- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1-150-462/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvoje, Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, teistas 4 kartus: 1994-05-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 90 str. 1 d., 1 metams laisvės atėmimu (BK str. redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), 2001-10-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., (BK str. redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, 2002-11-29 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 str. 3 d. (BK str. galiojusi iki 2003-05-01) 10 metų laisvės atėmimo bausmė, 2005-05-02 teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., paskirta 3 metų 1 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmė, 2008-06-06 paleistas iš Alytaus pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 10 p., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pasikėsino nužudyti kitą žmogų ir pagrobė svetimą turtą:
2011 metų vasario 7 dieną, apie 17 valandą, bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, A. L. dėl kilusių ankstesnių tarpusavio asmeninio pobūdžio konfliktų, specialiai tam atvejui nusmailintu atsuktuvu dūrė S. R. ne mažiau kaip 18 kartų į galvą, kaklą ir kitas kūno vietas, padarydamas durtinę-pjautinę kaklo dešinės pusės žaizdą su jungo venos šakų nupjovimu, lydimą hipovoleminio šoko, tai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.12 punktą sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau S. R. nenužudė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. L. valios, nes nusprendė, kad praradęs sąmonę S. R. yra nebegyvas, be to, sunkiai sužalotam S. R. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. A. L. sunkiai sužalojęs S. R., kad pastarasis negalėtų išsikviesti pagalbos, iš buto pagrobė S. R. priklausantį 1000 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną LG Q990 su 10 litų vertės Tele-2 Pildyk SIM kortele. Iš viso pagrobė turto už 1010 Lt. Išeidamas iš įvykio vietos A. L. užrakino sunkiai sužalotą S. R. bute.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. parodė, kad 2011 m. vasario 7 d., apie 17 val., jam stovint hole ir bekalbant telefonu praėjo S. R. Paklausė, ar jis bus namie. Nukentėjusiajam atsakius, kad bus, pasakė, kad užneš jam DVD ir raktus. Pabaigęs kalbėt telefonu, grįžęs namo paėmė DVD ir raktus, ir nuėjo pas S. R. Pasibeldė, atsidarė duris, padavė DVD, raktus ir iškart jam smogė atsuktuvu tris ar keturis kartus į kaklą. Pamanė, kad S. R. neįveiks, kadangi jis ir aukštesnis, ir stambesnis, todėl ir smogė atsuktuvu. Neturėjo minties jį nužudyti. Norėjo tik sužaloti. Paskui pradėjo grumtis, S. R. nuvirto, tada jam dar kelis kartus dūrė į šoną. Pamatęs, kad jis jau guli, nebesikelia, paėmė telefoną, išeidamas išjungė šviesą, užrakino duris. Raktus hole numetė. Atsuktuvą jau anksčiau buvo nusigalandęs, nes tą atsuktuvą savigynai nešiojosi. Specialiai nėjo nukentėjusiojo žudyti. Pats ginčas jau seniai buvo tarp jų. Jam buvo priskaičiuota skola – 750 litų. Buvo toks susitarimas, kad pinigus už nuomą perduoda S. R. Visi gyventojai pinigus perduodavo per jį. O S. R. jau perduodavo firmos atstovui. Maždaug 2010 m. spalio – lapkričio mėnesį buvo nepaduoti pinigai, dėl to gruodžio mėnesio pabaigoje ir įvyko konfliktas, prieš šventes. S. R. sakė, kad pinigus perdavė, nors jam reiškė pretenzijas dėl nesumokėtos nuomos. Dėl pinigų keletą kartų buvo ir susimušę. Jis taip pasielgė dėl to, kad S. R. pasisavino jo pinigus. S. R. telefoną paėmė, kad neišsikviestų pagalbos, o duris užrakino ir raktus paėmė, kad neišeitų. Iki to įvykio tą vakarą buvo blaivus. Bet jau po nusikaltimo, kai užstatė paimtą telefoną, nusipirko butelį degtinės ir išgėrė. Su nukentėjusiuoju jau pažįstamas porą metų, šalimais gyveno. Žinojo apie nukentėjusiojo negalią, bet ji neryški buvo. Jis galėjo dirbti, matė, kad tą ranką ir valdydavo. Kas konkrečiai jam su ta ranka buvo, jis nesigilino. Negali pasakyt, kuri jo ranka nesveika.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. L. parodymus patvirtina įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2011 m. kovo 9 d. protokolas. A. L. parodė, iš kurios vietos išsitraukė nusmailintą atsuktuvą, kokioje vietoje ir pozoje buvo nukentėjusysis S. R., kai smogė į kaklą, parodė, į kurias kūno vietas smogė atsuktuvu nukentėjusiajam, gulinčiam ant grindų tarp lovos ir rašomojo stalo. Taip pat parodė, iš kurios vietos paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kur numetė raktus užrakinus nukentėjusiojo kambario duris (t. 1, b. l. 117–132).
Nukentėjusysis S. R. parodė, kad 2011-02-07, apie 17 val., grįžo iš parduotuvės namo, hole sutiko A. L., kuris kalbėjo telefonu. Jis paklausė ar S. R. bus namie. Kambary pasikabino mobilųjį telefoną. Pastebėjo, kad laikrodis rodė 16.45 val. Netrukus, pasibeldęs atėjo A. L. Jis padavė jam J. DVD grotuvą, kurį padėjo ant kėdės. Dar paprašė, kad perduotų P. raktus. Tuos raktus dedant ant lentynos, A. L. apglėbė jį iš už nugaros ranka ir pradėjo laužti galvą, kitą ranka kelis kartus dūrė. Jau po smūgio į petį ir kelių dūrių A. L. paklausė „Ar dar gyvas?“ ir dar kartą kelis kartus dūrė į kaklą. Iš pradžių smogė į dešinį petį ir į kaklą dešinėj pusėje. Sugebėjo išsilaisvinti, po to pradėjo stumdytis. Atsisukęs jo paklausė, ką čia daro, bet jis dar puolė. Matė, kuo užsimojo. Matė, kad tai yla raudona rankena. Jam su ta yla į galvą badė, ties smilkiniu. Tada jau pradėjo gintis su kojom spardytis. Besistumdant parkrito ant žemės, nes ten nedaug vietos. Kai buvo parvirtęs, nejuto dūrių. Atsibudęs bandė eiti ieškotis pagalbos, bet durys buvo užrakintos. Nerado savo telefono. Jo draugė pas jį buvo palikus savo mobiliojo ryšio telefoną, iš jo ir paskambino J., ir paprašė, kad ateitų į pagalbą. Atėjęs J. išspyrė duris. Jis tada jau buvau šoko būsenos, tarpais atsimena, kas vyko, tarpais nebe. 844,18 Lt žalą sudaro kelionių į ligoninę išlaidos, vaistai. Buvo sugadintas megztinis, marškinėliai, jų nepageidauja atsiimt, nes jau nebe kas iš jų po to įvykio ir liko. Prašo priteisti 100000 Lt neturtinės žalos. Jo yra nesveika kairė ranka. Ją sulenkia, bet sudėtingiau ištiest. Apie jo negalią žinojo ne tik A. L., bet visi pažįstami. Jo invalidumas yra 40 procentų. Pinigai seniai buvo renkami. Būdavo, kad žmonėms nepavykus susisiekti su senąja komendante, pinigus jam palikdavo. Komendantei išėjus iš darbo, jis liko toks neoficialus komendantas, su juo jokia sutartis nebuvo sudaryta. Iš tos firmos kiekvieno mėnesio 15 dieną ir paskutinę mėnesio dieną ateidavo žmogus ir jam paduodavo pinigus už nuomą. Pasitaikydavo, kad neateidavo ir du mėnesius, tada tie pinigėliai stalčiuj ir gulėdavo, bet visada būdavo perduodami. Paskutinį kartą pinigai buvo perduoti 2010 m. gruodžio 2 d.
