikimo vietos atsiradimo notarų biurui dėl motinos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimo priėmimo. Atnaujinimo terminą skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad terminas atnaujinamas trims mėnesiams.

Bylinėjimosi išlaidų neskirstyti, nepriteisti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2017 m. birželio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3338-470/2017 dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre, draudžiant atsakovui G. B. perleisti nuosavybės teises tretiesiems asmenims į žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Sprendimas per 30 d. dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.