Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-03 · Byla Nr. N-575-6252-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
N-575-6252-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Skirgailė Žalimienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-6252/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. vasario 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį už tai, kad jis 2009 m. vasario 16 d., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,11 promilės girtumas), vairavo J. S. priklausantį automobilį, nors teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. nutarimu P. S. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 20 parų administracinio arešto, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

2009 m. balandžio 10 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš dalies patenkinęs P. S. apeliacinį skundą, konstatavęs, kad automobilio savininkas nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

2009 m. gegužės 19 d. nutarimu Klaipėdos rajono apylinkės teismas nusprendė P. S. kartu su pagal ATPK 130² straipsnį paskirtu administraciniu areštu paskirti ir automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio J. S., konfiskaciją. Teismas konstatavo, kad P. S. kaltę padarius pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, neblaivumo patikrinimo rezultatai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, transporto priemonės paėmimo protokolas ir kiti įrodymai.

Įvertinus tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog P. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 130² straipsnį, administracinė nuobauda paskirta tinkamai, teismas bylos dalies dėl veikos kvalifikavimo ir administracinio arešto paskyrimo nebenagrinėjo.

Šalies argumentai

P. S. paaiškino, kad automobiliu vežė draugą iki namų, nors mama jam neleido paimti automobilio, buvo paslėpusi automobilio raktelius (jis raktelius surado). Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009 m. vasario 16 d. nuo ryto iki vakaro dirbo, automobilio sūnui nedavė, nes iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad jos kambarys yra rakinamas, tačiau tą dieną dėl remonto durys liko neužrakintos. Apie tai, kad sūnus neteisėtai paėmė jai priklausantį automobilį, policijai nepranešė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog ATPK nenumato galimybės asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, neskirti šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo - todėl yra pagrindas pažeidėjui kartu su pagrindine administracine nuobauda (administraciniu areštu) paskirti ir automobilio konfiskaciją. Nurodyta, jog vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso. Be to, atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, kuriame buvo vertinama ATPK 26 straipsnio 1 dalies (1996 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. I-1297 redakcija) atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną, kuria pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo P. S. pažeidimo padarymo metu, priklausė jo mamai J. S. Nors ji teigia, kad automobilio sūnui nedavė, sūnus automobilį paėmė savavališkai, tokie jos parodymai įvertinti kaip duoti norint išsaugoti jai priklausančią transporto priemonę. J. S. patvirtino, kad policijos pareigūnams nepranešė apie galimai padarytą nusikaltimą, t.y. automobilio vagystę ar dokumentų pagrobimą, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas nevyksta, jokių kitų aktyvių veiksmų, kad apgintų savo teises bei interesus, ji neatliko. Atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir jo susigrąžinimo liudytoja tiesiogiai bendravo su advokatu ir jai buvo suteikta kvalifikuota teisinė konsultacija, todėl ji žinojo apie galimą automobilio konfiskaciją, tačiau jokių veiksmų iki bylos išnagrinėjimo nesiėmė. Pažeidėjo P. S. ir automobilio savininkės J. S. parodymai apie automobilio paėmimo aplinkybes įvertinti kaip duoti siekiant palankaus sprendimo byloje ir viena iš gynybinių versijų, paremta prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo savo turtą privalo saugoti taip, kad be jo sutikimo ar žinios niekas jo nepaimtų, o jei pagrįstai mano, kad kažkas neteisėtai iš jo turtą paėmė ar juo pasinaudojo, jis turi ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Apeliaciniu skundu P. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo panaikinti. Apeliantas nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena dėl savo nerūpestingo poelgio. Apeliantas nesutinka su paskirta administracine nuobauda dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino jo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu, kuriame įvertinta ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliantas pažymi, kad automobiliu, kuris priklauso J. S., naudotis jis neturėjo leidimo, pažeidimo padarymo metu naudojosi juo savavališkai, be turto savininkės žinios (ji neturėjo galimybės tam sutrukdyti, nes buvo savo darbovietėje, o automobilio rakteliai ir dokumentai buvo palikti namie). Apeliantas nurodo, kad J. S. jam buvo griežtai uždraudusi valdyti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, tačiau būdama jo mama, apie automobilio paėmimą neinformavo teisėsaugos įstaigų. Ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad jis automobilį paėmė, būdamas neblaivus. Kadangi turtas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, jam turto savininko perduotas nebuvo, apelianto manymu, šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, pagal kurias savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Apelianto teigimu, jį laikyti teisėtu laikinu turto valdytoju ar naudotoju negalima, todėl administracinė nuobauda taikytina tik to asmens atžvilgiu, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, suvaržant tik jo teises. Apelianto manymu, teismas, pritaikydamas transporto priemonės konfiskavimą, neturėdamas tam pagrindo, nubaudė turtine prasme asmenį, kuris su pažeidimu nėra susijęs. Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neišsiaiškino visų faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimą. Pažymi, kad konfiskuota transporto priemonė buvo vienintelė šeimos, gyvenančios kaime, susisiekimo priemonė, ypač reikšminga tenkinant elementariausius poreikius. Nurodo, jog dėl sunkios turtinės padėties neturint galimybės įsigyti kitą transporto priemonę, teks atsisakyti ūkinės veiklos.

Apeliaciniu skundu J. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo panaikinti. Apeliantė remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios aptartos P. S. apeliaciniame skunde, pažymi, kad P. S. jos automobiliu naudojosi, neturėdamas tam jokio pagrindo, savavališkai. Paaiškina, kad būdama P. S. mama, apie automobilio neteisėtą paėmimą neinformavo teisėsaugos įstaigų, be to, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad P. S. automobilį paims valdyti, būdamas neblaivus. Nurodo, jog dirbdama mieste parduotuvės darbininke, gauna minimalias pajamas, o kaime turi ūkį, daržus, todėl konfiskuota transporto priemonė buvo itin reikšminga, tenkinant būtiniausius pragyvenimo poreikius.

Atsiliepimas

Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliantai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl transporto priemonės konfiskavimo paskyrimo, priimtą apeliacinės instancijos teismui iš dalies panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos P. S. pagal ATPK 130² straipsnį paskyrimo. Administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinio arešto paskyrimo pagrįstumo jie neginčija.

ATPK 130² straipsnis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones - administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Šiuo atveju asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nuspręsta konfiskuoti (J. S.), pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, sudarant galimybę įrodyti, kad ji nėra atsakinga už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismo posėdyje J. S. teigė neleidusi sūnui P. S. vairuoti jai priklausantį automobilį, slėpusi automobilio raktelius. Tačiau teismas pagrįstai nesirėmė J. S. paaiškinimais, kadangi ji yra pažeidėjo P. S. mama, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Nustatyta, jog dėl neteisėtai paimto automobilio į policiją ji nesikreipė, nesiėmė reikiamų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jos valią. ATPK 130² straipsnio taikymas tokiu būdu, kad transporto priemonės konfiskavimas negalėtų būti skiriamas tuo atveju, kai automobilio savininkas teigia valios perduoti savo automobilį valdyti ar naudoti kitam asmeniui neišreiškęs, nors nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, apsunkintų numatytų šioje ATPK nuostatoje atsakomybės priemonių, įstatymų leidėjo tikslų tinkamą įgyvendinimą. Išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl J. S. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinius skundus nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog nors apeliantai nurodo, kad transporto priemonė jiems būtina poreikių tenkinimui, nes jie gyvena kaime, iš J. S. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad yra galimybė šiuos poreikius tenkinti, į darbą nuvykti ne automobiliu, o autobusu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. S. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamaTeisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė