Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-09 · Administracinė byla Nr. AS-822-684-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-07-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
AS-822-684-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00241-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
UAB „Rikneda“
Atsakovas
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijai
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822 -684/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00241-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Rikneda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kvotų skirstymo Baltijos jūroje komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Rikneda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisiją vietoj laivo LBB-6929 UAB „Rikneda“ įvedus kitą žvejybinį laivą, šį laivą įtraukti į turinčių teisę žvejoti menkę Baltijos jūroje laivų sąrašą, įpareigoti atsakovą jam išduoti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje ir šiam laivui skirti pilną menkės kvotą. Taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo žvejybinio laivo LBB-6929 savininkų pasirašytų dokumentų kopijas dėl šio laivo išbraukimo iš turinčių teisę žvejoti menkę Baltijos jūroje laivų sąrašo ir šiam laivui skiriamų menkės kvotų atsisakymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos administracinio teismui bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, išaiškino pareiškėjui teisę skundą paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba, atsakovas), kuri laikytina proceso šalimi. Pabrėžė, kad Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisija (toliau – ir Komisija) negali būti vertinama kaip savarankiškas subjektas, galintis turėti byloje savarankiškų subjektinių teisių.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti š esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo skundą, yra neteisėta, kadangi remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V1-48 patvirtintame Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamente nurodyta, kad Komisija nagrinėja naudotojų prašymus dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo ir paskirsto jas naudotojams, teikia siūlymus Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės departamentas) dėl naudotojų išbraukimo iš Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje, sąrašo, patvirtinto Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V1-6 ir Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros pakrantėje sąrašo, patvirtinto Žuvininkystės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V1-18. Kadangi Komisija yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas, kurio buveinė yra Klaipėdoje, be to, pareiškėjas yra Klaipėdoje registruota įmonė, todėl byla nagrinėtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama 2011 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, iš esmės konstatavęs, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisiją vietoj laivo LBB-6929 UAB „Rikneda“ įvedus kitą žvejybinį laivą, šį laivą įtraukti į turinčių teisę žvejoti menkę Baltijos jūroje laivų sąrašą, įpareigoti atsakovą jam išduoti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje ir šiam laivui skirti pilną menkės kvotą, atsižvelgiant į Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. R18-857 (8.1) „Dėl menkių žvejybos“, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Šį sprendimą priėmė Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, be to, Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija nelaikytina savarankišku subjektu, todėl būtent Žuvininkystės tarnyba nagrinėjamu atveju laikytina atsakovu ir, atsižvelgus į tai, kad Žuvininkystės tarnybos būstinė yra Vilniaus mieste, pareiškėjo skundas teismingas Vilniaus, o ne Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas bylos priskirtinumo klausimas, kitaip tariant, kuris teismas – Klaipėdos ar Vilniaus apygardos administracinis teismas – turi nagrinėti ginčą.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. ABTĮ 37 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo) priėmimo taisykles, 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Iš pareiškėjo 2011 m. birželio 23 d. skundo matyti, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į tai, kad vietoj laivo LBB-6929 UAB „Rikneda“ įvedus kitą žvejybinį laivą, Žuvininkystės tarnybos Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisija įpareigotina šį laivą įtraukti į turinčių teisę žvejoti menkę Baltijos jūroje laivų sąrašą, išduoti specialų leidimą žvejoti menkes Baltijos jūroje ir šiam laivui skirti pilną menkės kvotą. Iš to darytina išvada, kad būtent pareiškėjo skunde minimas 2011 m. gegužės 17 d. Žuvininkystės tarnybos priimtas individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui nurodyta, kad atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, šis galės žvejoti Baltijos jūroje visų rūšių žuvis, išskyrus menkes tik laivu, kurio pajėgumai neviršys laivo LBB-6929 pajėgumų (GT ir kW), sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes ir su šio akto priėmimu pareiškėjas sieja teisės kreiptis gynybos į teismą atsiradimą (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. Nr. 3D-259 įsakymu (2010 m. gruodžio 19 d. redakcija) patvirtintų žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų 7.2.2 punktą, Žuvininkystės tarnyba vykdydama jai pavestus uždavinius, pagal kompetenciją rengia atsakymus į asmenų pareiškimus, skundus ir pasiūlymus ir imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai. Tuo tarpu Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V1-48 patvirtintas Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamentas tokios teisės nenumato. Kaip pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija savarankiškai vykdo tik jai įstatymo priskirtas funkcijas ir įgyvendina dalį funkcijų, priskirtų Žuvininkystės tarnybai. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-500 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 4 punktas numato, kad naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, laivų, turinčių teisę Baltijos jūroje žvejoti menkes, sąrašus tvirtina Žuvininkystės tarnyba.

Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog būtent Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjamu atveju laikytina atsakovu, t. y. ABTĮ nuostatų prasme – viešojo administravimo subjektu, kurio veiksmai atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą yra skundžiami administraciniam teismui. Šią išvadą taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buveinės adresą (J. Lelevelio Vilnius), pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundas teismingas Vilniaus, o ne Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir todėl visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taigi skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta ir negali būti panaikinta pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Rikneda“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė