Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-04-22 · Byla Nr. A2.11.-2049-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
A2.11.-2049-961/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01351-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
F. J.
Advokatai
Česlovas Norinkevičius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11 – 2049 – 961/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01351-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 48.1.; 50.1.; 52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. J.,jos atstovui advokatui Česlovui Norinkevičiui,

išnagrinėjusi F. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. J. 2014 m. sausio 3 d., apie 21:30 val. Vilniuje, Žolyno g. 8, bendro naudojimo koridoriuje, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius kitų asmenų atžvilgiu, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.

F. J. 2014 m. sausio 3 d., apie 21:45 val. Vilniuje, Žolyno g. 8, nevykdė teisėtų policijos reikalavimų suteikti savo duomenis ir vykti į policijos komisariatą, taip pat pasipriešino policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu F. J. nurodė, kad kalta neprisipažįsta. Paaiškino, kad po Naujųjų metų su drauge L. B. ir jos seserimi šventė Naujuosius metus, buvo truputį išgėrusios, išėjo į koridorių parūkyti. Ten lakstė kaimynės vaikas, apie kurį F. J. draugėms papasakojo, kad neklauso močiutės, kalba necenzūriniais žodžiais; su juo kalbėjo L. B.. Tuo metu atbėgo vaiko motina, kaimynė D. J., ir užsipuolė L. B.. F. J. tąkart su D. J. nekalbėjo. Parūkiusios F. J. su draugėmis grįžo į butą ir užsirakino. Girdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, bet jų į butą neįleido. Draugėms išėjus, ji vėl išėjo į koridorių parūkyti, susibarė su kaimyne D. J., pasakė tuos žodžius. D. J. vėl iškvietė policiją. Policininkas ją (F. J.) užsipuolė, kodėl ji rūko koridoriuje, neleido eiti į butą. Ji išsisuko iš policininko rankų, tada jis ją pastūmė ją, uždarė buto duris. Ji nugriuvo. Kitas policininkas ją norėjo pakelti, tuo metu jai pasidarė bloga, ji pareikalavo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kodėl D. J. iškvietė policiją, nežino. Anksčiau su ja buvo konfliktų dėl vaiko elgesio, dėl katino.

Nors F. J. kalta neprisipažino, jos kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodyta byloje surinkta medžiaga: nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nustatyta, kad nurodytu laiku kilo konfliktas tarp D. J., F. J. ir L. B. (b.l. 3-4); D. J. pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2014 m. sausio 3 d. koridoriuje Žolyno g. 8 išgirdo, kaip kaimynė necenzūriniais žodžiais šmeižė ją ir jos motiną, ji išvietė policijos pareigūnai, tačiau F. J. savo butų durų neatidarė. Praėjus maždaug pusvalandžiui, F. J. draugė trenkė jai į veidą, todėl dar kartą iškvietė policiją. F. J. vartojo necenzūrinius žodžius ir pareigūnų atžvilgiu (b.l. 5); patrulių A. G. ir A. Š. (A. Š.) tarnybiniais pranešimais (b.l. 8, 9) bei teisme duotais paaiškinimais, kad 2014 m. sausio 3 d., apie 20:35 val. gautas pranešimas, kad Žolyno g. 8 kaimynė iš 16 buto laiptinėje keikiasi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėja pranešėją. Nuvykus į įvykio vietą, nurodyta moteris policijos pareigūnams buto durų neatidarė, todėl pareigūnai išvažiavo. Apie 21:45 val. gautas pakartotinis pranešimas dėl kaimynės įžeidinėjimų, triukšmavimų. A. G. laukė už buto durų, F. J. išėjus iš buto, paprašė žodžiu pasakyti savo duomenis, taip pat jai paaiškinta, kad ji sulaikoma už kaimynės įžeidinėjimą, rūkymą bendro naudojimo patalpose. Moteris savo duomenis pateikti atsisakė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir stumdytis, norėdama nustumti policijos pareigūną nuo durų ir užsidaryti bute. Susikalbėti su ja nepavyko. Koridoriuje buvo daugiau žmonių, jie bandė kažką aiškinti. Prie moters priėjus A. Š., ji pradėjo dar aršiau stumdytis, pakėlusi rankas bandė nagais griebti už veido, todėl buvo nutarta jai uždėti antrankius. Tačiau F. J., statant ją veidu į sieną, užkliuvo už A. Š. kojos ir griuvo ant žemės, gulėdama muistėsi, mosikavo rankomis, kojomis, pasakė, kad jai bloga. Su ja susikalbėti buvo neįmanoma. Įvykio metu nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas; F. J. paaiškinimu, kuriame nurodyta, jog 2014 m. sausio 3 d. tarp jos ir kaimynės D. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji vartojo necenzūrinius žodžius D. J. atžvilgiu namo koridoriuje (b.l. 17). Pradinį konfliktą 2014 m. sausio 3 d. tarp F. J. ir D. J. taip pat patvirtina L. B. rašytinis paaiškinimas (b.l. 18) ir teisme duoti paaiškinimai, jog buvo pas F. J. į svečiuose, joms būnant koridoriuje, atbėgo vaikas, kuris neklausė kviečiamas močiutės, ji (L. B.) susibarė su vaiko mama D. J..

Taigi, byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir F. J. neginčija, kad kivirčo metu viešoje vietoje – bendrojo naudojimo koridoriuje – pasakė necenzūrinius žodžius D. J. atžvilgiu. Be to, nors F. J. nevertina kritiškai kitų jai inkriminuojamų veiksmų, tačiau tiek iš bylos medžiagos, tiek iš jos parodymų galima daryti išvadą, kad ji iš esmės savo kaltę pripažįsta: nurodė, kad pirmą kartą atvykus pareigūnams, durų jiems neatidarė; kad pareigūnas (A. G.) neleido jai grįžti į butą, kad jis reikalavo pasakyti savo duomenis bei pasakė, kuo ji kaltinama; kad ji išsisuko iš policininko rankų. Įvertinęs šiuos F. J. paaiškinimus bei ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, o pačios F. J. paaiškinimai patvirtina, jog pareigūnams atvažiavus į pirmąjį iškvietimą ji durų neatidarė, to niekaip nepaaiškino, t.y. elgėsi kaip jaučiantis kaltę asmuo; pareigūnams nurodžius jų reikalavimo pagrindą (necenzūrinių žodžių vartojimas, rūkymas viešoje vietoje), nesakė savo asmens duomenų ir bandė grįžti į butą, išsisukinėjo iš pareigūnų rankų (A. G. neleido), t.y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir pasipriešino pareigūnams. Todėl, nepaisant F. J. savo veiksmų vertinimo, teismas sprendžia, jog jos kaltė yra visiškai įrodyta.

Taip pat neabejotina, kad vykstant konfliktinei situacijai su pareigūnais, F. J. nepaklusus, bandant jai grįžti į savo butą, priešinantis antrankių uždėjimui, o pareigūnams siekiant suvaldyti situaciją, ant F. J. rankų (žastų) galėjo likti grumtynių pėdsakų, todėl pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. Specialisto išvada Nr. G 63/14(01), kuria konstatuotos F. J. abiejų žastų daugybinės poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairiame žaste, padarytos maždaug prieš 3-5 paras iki apžiūros (b.l. 20), nešalina aukščiau aptartų įrodymų dėl F. J. kaltės. Byloje apklausti liudytojai D. G., T. Š., E. L. matė F. J. konfliktą su policijos pareigūnais jam jau įpusėjus, L. B., J. K. apskritai nedalyvavo sulaikant F. J., todėl šiuo klausimu teismas jų paaiškinimais nesivadovauja.

Tačiau teismas, spręsdamas dėl F. J. atsakomybės, atsižvelgia į jos asmenybę, kad ji anksčiau nebausta administracine tvarka, į pažeidimų pobūdį, minėtų liudytojų paaiškinimus apie nuolatinius F. J. ir kitų kaimynų konfliktus su D. J., į tai, kad D. J. ignoravo teismo šaukimus ir du kartus neatvyko į teismo posėdį, o pareigūnams jos atvesdinti taip pat nepavyko, – ir daro išvadą, kad F. J. elgesiui didesnės įtakos turėjo ne alkoholis, o įtampa tarp kaimynų; nors tai neatleidžia F. J. nuo atsakomybės bei visiškai nepateisina jos elgesio, tačiau sudaro pagrindą pripažinti, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, ir, nors įstatymo nustatytų lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių taip pat nenustatyta, tai sudaro pagrindą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už nedidelį chuliganizmą skirti jai švelnesnę, o už pasipriešinimą pareigūnams ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą – minimalias įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudas (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-33 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, ją įspėti.

F. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 500 Lt baudą.

F. J. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 300 Lt baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir F. J. paskirti galutinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banke Swedbank esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė