Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. B. 2019 m. gruodžio 4 d. apie 0.55 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. ties Jono Kazlausko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse susitiko su draugu picerijoje „Čili“, vartojo alkoholį (brendį ar viskį), išgėrė 350 g. Pokalbio metu draugas paprašė, kad būtų nuvežtas namo. Kaltinamasis sutiko, jis jautėsi normaliai ir sėdo į automobilį VW Passat, kuris priklausė žmonai. Bevažiuojant Geležinio Vilko g., transporto priemonę sumėtė, kaltinamasis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. D. B. sutiko su nustatytu neblaivumu.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o D. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teismas atkreipia dėmesį, kad D. B. pagal kaltinimą nurodyta, jog jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo alkoholio koncentracija nustatyta remiantis 2019 m. gruodžio 4 d. neblaivumo nustatymo aktu (2019 m. gruodžio 4 d. 1.02 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas) (b. l. 39). Kita vertus, alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, kuriuo buvo tikrinamas kaltinamojo blaivumas, rodmenų išraše nurodyta, kad jam tą pačią dieną 1.02 val. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas (b. l. 47). Teismas remiasi šiuo įrodymu, nes jame užfiksuoti objektyvūs alkotesterio duomenys, o ne 2019 m. gruodžio 4 d. neblaivumo nustatymo akte ranka užpildytu D. B. neblaivumo laipsniu. Toks netikslumas taisytinas ir nustatytina, kad byloje įrodyta:

D. B. 2019 m. gruodžio 4 d. apie 0.55 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g. ties Jono Kazlausko g., pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kadangi D. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu D. B. ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos A. B. atsakomybei.

Nagrinėjamu atveju D. B. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl D. B. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 2013 m. birželio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nors D. B. anksčiau neteistas (b. l. 41), jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba, yra vedęs, turi mažametę dukrą, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 42–46) matyti, kad jis 2018 m. birželio 18 d. nutarimu nubaustas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalis, 417 straipsnio 3 dalis). Paskirta bauda sumokėta 2019 m. sausio 10 d. Taigi šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. turėjo galiojančią administracine nuobaudą už šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, t. y. automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Bylą nagrinėjant teisme, taip pat paaiškėjo, kad kaltinamasis anksčiau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones už vairavimą neblaiviam. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, D. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimu buvo nubaustas už šiurkščių administracinių teisės pažeidimų padarymą, t. y. už automobilio vairavimą esant sunkiam neblaivumo laipsniui (2,77 promilės) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalis), taip pat už nepaklusimą policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 straipsnio 1 dalis). D. B. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir 2 mėnesiams (b. l. 79). Nors administracinės nuobaudos už minėtus administracinius teisės pažeidimus negalioja, tačiau aptartos aplinkybės turi reikšmės vertinant kaltinamojo asmenybę. Be to, D. B. ne kartą baustas už smulkų sukčiavimą (ANK 108 straipsnis) ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tai. Nutarimai, kuriais paskirtos baudos už skirtingais laikais šio administracinio nusižengimo padarymą, nėra panaikinti, todėl laikytina kaltinamasis buvo nubaustas administracine tvarka. Kaltinamojo teigimu, jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už nepavykusį verslą, tačiau tai neturi reikšmės vertinant jo asmenybę, nes D. B., manydamas, kad buvo nepagrįstai nubaustas administracine tvarka, turėjo teisę skųsti priimtus nutarimus, tačiau nepadarė to. Taigi teismas šiuo atveju negali neabejotinai pripažinti, kad D. B. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, leidžianti teigti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai transporto priemonėje kartu važiavo jo draugas. Taigi kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitam asmeniui. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pagal bylos duomenis, D. B. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpus, transporto priemonei buvo padaryti itin dideli apgadinimai (b. l. 8–9), o tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis važiavo nemažu greičiu. Dėl D. B. veiksmų R. R. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67). Reikšminga ir tai, kad D. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis iki aptariamo įvykio maždaug prieš pusę metų iš naujo įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Taigi kaltinamasis padarė šiurkštų KET pažeidimą turėdamas nedidelį laiką specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones. Tai apibūdina D. B. itin neatsakingą elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 41), baustas administracine tvarka (b. l. 42–46), dirba (b. l. 48), darbe teigiamai charakterizuojamas (b. l. 93), yra vedęs, turi mažametę dukrą (b. l. 94–95), turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 100–129). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti D. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, D. B. vairavo automobilį neblaivus, kai tuo metu transporto priemone važiavo jo draugas. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, praeityje baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam (nors administracinė nuobauda negalioja, tačiau tai turi reikšmės charakterizuojant kaltinamojo asmenybę), turi galiojančią administracinę nuobaudą už šiurkštų KET pažeidimą (transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones). Taigi D. B. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 4 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

D. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW Passat, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis registruotas D. B. sutuoktinės A. B. vardu (b. l. 10). Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio buvo stipriai apgadintas (b. l. 8). Pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad automobilis buvo sudaužytas, o transporto priemonė nebuvo remontuojama. Nagrinėjamu atveju taip sugadintą transporto priemonę nėra tikslinga konfiskuoti, nes ji prarado didelę dalį savo vertės. Atsižvelgiant į tai, spręstina dėl automobilio VW Passat vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ Emprekis pažyma, kurioje automobilis VW Passat įvertintas 2967 Eur (be PVM) (b. l. 11). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. B. išieškotina konfiskuotino turto vertė be PVM – 2967 Eur.

VII. Kiti klausimai

D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 37). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 1.02 val. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 13.41 val. (viena diena) (b. l. 28, 36). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. (D. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 4 d. 1.02 val. iki 2019 m. gruodžio 4 d. 13.41 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų), dydžio.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM – 2967 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus).

D. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.