- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2YT-9953-1105/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04466-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas, G. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
suinteresuotųjų asmenų valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams, suinteresuotam asmeniui G. P., nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. P. ir V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims - valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai M. P. ir V. P. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. P. po savo tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina V. P. po tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjai pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelis J. P. Senelis gyveno nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno jo sūnus, pareiškėjų tėvas J. P. Šiame name J. P. gyveno iki pat mirties. Pareiškėjų tėvas po senelio J. P. mirties į notarą nesikreipė, palikimą priėmė faktiniu valdymu. (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjų tėvui J. P., jo palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjų motina V. P. Po tėvo mirties, nei mama, nei pareiškėjai ir jų brolis G. P., į notarą nesikreipė. Nuosavybės ir paveldėjimo dokumentų pareiškėjų motina nesusitvarkė. Mirus motinai V. P., liko minėtas turtas. Po motinos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjai M. P. ir V. P. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Suinteresuotas asmuo G. P., pareiškėjų brolis, į notarą po motinos mirties nesikreipė, nes su šeima ryšius yra nutraukęs, nebendrauja. Palikimo priėmimo procedūrų metu paaiškėjo, jog turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), vis dar registruotas pareiškėjų senelio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Šiuo visu turtu pareiškėjų tėvas J. P. rūpinosi ir naudojosi kaip savu, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog jis priėmė J. P. palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, po tėvo mirties šiuo visu turtu rūpinosi pareiškėjų motina V. P., todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ji priėmė J. P. palikimą faktiniu valdymu. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. P. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėjai negali gauti palikimo priėmimo faktą pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, nes jie galės paveldėti visą po V. P. mirties atsiradusį palikimą.
2. Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Vilimavičius pareiškimą palaikė ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, pagal pareiškėjų pareiškimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi duomenų apie J. P. turto perėjimą valstybei. Pagal pateiktus įrodymus, nurodė pareiškimo netenkinti, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai nustatyti, jog J. P. ar V. P. priėmė palikimą faktiniu valdymu.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs informacijos apie galimą palikėjo J. P. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl palikimo priėmimo. Prašo pareiškime keliamus prašymus spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Suinteresuotam asmeniui yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo posėdžio metu nedalyvavo, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
6. Pareiškimas tenkinamas.
7. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. P. priėmė palikimą po savo tėvo J. P. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Taip pat, kad pareiškėjų motina V. P. po tėvo J. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka jie negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šie faktai sukels pareiškėjams teisines pasekmes, nes nuo šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti visą po motinos mirties atsiradusį palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas J. P. buvo J. P. tėvas. Palikėjas J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). J. P. mirė santuokoje, sutuoktinė - V. P., vaikai - V. P., M. P. ir G. P. (VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai M. P. ir V. P. ir suinteresuotas asmuo G. P., yra J. P. vaikai. Palikėjas J. P. buvo pareiškėjų senelis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas J. (J.) P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu. Pareiškėjų teigimu, jų senelis J. P. gyveno kartu su sūnumi J. P., šiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Po senelio J. P. mirties, šiame name liko gyventi jų tėvas J. P., jis ten gyveno iki pat mirties. Po tėvo mirties, pareiškėjų tėvas J. P. paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, tačiau liko gyventi name. Paveldimą turtą priėmė faktiniu valdymu. (duomenys neskelbtini), mirus tėvui, pareiškėjų motina V. P. liko gyventi name, adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dokumentų taip pat nesitvarkė. Po tėvo mirties ji palikimą priėmė faktiniu valdymu. Paveldėjimo bylos neužvestos, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo J. P. vardu nėra įregistruotų testamentų. Po motinos mirties pareiškėjai priėmė jos turtą, (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. P. ir V. P. po V. P. mirties turtą paveldi po ½ lygiomis dalimis.
10. Pareiškėjai nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad po tėvo J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties, jų tėvas J. P. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjų tėvas po tėvo mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu. VĮ Registrų centras pažyma nustatyta, jog po J. P. mirties liko turtas – gyvenamasis namas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, po tėvo mirties šį turtą tvarkė jų tėvas, jis liko gyventi šiame name. Po jų tėvo mirties, šiuo turtu rūpinosi pareiškėjų mama V. P. Nagrinėjamu atveju, nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog minėtas turtas yra įregistruotas J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.
11. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikėjas J. P. rūpinosi po savo tėvo J. P. mirties likusiu turtu. Gyventojų registro išrašas patvirtina, jog J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta buvo minėtu adresu. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėjai teismo posėdžio metu, taip pat liudytoja apklausta D. M. Suinteresuotas asmuo G. P. byloje nuomonės dėl pareiškimo neišreiškė, pareiškėjų teigimu, jis nepalaiko ryšių su šeima. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų tėvas J. P. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo tėvo J. P. mirties atsiradusį palikimą. Byloje taip pat nustatyta, jog V. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jų motina priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl į notarą dėl palikimo po tėvo mirties nesikreipė ir pareiškėjai. Minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų motina V. P. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo vyro J. P. mirties atsiradusį palikimą.
13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiųjų J. P., J. P. palikimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų M. P. ir V. P. pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvo J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo vyro J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.