- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2-4631-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03551-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. B., D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, dalyvaujant pareiškėjams J. B. ir D. S., pareiškėjų atstovui advokatui Z. Š., suinteresuotam asmeniui J. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai J. B. ir D. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė savo tėvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m., palikimą nuo 2002-04-27 faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjai galėtų paveldėti V. S., mirusio 2002m., palikimą, būtent, pastatų dalį, į kurią jis turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise d. Kitaip šio fakto nustatyti negalima, nes yra pasibaigęs įstatymu (CK 5.50 str. 3 d.) nustatytas trijų mėnesių terminas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškime nurodoma, kad mirusysis V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S., būdami santuokoje, yra pastatę gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus ir kitus statinius, kurių adresas: (duomenys neskelbtini).. K. N. turto registre nuosavybės teisė į visus pastatus įregistruota tik J. S., mirus V. S., nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo J. S. nesuprato, kad vienas iš būdų paveldėti mirusiojo turimas turtines teises, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tokio pareiškimas nė vienas iš įpėdinių nepadavė. Pradėdami tvarkyti žemės sklypo, kuriame yra šie pastatai, įteisinimo dokumentus pareiškėjai sužinojo, kad pagal įstatymą jų abu tėvai turėjo į santuokos metu pastatytus pastatus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę. Todėl dėl disponavimo šiais pastatais, mirusio V. S. dalis turi būti paveldėta. Nors pareiškėjai yra V. S. vaikai ir pagal įstatymą jie yra jo pirmos eilės įpėdiniai, dabar jie nebegali paduoti notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nes yra praleidę įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą tokiam pareiškimui paduoti. Abu pareiškėjai name, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su savo tėvais nuo gimimo. Pareiškėja J. B. dar iki tėvo mirties gyveno viename šio namo kambaryje. Po tėvo mirties, nuo 2002-04-27 šiame kambaryje nuolat su šeima gyveno, už name sunaudotą elektros energiją mokėjo lygiomis dalimis su mama ir broliu. Lygiomis dalimis visi trys mokėjo už namo šildymui perkamas malkas. Pareiškėjas D. S., nuo namo perstatymo 1981 m. taip pat turi kambarį. Pareiškime teigiama, kad pareiškėjų motina J. S. jai tenkančios palikimo dalies priimti nepageidauja ir šiam jų pareiškimui neprieštarauja. Daugiau įpėdinių, galinčių būti suinteresuotais V. S. palikimu, nėra. (b.l. 1-3)
Pareiškėjai J. B. ir D. S. teismo posėdžio metu palaikė savo teiktą reikalavimą ir prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais.
Suinteresuotas asmuo J. S. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nurodė, kad nepageidavo priimti po sutuoktinio V. S. atsiradusios palikimo dalies, ir sutinka dėl pareiškėjų prašomo juridinę reikšmę nustatymo, nes ji ir abu jos vaikai po V. S. mirties ir toliau gyvena kartu viename name, naudojasi bendrai ir kitais pastatais. Suinteresuoto asmens nuomone, dėl pastovių konfliktų su pareiškėjos vyru reiktų susitvarkyti palikimo dokumentus, po to parsiduoti turto dalis ir nebegyventi kartu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio mirties liudijimo nuorašo (b.l. 3) matyti, kad pareiškėjų J. B. ir D. S. tėvas V. S. mirė 2002m.(4 b.l.). V. S. ir suinteresuotas asmuo J. S. susituokė 1958m. (6 b.l.) Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopijų (b.l. 7-9) matyti, kad nekilnojamasis turtas – namas ir kiti statiniai, (duomenys neskelbtini) įregistruoti J. S. vardu, tačiau laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes įgyti santuokos su V. S. metu. Pareiškėjai J. B. ir D. S. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę (duomenys neskelbtini) . (14,17 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjams suteikta teisė pagal įstatymą paveldėti kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 str.). Kadangi suinteresuotas asmuo J. S. neteikė savarankiško reikalavimo dėl mirusiojo V. S. palikimo dalies priėmimo, todėl teismas, spręsdamas ar palikimas buvo priimtas, faktiškai pradėjus jį valdyti, pasisako tik dėl pareiškėjų J. B. ir D. S. veiksmų. Nustatyta, kad pareiškėjai į notarą dėl tėvo ir sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė atsiradusį tėvo palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, nes paliktu turtu (gyvenamojo ir ūkinių pastatų dalimis) ir toliau naudojosi bei tinkamai prižiūrėjo, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų reglamentuotą terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Pareiškėjų veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, o būtent nustatyta, kad abu jie yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), pareiškėja ten gyvena nuo 1993-11-16, pareiškėjas nuo 1989-05-25, jie lygiomis dalimis moka mokesčius už elektros energiją, lygiomis dalimis perka malkas, reikalingas namo šildymui, ir tokias aplinkybes be rašytinių duomenų patvirtina byloje teikti proceso dalyvių paaiškinimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai mirusio tėvo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėję faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002m. priėmė atsiradusį palikimą, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu 3 mėnesių terminu.
Pareiškėjams juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti notarine tvarka.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.