- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-544-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos rajono policijos komisariatui
- Advokatai
- Arūnas Žlioba
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorijos 26.6; 44.2.4.1; 44.2.4.2
2007 m. rugpjūčio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui Arūnui Žliobai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-34-730/2007 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl 40 000 Lt neturtinės, 6 521,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. 2006-04-03 teismui pareiškė ieškinį, jį 2006-05-20 patikslino. Prašė iš atsakovų solidariai priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos, 6 521,90 Lt turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rengiant tarnybinio patikrinimo išvadą, atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnas V. Girkantas 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo: „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2 d.“. Ši išvada buvo patvirtinta tuometinio Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovo vyr. komisaro N. Ananjevo. 1997-07-28 įsakyme Nr. 88 TE konstatuota tikrovės neatitinkančia žinia: „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2d., tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą“. 2005-03-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje įrašyti duomenys - „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2 d.“- ir 1997-07-28 Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisaro N. Ananjevo įsakyme Nr. 88 TE įrašyti duomenys - „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2 d., tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą“ - neatitinka tikrovės ir žemina A. G. garbę ir orumą. Ieškovo teigimu, dėl minėtų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės: neturtinė ir turtinė žala, užkirstas kelias grįžti į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, prarasta galimybė užsidirbti senatvės pensiją kaip pareigūnui. Negalėdamas tęsti tarnybos vidaus reikalų sistemoje, ieškovas priverstas dirbti kitus darbus, persiorientuoti kitai veiklai, jį slėgė psichologinė našta, jautė aplinkinių, buvusių kolegų, kaimynų, pažįstamų žmonių neigiamą nuomonę apie jį, išankstinį nusiteikimą dėl jo, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės su žmonėmis, buvo sumenkinta ir pažeminta ieškovo ir jo šeimos garbė, orumas, reputacija. Ieškovui buvo padaryta 6 521,90 Lt turtinė žala, nes jis keturis mėnesius po atleidimo iš tarnybos negalėjo surasti darbo. Pradėjo dirbti 1997-12-12, todėl iš atsakovų solidariai prašo jam priteisti 6 521,90 Lt, nes tokią sumą būtų uždirbęs per keturis mėnesius, jei nebūtų atleistas iš tarnybos (t. 1. b.l. 4-6, 54-56).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-04-04 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad asmens garbė ir orumas taip pat buvo ginami vadovaujantis galiojusio 1964 m. LR CK 7-7¹ straipsniais. Pagrindas reikalauti moralinės žalos atlyginimo yra, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimas; b) paskleistos žinios turi būti apie ieškovą; c) paskleistos žinios turi žeminti asmens garbę ir orumą; d) paskleistos žinios turi neatitikti tikrovės. Teismas 2005-03-08 sprendime pripažino visų minėtų faktų visumą, nustatė, kad 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje įrašyti minėti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina A. G. garbę ir orumą bei įpareigojo juos paneigti Klaipėdos rajono policijos komisariato asmeninei sudėčiai. Tačiau teismas pažymėjo, kad 2005-03-08 teismo sprendimas neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes LR CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra imperatyviai nustatyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Byloje, kurioje ieškovas nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis, dalyvavo ieškovas ir Klaipėdos rajono policijos komisariatas, šioje byloje kaip atsakovė dalyvauja ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR vidaus reikalų ministerijos, reikalavimas yra reiškiamas solidariai ir kitam atsakovui Klaipėdos rajono policijos komisariatui, todėl nelaikė nurodytoje byloje nustatytų faktų prejudiciniais. Ieškovo nurodytos žinios tarnybinėje išvadoje ir įsakyme nebuvo paskleistos, nes žinios laikomos paskleistomis, jeigu jos tampa žinomos tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos yra išplatintos. Atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas nepaskleidė žinių apie ieškovo asmenį tretiesiems asmenims. Darbdavys turi teisę priimant aktus, kuriais administruojama įmonės, įstaigos, organizacijos veikla, šiuose aktuose vertinti darbuotojų dalykines, darbines savybes. Ieškovas neįrodė, kad tarp atsiradusių neigiamų pasekmių, lėmusių neturtinės ir turtinės žalos atsiradimą, ir atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato veiksmų – tarnybinėje išvadoje esančių duomenų paskelbimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisarui N. Ananjevui, įsakyme esančių duomenų paskelbimo Klaipėdos rajono policijos komisariato asmeninei sudėčiai ir ataskaitiniame