- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 1S-592-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00570-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Danguolės Šiugždinytės, Aušros Vingilės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. (toliau – R. L.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. (bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 21 d.)
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. birželio 21 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtiniai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis R. L. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Šalies argumentai
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, priešinga teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Marijampolės apylinkės teismas tvirtindamas Komisijos nutarimą turėjo atsižvelgti į tik tai, kad jam buvo paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra atlikęs 1/2 bausmės dalį minus 9 mėnesiai (taikant intensyvią priežiūrą), nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas pagal „OASys“ metodiką atitinka 50 balų, po praėjusio vertinimo balas sumažėjo 5 balais. Skundo autoriaus nuomone, jis atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus, o visa kita skundžiamame nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateikta informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia jo teisę į tinkamą administracinę procedūrą, teisę į teisingą bei kompetentingą teismą. Be to, skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie nuteistąjį ne tik, kad nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ne tik, kad nėra teisingais, bet nėra ir negali būti laikomi nei aiškiais, nei racionaliais argumentais. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso kaltininko bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (prisipažinimas ar neprisipažinimas) jau buvo išnagrinėti teismo, skyrusio bausmę, todėl pakartotinis šių klausimų kėlimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą.
4.2. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) įtvirtintais principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, draudžiančiu diskriminaciją, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos. Tokiu būdu teismas pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principus.
4.3. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visą teismo paskirta bausmę, taikant atitinkamus elgesio apribojimus ir draudimus. Taip pat skunde nurodoma, kad R. L. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir mažėjanti, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.4. Nuteistasis R. L. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio nuostatomis tik Komisijai yra suteikti įgaliojimai įvertinti socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teismas nėra Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaroma Komisija. Įstatymu (BPK 360straipsnis) yra nustatytos ir teismo kompetencijos ribos - teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, teismui nėra suteikti įgaliojimai nei atlikti BVK 157 straipsnyje numatyto vienintelio vertinamojo kriterijaus „OASys“ balo įvertinimą, nei apsvarstyti BVK 164 straipsnyje numatytas aplinkybes. Teismui yra pavesta pareiga tikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą.
4.5. Be to, R. L. skunde nurodo, kad teismas jį diskriminavo, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismas (2016-2017 metais) yra patvirtinęs eilę Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo beveik dvigubai aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni nei R. L..
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo R. L. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį. Prokurorė atsiliepime nurodo, kad vertinant nustatytų aplinkybių visumą - nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, kuri palyginus su likusia neatlikta bausmės dalimi yra labai didelė, pataisos įstaigos socialinę išvadą, teistumų skaičių, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį nuteistajam, darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį R. L. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo nusikalstamų veiksmų, padaręs dėl jų reikiamas išvadas bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys, taip pat išlieka pavojus, jog R. L. būdamas laisvėje, gali kartoti savo priešingą teisei ir pavojingą elgesį, todėl nuteistojo R. L. skundas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. L. priskirtinas ne prie žemos rizikos grupės, o prie vidutinės (50 balų). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad po paskutinio atlikto elgesio rizikos vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais (buvo 55). Teisėjų kolegijos nuomone toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimas nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino R. L. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
9. Kaip jau minėta aukščiau, iš Socialinio tyrimo išvados (7-10 b.l.) matyti, kad šiuo metu R. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodiką atitinka 50 balų, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, iš ko seka, kad R. L. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
10. Pažymėtina, jog iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, 4 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, iki suėmimo dirbo, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, į kurią grįžtų po galimo lygtinio paleidimo bei būtų įdarbintas UAB „T.“ transporto vadybininko pareigose.
11. Pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti argumentavo ir pagrindė.
12. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytą teisės pažeidimą atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad esamų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu daugiau nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka R. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra jo mąstymas, elgesys – nusikaltimuose būdingas kažkiek impulsyvesnis elgesys, neapsvarstymas savo elgesio pasekmių, nusikaltimuose yra kontroliuojančio elgesio panaudojimo epizodas, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau nusikaltimo padarymo metu galvojo, jog neturi kito pasirinkimo. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.
13. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų, spręsdamas nuteistojo R. L. lygtinio paleidimo klausimą, nepažeidė, tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl skundo argumentai dėl pažeistų baudžiamosios teisės principų atmetami kaip nepagrįsti. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas atvirai jį diskriminuoja skundžiamoje nutartyje, kadangi daug blogiau įkalinimo įstaigoje besielgiantiems asmenims lygtinis paleidimas buvo taikytas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo R. L. skunde išdėstyti teiginiai, jog neva tai skundžiamą nutartį priėmęs teismas net ir blogiau besielgiantiems asmenis pataisos įstaigoje taiko lygtinį paleidimą, yra deklaratyvūs, bei neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Skunde nuteistasis nenurodė jokių išnagrinėtų bylų pavyzdžių, kuriose priimtų procesinių sprendimų fragmentai yra precedentas ir kuriose faktinės aplinkybės yra panašios ir tapačios nagrinėjamai bylai. Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
14. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš Komisijos 2019 m. birželio 21 d. protokolo matyti, jog Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. L. nebuvo vieninga: iš 5 Komisijos narių 1 narys balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir net 2 nariai susilaikė. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.
15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams keistis. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog R. L. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.