Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P. – T.ir J. T., trečiajam asmeniui Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, dėl vaiko nuolatinės globos bei jo gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei paprastojo turto administratoriaus paskyrimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei A. P. – T. ieškinys su priedais, šaukimai į posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (tomas 1, b.l. 182-183, tomas 2, b.l. 6-7, 104-105, 106-107), kadangi nors ir yra žinoma atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau ji jokios paštu jai siunčiamos korespondencijos nepriima. Atsakovė pati asmeniškai į teismą ateina kiekvieną dieną, kartais net kelis kartus per dieną, tačiau teismo darbuotojų pastangos betarpiškai teisme įteikti jai skirtus procesinius dokumentus taip pat buvo bevaisės, kadangi atsakovė visiškai nekontaktuoja su žmonėmis.

Tretysis asmuo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintu ieškiniu dėl G. T. atskyrimo nuo mamos A. P. – T. bei neterminuoto J. T. tėvo valdžios apribojimo sūnaus G. T. atžvilgiu, dėl vaiko nuolatinės globos bei ji gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei paprastojo turto administratoriaus paskyrimo. G. T. Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena nuo 2017-03-15. Vaikas į Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus buvo perkeltas iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro, kuris negalėjo tinkamai pasirūpinti šiuo vaiku, užtikrinti jam būtinos priežiūros ir profesionalios pagalbos. G. nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. G. tėvai, A. P. – T. ir J. T., savo sūnaus, gyvenančio Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kol kas neaplankė, nesiteiravo telefonu. Todėl atsižvelgiant į vaiko interesus palaiko ieškovo ieškinį ir prašo jį tenkinti. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui iš Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų (tomas 2, b.l. 111).

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad gavę teismo procesinius dokumentus, jie iškvietė J. T. į skyrių. Vyriškis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia į sūnų G., nes pats jo auginti neketina. Atsižvelgdami į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia išvadą, kad sutinka su ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu J. T. neterminuotai apriboti tėvo valdžią į sūnų G. T., gim. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 167, 167A). Pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra (tomas 2, b.l. 101).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą dėl patikslinto ieškinio, kurioje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nepilnamečiui G. T. buvo nustatyta laikinoji globa viešojoje įstaigoje Vaikų ir paauglių socialiniame centre. 2017-04-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė G. T. sunkų neįgalumo lygį ir specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį dėl kurių, mažametis G. T. negalėjo būti toliau globojamas viešojoje įstaigoje Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-05-15, G. T. laikinuoju globėju paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, kurie turi galimybę užtikrinti mažamečio G. T. specifinius poreikius. Atsižvelgdami į patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia išvadą, kad patikslintas ieškinys atitinka nepilnamečio G. T. interesus ir yra tenkintinas. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių jų atstovas teismo posėdyje dalyvauti negalės, todėl prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (tomas 2, b.l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. T. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai J. T. ir A. P. – T. (tomas 1, b.l. 8). Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, buvo nutraukta atsakovų A. P. – T. ir J. T. santuoka, sudaryta 2008 m. rugpjūčio 14 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių nepilnamečio sūnaus G. T. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A. P. – T., iš atsakovo J. T. sūnaus G. T. išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 174 Eur iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (tomas 1, b.l. 110-113, 114-117). Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje ir G. T. paimtas iš jį žalojančios aplinkos, t.y. jo motinos A. P. – T. ir perduotas jį globoti CK nustatyta tvarka (tomas 1, b.l. 137-138).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų - laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma, nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. CK 3.181 str. 1 d. numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaikui augti savo biologinėje šeimoje visada turi būti laikoma prioritetu kai tik tai įmanoma. Tik šeimoje gali būti sudarytos geriausios sąlygos augti vaikui. Tačiau jeigu matoma, kad šeimoje kyla rizika vaikui, nedelsiant reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugotas vaikas, vaikui turi būti nustatyta tinkama globos forma.

CK 3.179 str., reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė A. P. – T. dėl savo suvokimo, kuris yra galimai nulemtas jos psichikos sveikatos sutrikimo, nors diagnozė atsakovei A. P. – T. nėra nustatyta, kadangi ji nesikreipia į medikus, neįgyvendina pagrindinių savo kaip motinos pareigų sūnaus G. atžvilgiu, dėl ko vaikas nebuvo mokomas kalbėti, nebuvo ugdomas, negavo medicininės pagalbos, jam nebuvo nustatyta dienotvarkė, nebuvo adekvačiai vertinami mažamečio vaiko poreikiai. Visa tai pasireiškė vaiko nepriežiūra, dėl kurios vaikas patyrė žalą ir pavojų jo sveikatai bei raidai. Tik paėmus vaiką iš motinos bei perdavus jį laikinai globoti VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui, buvo visapusiškai įvertinta G. T. sveikata. G. T. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis (tomas 2, b.l. 74), bei nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (tomas 2, b.l. 75, 76). Atsakovas J. T. po G. gimimo praėjus 4 mėnesiams, su šeima kartu nebegyveno, nes A. P. – Tamašauskienė persikėlė su vaiku gyventi pas savo tėvus į Anykščius, ir buvo nusišalinęs nuo prigimtinių tėvo pareigų vykdymo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė A. P. – T. dėl subjektyvių ar galimai ir objektyvių aplinkybių neįgyvendino esminių savo teisių ir pareigų sūnaus G. atžvilgiu (tomas 1, b.l. 24, 25, 29-31, 32, 37-38, 42-43, 44-45, 46, 48-50, 54-55, 61, 72-73, 87-88, 103, 104-106). Teismas, įvertinęs ieškovo atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinius bylos įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė A. P. – T. dėl susiklosčiusių aplinkybių negali toliau tinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigų sūnaus G. atžvilgiu. Byloje nėra objektyvių duomenų ar įrodymų, kad A. P. – T. būtų diagnozuotas psichikos sveikatos sutrikimas. Tačiau į bylą surinkti įrodymai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė negeba pasirūpinti sūnumi. Todėl vaikas G. T. atskirtinas nuo motinos A. P. – T. (CK 3.179 str. 1 d.). Atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, grindžiamos giminyste. Atskyrus vaiką nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2, 3 d.). Vaiko atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos atribotas (CK 3.181 str.).

