- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-520-365/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13364-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimo, kuriuo A. C. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir nubaustas 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., A. C. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. teismo nubaustas už tai, kad jis, 2014-06-08 19.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 132 p., 234 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11), ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. C. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nesistengė jam paskirti vertėjo, netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės buvimo faktus. Jam, nemokančiam lietuvių kalbos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą lietuvių kalba nebuvo pakviestas vertėjas ir taip buvo pažeista jo teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis. Mano, kad iš pateiktų dokumentų ir jo pavardės akivaizdu, kad jis nemoka lietuvių kalbos. Jis nelabai suprato, dėl kokio administracinio teisės pažeidimo yra kaltinimas ir jam kaltinimai nebuvo išversti į suprantamą kalbą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų policijos pareigūnų parodymais, atmesdamas nuoseklius apelianto ir jo liudytojų parodymus. Vadovaujantis ATPK 253 str. 2 d., 272 str. 1 d., traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, naudotis vertėjo paslaugomis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, renkant ir fiksuojant įrodymus, buvo pažeista apelianto teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis.
Apelianto teigimu, nebuvo apklausti visi jo liudytojai, kurie buvo keleiviais jo automobilyje, nebuvo suteikta jam teisė užduoti klausimus liudytojams ir taip buvo ribojama jo teisė į gynybą. Pareigūnas ir teismas buvo itin šališkas ir neobjektyvus. Vien tik nukentėjusiojo asmens kaimynų rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams teisme, nes jų turinys yra visiškai kitoks ir šie parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Apylinkės teismas neapklausė I. G. ir kitų, kurie betarpiškai matė jo transporto priemonę ir nukentėjusiojo transporto priemonę. Skunde taip pat teigiama, kad nors surašytame protokole nurodyta, jog jis pažeidė KET 132 p., 234 p. reikalavimus, šių reikalavimų jis nepažeidė, nes juose yra nurodytas važiavimo greitis, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio ir atkartojo tuos pačius KET pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytos visos svarbiuos sprendimui priimti aplinkybės, nesurinkti būtini įrodymai, kurie patvirtintų teismo išvadas. Teigia, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai atsirado dar iki įvykio ir niekas šių aplinkybių nepatikrino bei įrodymų nesurinko. Be to, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo, jis nurodė, kad nebėgo iš įvykio vietos ir laukė, kol nukentėjusysis iškvies policijos pareigūnus. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, spręsdamas klausimą dėl apelianto kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Teigia, kad 2014-06-09 19.25 val., nepažįstamas asmuo, išvažiuodamas iš kiemo Konarskio g., jam užtvėrė kelią ir pasakė, kad apeliantas kliudė jo automobilį. Jis užsirašė A. C. automobilio numerį ir dingo iš įvykio vietos. Apelianto manymu, jis nesuprato, kad lietė kitą automobilį, todėl raginamas savo keleivių iš įvykio vietos išvažiavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. C. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 257 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. C. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. C. ginčija savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo, taip pat nurodo, jog kad teismas nesistengė jam paskirti vertėjo, buvo pažeista jo teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.
Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio 2014-11-26 teismo posėdžio garso įrašo administracinėje byloje Nr. A2.6.-154-576/2015 teisėja A. C. išaiškino jo teises, tarp jų ir teisę naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau šia teise naudotis A. C. atsisakė. Tai, kad vėliau byloje buvo naudojamasi vertėjų paslaugomis, jokiu aspektu neįrodo, kad A. C. teisės kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis buvo apribotos ar pažeistos.
Administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad A. C., 2014-06-08 19.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, todėl turėjo apie tai pranešti policijai arba, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., sutarus su kitu eismo įvykio dalyviu, eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir pasirašyti deklaraciją. Apylinkės teismo posėdžio metu A. C. paaiškino, jog nesutinka su jam surašytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu. Važinėjo po miestą, kai jam paskambino moteris, kuri paprašė parvežti ją iš šventės Vingio parke. Jis atvažiavo, kur buvo 8 ir 10 Konarskio g. namas, su tikslu apsigręžti, įvažiavo į kiemą ir pastatė automobilį. Įvažiuodamas jau matė vyšninės spalvos automobilį, kurio bamperis buvo nubraižytas, taigi automobilis buvo jau kliudytas. Paaiškino, kad to automobilio nekliudė, kai kurie automobiliai tame kieme buvo apdaužyti.
Šie apelianto teiginiai yra laikytini jo gynybine pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti, nes yra paneigti teisme apklaustų liudytojų V. K. ir A. M., kurie iki eismo įvykio pažeidėjo nepažinojo, dėl to nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais, taip pat fotolentelėmis ir kita administracinio pažeidimo byloje surinkta medžiaga. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog tiek nukentėjusiojo, tiek ir pažeidėjos automobilių galiniuose bamperiuose buvo padaryti gan ryškūs įbrėžimai, o ant automobilio „Audi 100“ įbrėžimų matyti pašaliniai raudonų dažų likučiai, jie nuimti nuo automobilio „Audi“. Be to, apelianto teiginiai, kad automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo apgadintas iki įvykio, atitinka nukentėjusiojo D. P. paaiškinimus, jog jam priklausantis automobilis „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo subraižytas iš kairės pusės galiniame bamperyje, tačiau tas apgadinimas buvo liestinio pobūdžio, o naujas apgadinimas buvo nubrozdinimas, kuriuo buvo nubraukti dažai iki juodos dangos. Minėtų duomenų visetas visiškai pagrindžia nubaustojo kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė I. S., L. S. ir V. B. parodymais, kurie buvo naudingi apeliantui, nes pastarųjų parodymai buvo prieštaringi ir neatitiko byloje surinktos medžiagos. Tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu, kuris nėra jam naudingas, nesudaro pagrindo teigti, jog nebuvo apklausti visi jo liudytojai, kurie buvo keleiviais jo automobilyje, nebuvo suteikta jam teisė užduoti klausimus liudytojams ir taip buvo ribojama jo teisė į gynybą, o policijos pareigūnai ir teismas buvo šališki ir neobjektyvūs. Konstatuotina, kad A. C. suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, ir, turėdamas laikytis KET 234 p. reikalavimų, turėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas suvokė apgadinęs kitą transporto priemonę, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t.y. ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
Esant nustatytoms aplinkybėms, A. C. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimą, dėl ko naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarimą nepakeistą ir A. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.