- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- ATP-626-195/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-00081-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Ž. įgalioto atstovo Žygimanto Pacevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti atėmimu vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 21 d., 23.39 val., Kauno m., Taikos pr., būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,88 prom.), vairavo automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Ž. įgaliotas atstovas advokatas Žygimantas Pacevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba paskirti administracinę nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad alkotesterio parodymai yra nepatikimi, nes nuo alkoholio vartojimo iki girtumo patikrinimo buvo praėję per mažai laiko, nebuvo atliktas D. Ž. bendras asmens būklės įvertinimas, nebuvo jokių D. Ž. neblaivumą patvirtinančių kitų požymių. Taip pat nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nebuvo pripažintas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, D. Ž. nėra linkęs daryti pažeidimų, ankstesni pažeidimai buvo mažareikšmiai, jo asmenybė yra teigiama, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo D. Ž. nebegalės tinkamai atlikti įmonės generalinio direktoriaus pareigų bei slaugyti sergančios motinos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad D. Ž. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta, nuo alkoholio vartojimo iki D. Ž. girtumo patikrinimo praėjo pakankamai laiko, taip pat nurodo, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, byloje nenustatyta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu.
Taisyklių 2 punkte asmens neblaivumo (girtumo) nustatymas tikrinimo būdu yra apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). D. Ž. neblaivumas (girtumas) buvo nustatytas tikrinimo būdu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Ž. 2011 m. gruodžio 21 d. alkotesteriu BAAC, Nr. 2262, buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,88 prom. Byloje yra pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1 b.l. 3), kuris patvirtina, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir juo buvo galima naudotis, todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymų tikslumu nėra. Pagrindų, numatytų Taisyklių 10 p., privalomai atlikti neblaivumo (girtumo) nustatymą medicininės apžiūros būdu nebuvo. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais D. Ž. galėjo savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigą, kad jam neblaivumas (girtumas) būtų nustatytas medicininės apžiūros būdu, tačiau jis to nepadarė.
Nors apeliaciniame skunde nurodyta, jog nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo patikrinimo praėjo nepakankamai laiko, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. Teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai A. K. ir A. D. parodė, kad nuo D. Ž. sustabdymo iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo apie 10 minučių. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, nenustatyta, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Administracinio teisės pažeidimo protokole rašydamas pasiaiškinimą D. Ž. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių iki sustabdymo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo paaiškinimus pakeitė ir pradėjo tvirtinti, kad buvo sustabdytas praėjus 10 minučių nuo alkoholio vartojimo. D. Ž. paaiškinimai teismo posėdyje laikytini gynybos versija, iškelta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini liudytojų D. Ž. ir A. U. parodymai, nes jie su D. Ž. yra bendradarbiai, todėl gali būti suinteresuoti duoti D. Ž. palankius parodymus. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo patikrinimo praėjo ne mažiau nei 30 minučių, todėl alkoholio vartojimas negalėjo iškreipti alkotesterio parodymų.
D. Ž. byloje pateikta teismo medicinos konsultacinė išvada taip pat vertintina kritiškai, ji nepaneigia alkotesterio parodymų. Visų pirma, specialisto tyrimas atliktas remiantis D. Ž. pateiktomis tikrovės neatitinkančiomis įvykio aplinkybėmis, nes išvadoje nurodyta, kad nuo alkoholio vartojimo iki tikrinimo praėjo 10 minučių, nors administracinio teisės pažeidimo protokole pats D. Ž. nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo momento iki jo sustabdymo buvo praėję 20 minučių. Specialisto išvada abejotina dar ir dėl to, kad tyrimas yra atliktas vadovaujantis viešai interneto tinklalapyje skelbiamomis bendromis alkotesterio naudojimo taisyklėmis bei alkotesterio Drager Alcotest 6810 naudojimosi taisyklėmis, nors iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu BAAC.
Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš bylos medžiagos matyti, to neneigia ir policijos pareigūnai, kad D. Ž. nebuvo liepta eiti tiesia linija ar stovint pirštu pataikyti į nosies galą, bet pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai A. K. ir A. D. patvirtino, kad iš D. Ž. burnos sklido alkoholio kvapas, taigi, vienas iš požymių, leidžiančių įtarti asmenį esant neblaivų, buvo nustatytas. Todėl, nors ir nebuvo preciziškai laikomasi asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo procedūros, tačiau tai nesudaro pagrindo alkotesterio parodymų pripažinti neteisėtais.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-409/2009, N146-436/2009).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik piniginės, pažeidėjo pageidaujamos nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingomis ar išimtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad D. Ž. paskutinį kartą už administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 2009 metais, tačiau tai savaime nesudaro išimtinių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tam tikros neigiamos pasekmės yra natūralus administracinės atsakomybės už pažeidimo padarymą taikymo padarinys, todėl tai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo D. Ž. galimai turės nepatogumų vykdydamas generalinio direktoriaus pareigas, nelaikytina ypatinga aplinkybe, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas besąlygiškai neatima galimybės dalyvauti įmonės veikloje. Atėmus D. Ž. teisę vairuoti transporto priemones, jo motinos D. Ž. interesai nebus pažeisti, nes tai neužkerta kelio nuvykti į gydymo įstaigas kitu transportu. Pirmosios apylinkės teismas pagrįstai D. Ž. gailėjimosi nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažino, ginčijo pažeidimo padarymą, todėl D. Ž. gailėjimasis nėra nuoširdus ir galimai išreikštas tik dėl to, kad jam būtų paskirta mažesnė administracinė nuobauda. D. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad D. Ž. pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, D. Ž. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinė nuobauda jam paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl D. Ž. įgalioto atstovo advokato Ž. Pacevičiaus apeliacinis skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą ir D. Ž. įgalioto atstovo advokato Žygimanto Pacevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.