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovas prašė neterminuotai apriboti J. T. valdžią į vaiką G. T.. Nurodė, kad atsakovas J. T. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. J. T. teikia vaikui išlaikymą, kuris yra priteistas teismo sprendimu, tačiau kitų savo kaip tėvo pareigų neatlieka, vaiku nesirūpina, yra aiškiai nurodęs, kad jis neturi galimybių auginti sūnų.

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą tėvo (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo (motinos) valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, susijusią su atsakovo veiksmais vaiko atžvilgiu, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovo J. T. atstovės paaiškinimus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nes atsakovas J. T. savo noru yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus G. auklėjimo.

Teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad jo nusišalinimą nuo sūnaus auginimo įtakojo atsakovės, vaiko motinos A. P. – T. elgesys. Iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog pats atsakovas visiškai nedėjo jokių pastangų tam, kad tinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo pareigas. Susiklosčiusią situaciją kuomet atsakovė su vaiku išvyko gyventi pas savo tėvus atsakovas priėmė kaip savaime suprantamą ir visiškai nesirūpino savo vaiku. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas moka vaiko išlaikymui priteistas sumas neleidžia daryti išvados, jog tokiu būdu atsakovas tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigą. Pats atsakovas atsiliepime nurodo, jog jo sūnus G. neidentifikuoja atsakovo kaip tėvo, o ryšis tarp atsakovo ir jo sūnaus G. yra labai silpnas. Be to, byloje esantys dokumentai rodo, jog atsakovas 2017-03-06 pareiškimu, adresuotu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, jog jis sutinka su ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškiniu, kad jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia į sūnų G. T., nes yra tvirtai apsisprendęs, kad savo sūnaus pats neaugins (tomas 1, b.l. 167A). Ištyręs į bylą pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra objektyvių aplinkybių, kurios leistų teismui nuspręsti atskirti G. T. nuo jo tėvo J. T. (CK 3.179 str.).

CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Iš byloje esančių duomenų, t.y. ieškovo atstovės, atsakovo J. T. atstovės paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas J. T. visiškai nesirūpina savo sūnumi G. T., nelanko jo, nesidomi jo vystymusi, ugdymu. J. T. teikia išlaikymą savo sūnui, tačiau tai tik vienintelė jo kaip tėvo atliekama pareiga savo sūnui. Teismas pažymi, jog pareiga išlaikyti vaikus tėvams lieka nepriklausomai nuo to ar jų kaip tėvų valdžia yra apribota, ar ne, todėl tik išlaikymo teikimas nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovas savo kaip tėvo pareigą vykdo. Taigi teismas daro išvadą, kad atsakovas J. T. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką G. T. ir juo nesirūpina. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas, nes jis pripažįsta, kad sūnaus auginti nesugebėtų. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti J. T. tėvo valdžią sūnaus G. T. atžvilgiu (CK 3.180 str.).

Teismas išaiškina, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (vienas iš tėvų) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai, kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jo teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo

Be tėvų globos likusiam vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) (CK 3.256 str.). Tėvų globos netekusiam vaikui yra nustatoma nuolatinė globa (CK 3.256 str., 3.257 str. 1 p.). Nustačius vaiko nuolatinę globą (rūpybą), teismo nutartimi skiriamas vaiko globėjas (rūpintojas) (CK 3.264 str. 3 d.). CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyta, kad šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. T. laikinuoju globėju paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai (tomas 2, b.l. 72). Ši įstaiga sutinka tapti ir nuolatiniu G. T. globėju (tomas 2, b.l. 70).

Kadangi atsakovė A. P. – T. atskirtina nuo sūnaus, o atsakovo J. T. tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai, todėl panaikintina laikinoji globa. G. T. nustatytina nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskiriant Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Vaiko globos ir gyvenamoji vieta nustatytina Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (CPK 407 str., CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.261 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 3 d.).

Globėjui išaiškintina, kad globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus (CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, iš atsakovo J. T. sūnaus G. T. išlaikymui priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 174 Eur iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Esant sprendimui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo šis klausimas nespręstinas.

Pažymėtina, kad atsakovės turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kadangi sūnaus G. T. išlaikymui iš tėvo yra priteista 174 Eur suma, ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovės A. P. – T. sūnaus G. T. išlaikymui priteisina tokia pati suma, t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 174 Eur (CK 3. 196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.) už reikalavimus dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovės A. P. – T. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo pagal priteisto išlaikymo sumą – 62 Eur žyminio mokesčio (174 x 12 x 3%) (CPK 85 str. l d. 3 p.). Likę reikalavimai laikytini išvestiniais ir žyminiu mokesčiu neapmokestintini. Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos, kurių dydis 50,10 Eur, t.y. po 25,05 Eur (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atskirti vaiką G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo jo motinos A. P. – T., a.k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju, gaunamų lėšų ir turto paprastuoju administratoriumi paskirti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus, į. k. 191645111, esančius (duomenys neskelbtini).

Nustatyti vaiko G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. P. – T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės A. P. – T., a.k. (duomenys neskelbtini) 128,05 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 05 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 66,05 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 05 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų valstybės naudai.

Žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.