susirinkime, yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Asmuo yra atsakingas tik už tą savo veiksmais padarytą žalą, kuri yra tiesioginė jo veiksmų pasekmė ir nebūtų kilusi, jei asmuo tokių veiksmų nebūtų padaręs. Atsakovui nepaskelbus nurodytuose administraciniuose aktuose esančių duomenų nurodytu būdu, ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių atsiradimą galėjo lemti kitos aplinkybės, kurios buvo dar iki nurodytų duomenų paskelbimo. Teismas nepripažino atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato veiksmų, buvusių tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodytomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas konstatavo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą savo pažeistoms teisėms ginti. Nustatė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia pareikšti ieškinį dėl įsakyme esančių duomenų paskelbimo Klaipėdos rajono policijos komisariato visuotiniame ataskaitiniame susirinkime atsirado 1998-02-08, dėl įsakyme esančių duomenų paskelbimo asmeninei sudėčiai ir tarnybinio patikrinimo išvadoje esančių duomenų paskelbimo atsirado 1997-08-08. Šią išvadą teismas padarė remdamasis ieškovo paaiškinimais ir vertindamas aplinkybę, kad ieškovas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, galėjo numatyti neigiamas pasekmės, elgdamasis atsargiai ir rūpestingai su savo teisėmis turėjo išsiaiškinti savo teisės pažeidimą ir kreiptis įstatymo nustatytu terminu dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. LR CK. Vadovaujantis CK 84 str. 2-5 d., 93 str. nuostatomis ieškovo pareikštiems reikalavimams yra nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas pareiškė ieškinį 2006-04-03, įvertinant teismo nustatytą ieškinio senaties termino pradžią kreiptis su ieškiniu į teismą dėl duomenų paskelbimo ir įstatymo nustatytus terminus, konstatavo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti (CK 90 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą teismas vertino, ar ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar savo teises neįgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovui atnaujinti praleisto ieškinio senaties terminą, nes manė, kad nėra pagrindo tenkinti pagrindinių reikalavimų, todėl netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo(t. 1, b. l. 179-185).
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, neįvertinti visi įrodymai, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Savo apeliacinį skundą grindė šiais motyvais:
Teismas netinkamai įvertino 2005-03-08 sprendimo prejudicinę galią šioje byloje. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2006-10-25 nutartyje konstatavo, kad ieškovo keliamas ginčas yra tąsa ginčo, išnagrinėto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu bei Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-09 nutartimi. Pripažinęs 2005-03-08 sprendimą turinčiu prejudicinę galią turėjo ieškovo ieškinį patenkinti.Teismas pasisakydamas dėl juridinių faktų visumos, kuriuos konstatavus yra pagrindas ginti asmens garbę ir orumą, padarė neteisingas išvadas. Konstatuodamas, kad atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas nepaskleidė žinių apie ieškovo asmenį tretiesiems asmenims, revizavo 2005-03-08 įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Faktiškai Klaipėdos apygardos teismas nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė 2003-06-03, o ne 2003-03-03, kaip nurodoma teismo sprendime, todėl ieškinio senaties termino paduoti ieškinį ieškovas nepraleido(t.1, b.l. 188-197).
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2006-04-27 įvykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimą, tuo metu ieškovas neprašė atlyginti žalos. Klaipėdos apygardos teismas 2003-06-03 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-07-30 nuosprendį, bylą nutraukė suėjus senaties terminui, tačiau nereabilituojančiais pagrindais. Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ Nr. 9 buvo paskelbtas straipsnis apie 1997 m. policijos komisariato darbo rezultatus bei statistiniai duomenys, neįvardijant pareigūno pavardės. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad iš paskelbtos laikraščio publikacijos turinio aišku, jog pareigūnas, paėmęs kyšį, yra A. G., grįstas tik prielaida, neparemtas jokiais įrodymais. Ieškovas neprašė laikraščių leidėjų paneigti paskelbtą tekstą bei atlyginti padarytą žalą. Ieškovo teiginiai apie pablogėjusią materialinę padėtį, bendravimo įgūdžių, psichologinės būklės, reputacijos pablogėjimą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Po 1997-08-01 atleidimo iš tarnybos ieškovas nebuvo registruotas Darbo biržoje, tačiau pradėjo dirbti tik 1997-12-12. Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisaro N. Ananjevo 1997-07-28 įsakymo Nr. 88 TE ir 1997-07-17 atlikto tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo nepaneigė nei Klaipėdos apygardos teismas 2001-08-24 nutartyje ir 2003-11-06 sprendime, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-12-12 nutartyje, todėl minėti dokumentai yra teisėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senaties terminą(t.2, b.l .6-7).
