Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. K., D. Š., M. A., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, L. K., D. Š., M. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pareiškėjas yra A. A. įstatyminis įpėdinis (sūnus);

- pareiškėjui 2024 m. spalio 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti; Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure užvesta paveldėjimo byla, pareiškėjas priėmė tėvo A. A. palikimą;

- palikėjas A. A. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su pareiškėjo motina N. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos N. A. vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota jokio nekilnojamojo turto, tačiau sutuoktiniai A. A. ir N. A. santuokoje buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas tik palikėjo A. A. vardu, tačiau įgytas pagal 1996 m. birželio 19 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl po N. A. mirties liko 1/2 dalis santuokoje su A. A. įgyto turto;

- po N. A. mirties jos įpėdiniai per tuo metu numatytą 6 mėnesių terminą palikimui priimti į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau jos sutuoktinis A. A. palikimą priėmė kitu būdu – pradėdamas turtą faktiškai valdyti;

- po N. A. mirties jos sutuoktinis A. A. ir toliau liko gyventi jo vardu registruotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi dalimi ūkinio pastato (buto priklausinio) adresu (duomenys neskelbtini), taip pat naudojosi visais palikėjos daiktais (baldais ir kt.), mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, elektros energiją, dujas. Taip pat A. A. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini);

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėjui galėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą jo tėvui A. A. priklausantį turtą.

6. Suinteresuotas asmuo M. A. 2025 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu byloje pateikė pranešimą, kuriame informavo, jog negavo siųstų dokumentų, tačiau sutinka su visais pareiškėjo prašymais, neturi jokių pretenzijų. 2025 m. balandžio 7 d. pateikė elektroniniu paštu pranešimą, jog sutinka su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai teismo šaukimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta.

7. Suinteresuotas asmuo D. Š. 2025 m. balandžio 3 d. elektroniniu paštu byloje pateikė pranešimą, kuriame informavo, jog sutinka su pareiškimu. Suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai teismo šaukimu (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta.

8. Suinteresuotam asmeniui L. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai 2025 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu, suinteresuotam asmeniui patvirtinus procesinių dokumentų gavimą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2025 m. balandžio 9 d. atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta. Suinteresuotas asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai teismo šaukimu (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), posėdyje nedalyvavo, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

10. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo motina N. A. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138).

11. Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą.

12. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

13. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog A. A., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės N. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

14. Bylos nagrinėjimo metu, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo paaiškinimais, nustatyta, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – miręs našliu; sutuoktinė – N. A., mirė (duomenys neskelbtini); santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai turėjo keturis vaikus – G. A., gimusį (duomenys neskelbtini), L. K., gimusią (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), M. A., gimusį (duomenys neskelbtini).

15. Palikėja N. A. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau po sutuoktinės mirties A. A., kaip įpėdinis, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas bei byloje kartu su pareiškimu pateiktas priedas – Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro L. K. atsakymas pareiškėjui patvirtina, jog po N. A. mirties dėl palikimo priėmimo per tuo metu nustatytą šešių mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.

16. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po palikėjo A. A. mirties dėl palikimo priėmimo į Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notaro biurą kreipėsi įpėdinis (sūnus) G. A., (duomenys neskelbtini) įregistruotas palikimo priėmimas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Duomenų apie kitų įpėdinių kreipimąsi dėl palikimo priėmimo nėra.

17. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, A. A. vardu registruotas ir kartu su palikėja N. A. santuokoje įgytas turtas:

- 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

įgyti pagal 1996 m. birželio 19 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje teikti pareiškėjo ir jo atstovės advokatės paaiškinimai yra nuoseklūs. Byloje pateikti paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nors po N. A. mirties į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, tačiau A. A. po sutuoktinės mirties liko gyventi šeimos būste (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), toliau mokėjo komunalinius mokesčius,1998 m. kovo 20 d. sudarė Telekomunikacijų paslaugų sutartį (paslaugos teikiamos adresu (duomenys neskelbtini)), 1999 m. balandžio 29 d. sudarė vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (butui adresu (duomenys neskelbtini)), naudojosi visais palikėjos daiktais (baldais ir kt.), taigi, palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo.

19. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. A. per tuo metu galiojusį įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti po sutuoktinės N. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. A. A. toliau rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, šeimai priklausiusiais baldais, pasirūpino kitais sutuoktinei priklausiusiais asmeniniais daiktais. Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po N. A. mirties, neišreiškė. Mirusiosios N. A. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, L. K., D. Š., M. A. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad A. A. po sutuoktinės N. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

21. Įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. tai, kad A. A., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės N. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

22. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pareiškėjo atstovė advokatė E. Š.-T. vykusiame teismo posėdyje nurodė, jog pateikė į bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, ir jei teismas matys galimybes, prašo šias išlaidas atlyginti. Minėti dokumentai, patvirtinantys patirtas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas priimti ir prijungti prie bylos 2025 m. birželio 5 d. vykusiame teismo posėdyje žodine nutartimi.

24. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingi, dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko sutampa, ginčo byloje nėra. Pagrindo nukrypti nuo bendrosios išlaidų neatlygintinumo taisyklės teismas nenustatė, todėl pareiškėjui turėtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos.

26. Byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.