Liudytoja V. Č. parodė, jog anksčiau su S. R. gyveno „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Buvo 2010 m. gruodžio 23 d., prieš Kūčias. Apie 17 val. atėjo stipriai išgėręs A. L. Jis klausė, kur yra S. R. Pasakė, kad darbe. Tada jis labai piktai pasakė, kad grįžęs S. lai ateina ir grąžina jam kažkokius pinigus. Jam pasakė, kad jis tai išsiaiškintų su pačiu S. Net kelis kartus tada A. L. buvo atėjęs ir buvo nusiteikęs gan agresyviai. O po to buvo jau tas įvykis 2011 m. vasario 7 d. Ryte išėjo į darbą. Su S. susirašinėjo SMS maždaug iki 15 val. Vėliau jau jis nebeatrašė. Tada iš laidinio telefono paskambino į jo telefoną, signalas buvo, bet niekas neatsakė. Tai buvo apie 17.20 val. Tą dieną vieną savo telefoną buvo palikusi namie. Skambino ir į savo telefoną, ir į S. Bet S. telefonas po 18 val. jau buvo išjungtas. Kai priėjo lombardą, pamatė, kad nuvažiuoja reanimobilis ir greitoji. Tada antram aukšte sutiko A. J. ir šis pasakė, kad S. ar padūrė, ar nudūrė. Kai sugrįžo iš ligoninės, matė kaltinamąjį A. L.. Jis buvo labai girtas, siautėjo koridoriuje ir lauke. A. L. džinsinės kelnės buvo aptaškytos smulkiais kraujo taškeliais. Kambario raktų visur ieškojo, bet niekur nerado. Ieškojo ir už užuolaidų, visur. Tik paskui K. Ž. rado juos fojė, užmestus tarp fotelio ir sofos. Nors prieš tai jų ten nebuvo. Kambarys atrodė kaip po gero karo. Tam kambary buvo labai daug kraujo. Patalynė buvo kruvina, užtiesalai, aparatūra visa, nė vienas daiktas savo vietoje nebuvo. Viskas buvo išvartyta. Visur matėsi kruvini batų pėdsakai.
Liudytojas A. J. parodė, jog parėjęs anksčiau iš darbo, užėjo pas S. Pakalbėjo su juo, jo kambaryje pastebėjo paliktą V. Č. mobilųjį telefoną ant lentynėlės. Tarp 13–14 val. pas jį atėjo A. L. ir prašė paskolinti DVD grotuvą, nes jį neseniai buvo apvogę. A. L. nebuvo išgėręs. Paskolino DVD grotuvą ir prigulė pamiegot. Po kiek laiko suskambo telefonas, skambino iš V. telefono. Atsiliepęs suprato, kad kalba S., bet kalbėjo nerišliai. Dar paklausė, ar jis negirtas, bet jis tik lemeno, suprato tik vieną žodį – „ateik“. Nuėjus, girdėjo, kad kažkas viduj vyksta. S. prašė atrakint duris, bet rakto niekur nesimatė. Pasakė, kad gali tik išlaužt duris, jis leido laužt. Bet kalbėjo nelabai rišliai. Išlaužęs duris įėjo į vidų. Kambaryje buvo tamsu. Uždegė šviesą. Stasys sėdėjo ant lovos iki pusės nusirengęs. Kruvinas megztinis mėtėsi ant žemės. Kambarys atrodė kaip skerdykloj, baisiai. Klausė, gal jis su kuo susimušė. S. bandė kažką pasakyt, bet negalėjo žodžio pasakyt, tik kažkokius garsus leido. Rodė, kad ant kėdės yra padėtas DVD, jo visas kraštas taip pat buvo kruvinas. Dar pradžioje neleido greitosios pagalbos kviest, bet pastebėjo, kad jo kaklas jau pradėjo pūstis. Tada atėjo A. L. ir iškvietė greitąją. Net ir greitoji pradžioje pamanė, kad jis girtas, bet paskui suprato, kokia situacija. Ganėtinai vėlai, V. grįžus iš ligoninės, ji užėjo. Bekalbant atėjo A. L. Buvo gerokai išgėręs. Jis tik į jo rankas žiūrėjo. Išeidamas A. L. pasakė tokius žodžius, kuriuos gerai įsiminė: „gyvenimas tik gerėja“. Tada išgirdo sukaukiant K. Ž. automobilio signalizaciją. K. nuėjo pažiūrėt, kas ten atsitiko, ir vestibiulyje rado S. kambario raktus. Žinojo, kad tarp A. L. ir S. buvo konfliktas dėl pinigų. A. L. sakė, kad geruoju nesibaigs, bet manė, kad jie tik vyriškai pasikalbės. Jis labai abejoja, kad S. R. galėjo pasisavinti pinigus, nes jis yra sąžiningas žmogus.