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujanti LR vidaus reikalų ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad pagal 1964 m. LR CK 33 str. valstybė neatsako pagal valstybinių organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, prievoles, todėl neturi teisnumo atsakyti už policijos komisariato veiksmus. Ieškovas nepagrįstai nuo 2003-06-03 skaičiuoja ieškinio senaties terminą. 1964 m. LR CK 7¹ str. buvo nustatyta maksimali priteistinos moralinės žalos atlyginimo suma - 10 000 Lt. Apelianto reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra išvestinis iš reikalavimo dėl atleidimo iš tarnybos, jo ieškovas nenuginčijo nustatyta tvarka, todėl negali būti tenkinamas (t. 2, b.l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Apaliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 11 str. nuostatas 2000 m. CK 2. 24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei šiame kodekse nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Minimas teismas šios bylos atveju teisingai nustatė ieškinio faktinį pagrindą- atsakovo Klaipėdos rajono policijos komisariato 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje ir 1997-07-28 įsakyme Nr. 88 TE esančius duomenis, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad taikytinos tuo metu galiojusios 1964 m. (atitinkamos redakcijos) CK normos, reguliavusios garbės ir orumo bei neturtinės žalos atlyginimą
Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2005-03-08 sprendimu patenkino A. G. ieškinio reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančių ir žeminančių garbę ir orumą duomenų paneigimo(Civilinė byla Nr. 2-33-04/2005, b.l.108-109). Šį teismo sprendimą atsakovas Klaipėdos rajono policijos komisariatas įvykdė 2006-04-27. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal 1964 m. CK 93 str. 1 p. nuostatas ieškinio senatis nebuvo taikoma reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų numatytus atvejus. 2000 m. CK 1.134 str. 1 p. taip pat pasakyta, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Esant tokioms įstatymo nuostatoms minėtu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005-03-08 sprendimu buvo pripažinta, kad 1997-07-17 tarnybinio patikrinimo išvadoje įrašyti duomenys: „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 2 d.“ ir 1997-07-28 Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisaro N. Ananjevo įsakyme Nr. 88 TE įrašyti duomenys: „Šiais veiksmais A. G. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str.2 d., tuo diskredituodamas policijos pareigūno vardą“, neatitinka tikrovės ir žemina A. G. garbę ir orumą. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad neatitinkančios tikrovės ir žeminančios A. G. garbę ir orumą žinios buvo paskleistos, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. G. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pagal LR CPK 182 str. 2 p. nuostatas nereikėjo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau tokios pirmosios instancijos teismo išvados ir motyvai nebuvo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo pagrindas.
Nutartyje jau buvo minėta, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų numatytus atvejus. Šios bylos atveju A. G. teismo prašė jam solidariai iš atsakovų priteisti 40 000 Lt neturtinę ir 6 521,90 Lt turtinę žalą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CPK 1.127 str. 1 d.). Remdamasi bylos duomenimis teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo atsirado 1997-08-08 bei 1998-02-08, nes A. G. su Klaipėdos rajono policijos komisariato vyr. komisaro N. Ananjevo 1997-07-28 įsakymu Nr. 88 TE pasirašytinai buvo supažindintas 1997-08-08(Civilinė byla Nr. 2-33-04/2005, b.l. 20, 28), o apie minimo įsakymo paskelbimą sužinojo iš 1998-02-08 laikraščio „Banga“(t.1, b.l. 139). A. G. su ieškiniu į teismą dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo kreipėsi 2006-04-03(t.1, b.l. 4-6), t.y. praėjus daugiau nei 8-eriems metams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime konstatavo, kad ieškovas praleido 1964 m. CK 84 str. 1 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu savo pažeistoms teisėms ginti. A. G. ieškinio senaties terminas pasibaigė 2001-02-08, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo(LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). Bylą nagrinėjęs teismo sprendime teisingai nurodė, kad nėra pagrindo ieškinio senaties termino skaičiuoti nuo 2003-06-03, t.y. nuo baudžiamosios bylos nutraukimo, ir tinkamai tokią nuorodą motyvavo. Atsakovams reikalaujant taikyti A. G. reikalavimams ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją taikė( 1964 m. CK 90 str.1 d.), atmetęs ieškovo A. G. prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo A. G. nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kaip antai neturėjo įrodymų patvirtinti, kad nekaltas, sunki materialinė padėtis, atsakovas ilgą laiką nepaneigė tikrovės neatitinkančių žinių, svarbiomis.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo(LR CPK 326 str.1 st. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-04-04 sprendimą palikti nepakeistą.