Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Kristinai Reicenštein,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Jonavos rajono savivaldybės administracija, J. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Kitaip tariant, sprendimas už akių gali būti priimtas, kuomet būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepaisant to, teismas bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovas į parengiamąjį posėdį neatvyko, į teismo posėdį, apie kurį jis buvo tinkamai ir laiku informuotas, taip pat neatvyko, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byloje priimamas sprendimas už akių.

Trečiasis asmuo J. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį ji tinkamai ir laiku informuota, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje ieškovės ir trečiojo asmens pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. 2016 m. rugpjūčio 9 d. socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu minėtas butas išnuomotas atsakovui T. Ž.. 2018 m. sausio 23 d. vandeniu buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas buto apžiūros metu nustatė, kad ieškovės apdraustas butas Nr. 13 buvo užlietas iš atsakovo T. Ž. valdomo buto (duomenys neskelbtini), kuris yra virš ieškovės apdrausto buto. Nustatyta, kad buvo sulietos koridoriaus, sujungto su virtuve, lubos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuojant nuostolius ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė mokėtiną draudimo išmoką apskaičiavo pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa. Ieškovė apskaičiavo, kad nuostolio suma, į kurią įeina turto remonto kaina ir avarinės tarnybos iškvietimo mokestis, sudaro 229,09 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui J. V.. Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 222,09 Eur turtinę žalą, išminusuojant iš atlygintos žalos 7 Eur nusidėvėjimą.

Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atlygino ieškovei turtinę žalą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės nukentėjusiajam asmeniui J. V. išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai 2018 m. sausio 23 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo užliejus jas vandeniu. Ieškovės reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju atsakovas su buto savininke (Jonavos rajono savivaldybe) buvo sudaręs socialinio būsto nuomos sutartį, jis yra buto Jonavoje, Kosmonautų g. 34-27, valdytojas. Buto nuomos sutartimi (4.2. ir 4.3. punktais) atsakovas įsipareigojo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su socialinio būsto ir (ar) pastato, kuriame yra socialinis būstas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir socialiniam būstui, socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Nuomos sutarties 25 punkte įtvirtinta, jog nuomininkas (šiuo atveju atsakovas) privalo atlyginti žalą pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkams ir ( ar) naudotojams, jeigu ji buvo padaryta dėl nuomininko kaltės ar aplaidumo. Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomų patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Iš ankščiau formaliai nustatytu aplinkybių matyti, kad J. V. priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovo nuomos teise valdomo buto. Byloje nėra duomenų, kad šis butas būtų užlietas iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, J. V. (nukentėjusio asmens) dėl bėgusio vandens tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl atsakovo netinkamo naudojimosi nuomojamomis patalpomis buvo užlietos J. V. priklausantis butas, dėl ko buvo apgadintas jos turtas, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovo veiksmų J. V. patyrė žalą, kurią atlygino ieškovė išmokėdama jai 229,09 Eur draudimo išmoką. Byloje esančios buto fotonuotraukos ir turto remonto sąmata patvirtina J. V. patirtą žalą. Patirtą žalą sąlygojo netinkamas atsakovo nuomojamų patalpų naudojimas, t. y. tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas 222,09 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Ieškovė atsakovui 2018 m. vasario 6 d. pateikė pretenziją dėl 229,09 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į 7 Eur nusidėvėjimą, sudaro 222,09 Eur. Atsakovas laiku ieškovei turtinės žalos neatlygino, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 8,49 Eur palūkanos pagal ieškovės paskaičiavimą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 222,09 Eur turtinės žalos atlyginimą, 8,49 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 91,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 76,76 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 10,36 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 10,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 222,09 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų eurų 9 centų) turtinės žalos atlyginimą, 8,49 Eur (aštuonių eurų 49 centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (230,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,76 Eur (devyniasdešimt vieno euro 76 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,36 Eur (dešimties eurų 36 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.