Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-422-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2-422-446/2014
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00257-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
V. V.
Išvadą teikia
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Vidmantas Lazickas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-422-446/2014Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00257-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 116.1.; 118.4. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant ieškovei I. J.,jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui,atsakovui V. V.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui Tomui Bimbai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. J. teismui pateiktu ieškiniu (2-4 b. l.) prašė pripažinti, kad jos sūnaus A. J. tėvas yra atsakovas V. V., o A. J. yra V. V. sūnus, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. J., gimusiam 2010 m. kovo 5 d., periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą 6300 Lt bei paskirti ją (ieškovę) vaikui teikiamo išlaikymo uzufrukto tvarkytoja.

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo nustatyti atsakovo tėvystę jos vaikui A. J., kadangi atsakovas gera valia tėvystę pripažino, pateikė gimimo liudijimą (48 b. l.), iš kurio matyti, kad ieškovės sūnaus Airido, gimusio 2010 m. kovo 5 d., tėvu įrašytas V. V., vaikui suteikta tėvo pavardė.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko vaikui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis pagrįstas ir tenkintinas visiškai, dėl išlaikymo įsiskolinimo – dalinai, atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo priimtinas.

Iš vaiko gimimo liudijimo (48 b. l.), pažymų apie ieškovės šeimos sudėtį (9 b. l.) ir deklaruotą gyvenamąją vietą (8 b. l.) matyti, kad ieškovei I. J. ir atsakovui V. V. 2010 m. kovo 5 d. gimė sūnus Airidas, kuris gyvena su savo mama – ieškove I. J..

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą nuo 2008 metų, 2010 m. kovo 5 d, jiems gimė sūnus Airidas, 2012 metų vasarą jų bendras gyvenimas nutrūko, jie išsiskyrė, nuo to laiko atsakovas jokio materialinio išlaikymo savo sūnui neteikia. Atsakovas sūnų aplanko, kartais nuperka žaislų, saldainių, tačiau pinigų vaiko rūbams, maistui nėra davęs. Ji viena augina penkis vaikus, pragyvena iš socialinės pašalpos 1450 Lt per mėnesį, gauna maisto paketus, ji niekur nedirba, augina vaikus, mažiausiam vaikui penkeri metai.

Atsakovas pripažįsta ieškovės nurodytas aplinkybes – sūnaus jis neišlaiko nuo 2012 m. vasaros, nuo to laiko, kai kartu negyvena. Vaikui išlaikymo jis neteikia, nes neturi jokių pajamų, jis niekur nedirba, nes serga nervų liga, gydosi ambulatoriškai, neįgalumas jam nenustatytas, pragyventi jam padeda jo broliai, seserys. Šiuo metu jis turi kitą šeimą, su sugyventine gyvena nuomojamame name, augina vieną vaiką, juos materialiai remia ir sugyventinės tėvai. Sūnui Airidui jis neturi galimybių skirti daugiau nei 250 Lt.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus – institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas paaiškino, kad ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo ir įsiskolinimo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad nuo 2012 m. vasaros sūnaus visiškai neišlaiko. Todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1035 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės vaiko tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jo aprūpinimui maistu, rūbais ir žaislais, kad jis būtų saugus ir normaliai augtų, būtina jam skirti ieškovės nurodytą sumą - 600 Lt per mėnesį. Tai nedidelė, būtina vaikui suma. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti. Mažametis šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri jam suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos juo rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jų būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos (59 b. l.) matyti, kad jis niekur nedirba, šiuo metu yra bedarbis (61 b. l.). Duomenų, kad jis yra nedarbingas, nepateikė, iš vaiko gimimo liudijimo (62 b. l.) matyti, kad atsakovas yra susilaukęs dar vieno sūnaus, su kurio motina, kaip jis nurodė, šiuo metu gyvena. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti savo sūnaus Airido turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Priešingai, jis paaiškino, kad paskutinį kartą dirbo prieš 7-8 metus, jį daug metų jam materialinę paramą teikia jo broliai, seserys, nors jis ir nurodė, kad dėl nervų ligos negali dirbti, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Jo sūnų augina, auklėja ir išlaiko ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku, neišlaikytų jo, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, darbingas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 300 Lt. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti mažamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš šalių paaiškinimo matyti, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda nuo 2012 m. liepos mėnesio, nuo to laiko atsakovas ir neišlaiko savo sūnaus. Tačiau dėl to, kad atsakovas ilgą laiką vaiko neišlaikė, kalta ir ieškovė – priverstine tvarka nereikalavo iš vaiko tėvo lėšų vaikui, todėl išlaikymas už praėjusį laikotarpį skaičiuojamas po 200 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. liepos mėnesio iki ieškinio teismui pareiškimo dienos - 2014 m. kovo 24 d., t. y. už vienerius metus ir aštuonis mėnesius, kas sudaro 4000 Lt (200x20=4000).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

Iš A. V. gimimo liudijimo (48 b. l.) matyti, kad po ieškinio pareiškimo teismui atsakovas gera valia pripažino tėvystę sūnui Airidui, todėl pagrįstas ir priimtinas ieškovės atsisakymas reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.): dėl išlaikymo įsiskolinimo 120 Lt (4000x3%=120), dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo 108 Lt (300x12x3%=108). Iš esmės ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 14 Lt (1 b. l.), priteistinos iš atsakovo.

Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (15-16 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (54 b. l.), šioje byloje yra 1080 litų. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui A. V., gimusiam 2010 m. kovo 5 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus) nuo 2014 m. kovo 24 d. iki sūnaus pilnametystė.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą sūnui A. V., gimusiam 2010 m. kovo 5 d., 4000 Lt (keturis tūkstančius litų).

Nustatyti, kad nepilnamečio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo priimti, bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui V. V. dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Priteisti iš V. V. 1322 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du litus), t. y. 382,88 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du litus 88 euro centus), bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 1080 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt litų), t. y. 312,79 Eur (tris šimtus dvylika eurų 79 euro centų), už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė