Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-27 · Civilinė byla Nr. 2A-560-492/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
2A-560-492/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-01411-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
Atsakovas
N. Ž.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Civilinė byla Nr. 2A-560-492/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01411-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.11.2.; 30.12.; 121.15.; 121.18.;121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Anderson,

dalyvaujant apeliantės atsakovės N. Ž. atstovui adv. Artūrui Cibulskui

ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Erik Sinicki,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5899-430/2010 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei N. Ž. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš savavališkai užimtų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 27,28 kv.m. Iš 2009-12-02 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buto patikrinimo akte pateiktų pastabų matyti, kad atsakovė gyvena patalpose (duomenys neskelbtini). Dokumentų, įrodančių teisę naudotis nurodytu gyvenamuoju plotu atsakovė neturi, būsto nuomos sutartis su ja nesudaryta, gyvenamosios vietos šiame bute nėra deklaravusi, dėl to laikytina, kad atsakovė neteisėtai naudojasi butu ir tuo pažeidžia ieškovės teisę naudoti jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją.

Atsiliepimas

Atsakovė N. Ž. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi duomenis, kad ginčo patalpos atsakovės anytai N. Ž. ir jos 5 asmenų šeimai buvo suteiktos 1987-08-12 Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 248. Iki to laiko atsakovė su šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas buvo 42 kv.m., jo nuomininkė buvo N. Ž. Kadangi šios patalpos šeimai buvo per ankštos, papildomai gavo pagalbines patalpas, esančias .(duomenys neskelbtini). Ginčo patalpose atsakovė ir jos šeima apsigyveno teisėtai. Apie 1992 metus N. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizavo, tačiau pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jai privatizuoti neleido. (duomenys neskelbtini) metais N. Ž. mirė, o jos butą paveldėjo atsakovės sūnus E. P. Ž. Ginčo patalpose atsakovė gyvena nuo 1987 metų iki dabar, kas mėnesį iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gauna sąskaitas už buto nuomą ir jas apmoka, įsiskolinimų neturi. Rašytinės nuomos sutarties neturi, tačiau nuomos sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, vadovaujantis 1964 metų bei 2001 metų CK ir kitų teisės normų nuostatomis.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2008-12-01 ieškovė aktu perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nuomos sutartis su atsakove nesudaryta, taigi ji turi atlaisvinti patalpas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovę N. Ž. su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovės N. Ž. valstybės naudai 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 11,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpose (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose Vilniaus miesto savivaldybei, gyvena atsakovė N. Ž.. Būsto nuomos sutartis su ja nėra sudaryta. Tarp jos, kaip N. Ž. šeimos narės, ir ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisiniai santykiai neatsirado, nes nors byloje esantys įrodymai (pareiškimas pirkti butą, susitarimas pirkti privatizuojamą namą, santuokos liudijimas, namų knyga) rodo, kad atsakovę galima būtų laikyti N. Ž. šeimos nariu, tačiau N. Ž. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji privatizavo, o ne butas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, N. Ž. privatizavus butą, nuomos teisiniai santykiai nutrūko, o patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tuo metu neturėjo buto teisinio statuso ir buvo pagalbinės patalpos. Pagrindo apsigyventi socialiniame būste kitaip, nei numato įstatymas, nėra, todėl teismas sprendė, kad ginčo butą atsakovė yra užėmusi savavališkai, todėl iš minėtų patalpų turi būti iškeldinta nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovės šeima pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe ir 1993-04-21 privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį po vyro V. Ž. mirties paveldėjo atsakovė ir jos sūnus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė N. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškinio netenkinti. Nurodė, kad teismo argumentą, jog N. Ž. šeimai nebuvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), paneigia 1987-08-14 Lietuvos TSR Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto raštas Nr. 25/48, kuriame nurodyta, kad 1 kambario 14,41 kv. m. butas Nr. 7, esantis (duomenys neskelbtini), išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų fondo ir skirtas N. S. Ž. šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kaip pagalbinė patalpa. Nors rašytinės šio buto nuomos sutarties nėra, ji sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė gauna sąskaitas už šio buto nuomą ir jas apmoka, įsiskolinimų neturi. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad N. Ž. privatizavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nutrūko nuomos teisiniai santykiai ir dėl buto (duomenys neskelbtini). Šis butas vertintinas kaip buto, (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl privatizavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ir jo priklausinys – pagalbinės patalpos (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimas negali turėti reikšmės ginčo sprendimui, nes šis butas nebuvo privatizuotas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, o sutuoktinio 1993-04-21 įgytas iš Vilniaus valstybinės kelių valdybos remiantis LR Vyriausybės 1992-05-25 nutarimu Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“. Po vyro mirties atsakovė šį turtą paveldėjo su sūnumi ir pardavė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašė atsakovės N. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės teiginys, jog privatizavus butą, esantį S.(duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ir jo priklausinys (pagalbinės patalpos) (duomenys neskelbtini), visiškai nepagrįstas, nes Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausinių neturi. Nuomos sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės N. Ž. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta. Atsakovės šeimos narei N. Ž. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (o ne butas, esantis (duomenys neskelbtini)), kurį privatizavus, nuomos teisiniai santykiai nutrūko, vadinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovė naudojasi neteisėtai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp jos ir ieškovės ginčo buto nuomos sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Remiantis CK 6.579 str., gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu.

Atsakovės N. Ž. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Civilinio kodekso 6.612 str. nustato, kad savavališkai užėmusiais gyvenamąją patalpą laikomi asmenys, įsikėlę į ją be nuomos sutarties, tokie asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 352 str. analogiškai reglamentavo savavališkai užėmusių, t.y. įsikėlusių į gyvenamąją patalpą nesudarius jos nuomos sutarties asmenų iškeldinimą nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpas. Taigi teismas, spręsdamas šiuo pagrindu dėl asmens iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, privalo nustatyti ir įvertinti visas asmens apsigyvenimo ginčo gyvenamojoje patalpoje aplinkybes.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad patalpa (duomenys neskelbtini), 27,28 kv.m. ploto, yra įregistruota Vilniaus m. savivaldybės nuosavybės teise nuo 1999-12-31 priėmimo – perdavimo akto pagrindu, paskirtis – gyvenamoji, butų (l. 6).

Šalies argumentai

Apeliantė N. Ž. teigia, kad bute (duomenys neskelbtini) ji apsigyveno nuo 1987 m. kaip savo anytos N. Ž. šeimos narė, ir ten gyvena iki šiol, moka už komunalines paslaugas ir nuomą. Pastarąją aplinkybę patvirtina VšĮ „Vilniaus butai“ sąskaitos faktūros nuo 2008-09-30 iki 2009-07-31 (l. 44-54).

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-12-02 sudarytu buto .(duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu (l. 12-13) nustatė, kad atsakovė N. Ž. (kurios deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) minėtame bute gyvena apie 20 metų; kambarys buvo skirtas kaip pagalbinė patalpa buto Nr. 1 gyventojams. Savo lėšomis gyventoja padarė remontą, įstatė plastikinį langą. Kambarys Nr. 7 šiuo metu yra pareinamasis, su kambariu Nr. 1 turi bendrą įėjimą. N. Ž. turi sveikatos negalią (apie 40 proc. darbingumo).

Civilinėje byloje pateikiamas Vilniaus miesto Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimas 1987-08-12 Nr. 248 patvirtina, kad 14,41 kv.m. ploto vienas kambarys (duomenys neskelbtini) yra išbrauktas iš gyvenamųjų patalpų fondo ir perduotas Ž. N. S. penkių asmenų šeimai, gyvenančiai to paties namo bute Nr. 1, naudotis kaip pagalbinė patalpa (l. 69). Buto S. (duomenys neskelbtini) namų knygos įrašai (l. 66) patvirtina, kad šiame bute atsakovė N. Ž. apsigyveno 1988-03-31, išvyko 1993-08-06 kartu su sutuoktiniu ir sūnumi į butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį, kaip ji nurodė, sutuoktinis V. Ž. 1993-04-21 įgijo iš savo darbovietės Vilniaus valstybinės kelių valdybos remiantis LR Vyriausybės 1992-05-25 nutarimu Nr. 383 „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus“. Laikytina, kad nuo išvykimo gyventi į butą (duomenys neskelbtini), nutrūko atsakovės teisėtas naudojimasis faktiškai gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini), kuri buvo suteikta buto (duomenys neskelbtini) nuomininkams kaip pagalbinė patalpa (CK 1964 m. 349 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo aplinkybes, pripažino, kad atsakovė N. Ž. buvo pagrindinės buto (duomenys neskelbtini), nuomininkės N. Ž. šeimos narė, 1991-10-01 pasirašė susitarimą privatizuoti šį butą, tačiau pagalbinė patalpa Nr. 7 privatizuota nebuvo, todėl nutrūko ir jos nuomos santykiai. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes patalpos nuomos santykių nutrūkimo pagrindai yra vertinti savarankiškai, juos sieti su patalpos (ne)privatizavimu nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju naudojimosi ginčo patalpa teisiniai santykiai pasibaigė atsakovei išvykus ir apsigyvenus su šeima kitame bute.

Apeliacinio skundo argumentas, kad 1992 m. privatizavus butą (duomenys neskelbtini), kartu buvo privatizuota ir pagalbinė patalpa butas (duomenys neskelbtini), nes pagalbinė patalpa laikytina buto priklausiniu, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas, laikytinas nepagrįstu. Tai prieštarauja viešojo registro duomenims, patvirtinantiems, kad ginčo patalpa yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, ir kurie laikytini, kol nenuginčyti, teisingais ir išsamiais.

Po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) (l. 75) atsakovė N. Ž., remiantis įrašu buto .(duomenys neskelbtini) namų knygoje, 2001-06-19 vėl apsigyvena šiame bute, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas naudotis gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini). Ieškovo argumentas, kad atsakovė ginčo bute apsigyveno savavališkai, laikytinas pagrįstu, nes nuo 2001 m. atsakovė ginčo patalpa naudojasi neturėdama nuomos sutarties, nesant patalpų savininko sprendimo. Tai sudaro pagrindą iškeldinti atsakovę CK 6.612 str. pagrindu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliantės argumentas, kad ji moka nuomos mokestį, už komunalines paslaugas, nepagrindžia jos naudojimosi gyvenamąja patalpa teisėtumo, nes teisėtu naudojimosi gyvenamąja patalpa pagrindu galėtų būti tik patalpų savininko – tuo pačiu jis kompetentingas subjektas, kuris disponuoja savivaldybės gyvenamųjų patalpų fondu, sprendimas, priimtas teisės aktų nustatyta tvarka.

Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino jos sutuoktinio buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo būdą ir aplinkybes, neturi sprendžiant kilusį ginčą teisinės reikšmės, nes niekaip nesisieja su savavališko apsigyvenimo faktu patalpose (duomenys neskelbtini) 2001 m.

Nors teisėjų kolegija pagrįstomis pripažino ne visas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, iš esmės civilinė byla yra išnagrinėta objektyviai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės ir civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Dalia KačinskienėAndžej Maciejevski