2011 m. vasario 8 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra butas „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Minėto buto durų stakta kairėje pusėje išlaužta. Kambaryje ant grindų, ant rašomojo stalo kraštų ir televizoriaus, radijo aparatūros, ant kompiuterio klaviatūros matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 6–19).
20011 m. vasario 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta lombardo 20011-02-07 sutartis Nr. 4208 bei mobiliojo ryšio telefonas LG Q 990 (t. 1, b. l. 29–28). Šiuo dokumentu įrodyta, kad nukentėjusiajam S. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG Q 990 į lombardą 2011-02-07 atnešė kaltinamasis A. L.
2011 m. vasario 8 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog 16 cm ilgio atsuktuvo rankena plastikinė raudonos spalvos, galas nusmailintas ir ant jo matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b.l. 55–60).
VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 198/11 (03) konstatuota, kad S. R. buvo padaryta durtinė pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda su išorinės jungo venos šakų nupjovimu, lydima hipovoleminio šoko, durtinės žaizdos ant dešinio smilkinio, pakaušio viršutinėje dalyje, išorinio pakaušinio gumburo projekcijoje, trys smulkios kaklo dešinėje, ant kairio žando, prie kairiojo lūpų kampo, trys smulkios dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės sąnario išoriniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje virš spenelio, nugaros juosmeninėje dalyje bei trys smulkios nugaros juosmeninėje dalyje, odos nubrozdinimas veido dešinėje. Pagal S. R. kūne konstatuotą sužalojimų išsidėstymą išskiriama devyniolika trauminio poveikio vietų (aštuoniolika durtinių sužalojimų bei odos nubrozdinimas veido dešinėje). Dėl durtinio kaklo dešinės pusės sužalojimo su išorinės jungo venos šakų nupjovimu S. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 33–34, 44–46).
Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltinamojo elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Teismas konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. L. pasikėsino nužudyti nukentėjusyjį, nes kaltinamasis A. L. suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę. Jis tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 18 smūgių nusmailintu atsuktuvu į įvairias kūno vietas, numatė, kad šiais veiksmais gali atimti gyvybę nukentėjusiajam, nes dūrė į gyvybingai svarbias kūno vietas, kaklą, galvą ir tokiais veiksmais norėjo atimti gyvybę. Be to, kaltinamasis A. L. sudavęs kelis smūgius paklausė: „Ar dar gyvas?“ ir toliau tęsė nusikalstamą veiką ir sudavė smūgius atsuktuvu nukentėjusiajam. Kad kaltinamasis A. L. norėjo atimti nukentėjusiajam gyvybę, įrodo ir tai, kad išeidamas iš kambario kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kad nukentėjusysis negalėtų pasikviesti pagalbą, užgesino šviesą bei užrakino kambario duris, o raktą išmetė koridoriuje už miegamosios sofos.
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (nužudymas bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudoti. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. L. nesuprato, jog nukentėjusysis S. R. turi negalią, nes net nežinojo, kuri jo ranka yra sužalota. Būtent siekdamas nukentėjusįjį sužaloti ir manydamas, jog nukentėjusiojo gali neįveikti, jis pasiėmė specialiai padarytą daiktą žmogui sužaloti ir su juo sudavė smūgius nukentėjusiajam. Įrodyta, jog nukentėjusysis aktyviais veiksmais pasipriešino kaltinamajam, grūmėsi su juo, išsilaisvino iš kaltinamojo rankų. Nukentėjusysis nusikalstamų veiksmų darymo metu nebuvo bejėgiškos būklės, kaltinamasis nesuvokė, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės, ir tuo nepasinaudojo, todėl kolegija šalina iš kaltinimo veiką kvalifikuojantį požymį, kad kaltinamasis pasikėsino nužudyti bejėgiškos būklės žmogų.
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą (dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), kai jis padaromas siekiant sukliudyti nukentėjusiojo teisėtai veiklai vykdant tarnybos ar piliečio pareigas dabar ar ateityje, taip pat kerštaujant už tokią veiklą, įvykdytą praeityje. Pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kurią vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos. Nukentėjusysis S. R. jokios pilietinės pareigos nevykdė. Kartu gyvenančių asmenų pinigų perdavimas jam, kad šis pinigus už nuomą atiduotų kitam asmeniui, nes jie dirba kituose miestuose ar nebūna namuose tuo metu, kai ateina paimti pinigus už nuomą, teismas nelaiko pilietinės pareigos vykdymu, nes su nukentėjusiuoju nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis, ar rašytinė sutartis, taip pat nenustatyta, jog nukentėjusįjį įpareigotų koks nors įstatymas atlikti šias pareigas. Teismas laiko nukentėjusiojo veiksmus (pinigų surinkimą už nuomą) paprasčiausia draugiška, kaimyniška paslauga, todėl kolegija šalina iš kaltinimo veiką kvalifikuojantį požymį, kad kaltinamasis pasikėsino nužudyti dėl nukentėjusiojo piliečio pareigų vykdymo.
Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Jei sumanymas užvaldyti turtą kilo ir buvo realizuotas po to, kai kaltininkas nužudė nukentėjusįjį, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį ar kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, jog kaltinamasis A. L. ir nukentėjusysis S. R. jau kurį laikotarpį konfliktavo, nes kaltinamasis nukentėjusiajam reiškė pretenzijas, kad pastarasis pasisavino perduotus pinigus už nuomą. Kaltinamasis ir nukentėjusysis dėl šio konflikto anksčiau buvo susimušę. Kaltinamasis A. L. būtent šio besitęsiančio asmeninio konflikto išdavoje atėjo pas nukentėjusįjį ir sudavė smūgius nusmailintu atsuktuvu. Nenustatyta, jog kaltinamasis turėjo kokią išankstinę tyčią pavartojus fizinį smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. L. pagrobė tik nukentėjusiajam S. R. priklausantį 1000 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną LG Q990 su 10 litų vertės Tele-2 Pildyk SIM kortele. Mobiliojo ryšio telefonas buvo paimtas dėl to, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos. Kad kaltinamasis neturėjo išankstinės tyčios užvaldyti svetimą turtą, įrodo ir tai, jog iš nukentėjusiojo kambario kaltinamasis nepaėmė jokių daiktų (išskyrus mobiliojo ryšio telefoną), nors kambaryje buvo pakankamai prabangių ir vertingų daiktų. Priešingai, kaltinamasis atnešė DVD grotuvą ir padavė nukentėjusiajam, kad pastarais jį atiduotų savininkui. Todėl kaltinamojo A. L. nusikalstama veika dėl svetimo turto – mobiliojo ryšio telefono LG Q990 -–pagrobimo perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. – svetimo turto vagystė. Kolegija šalina iš kaltinimo veiką kvalifikuojantį požymį, kad kaltinamasis A. L. pasikėsino nužudyti dėl savanaudiškų paskatų.
Remdamasis anksčiau išvardytais motyvais teismas A. L. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 10 p. perkvalifikuoja į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. – pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų.
Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo kaltinamas, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam nustatytas 2,02 prom. girtumas. Bet kaltinamasis alkoholinius gėrimus vartojo po nusikalstamų veikų padarymo, kai mobiliojo ryšio telefoną pridavė lombarde ir gavo pinigų. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl 4839,82 Lt priteisimo iš kaltinamojo. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog nukentėjusysis S. R. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydėsi nuo 2011 m. vasario 7 d. iki vasario 14 d. Jo gydymui buvo išleista 4839,82 Lt (t. 1, b. l. 51). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys pagrįstas, tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis S. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 88), kuriuo prašo priteisti 844,18 Lt iš A. L. padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 100 000 Lt priteisti neturtinės žalos atlyginimui.
Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais (vienkartiniais bilietais, pirkimo čekiais (t. 1, b. l. 82-86) visiškai įrodyta, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų perkant vaistus, tvarsliavą, turėjo išlaidų transportui, bei buvo sugadinti jo rūbai. Ši suma yra reali, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 844,18 Lt.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6. 250 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais asmens sveikatai. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis S. R. dėl patirtų kūno sužalojimų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Jis buvo užpultas netikėtai savo namuose, pažįstamo žmogaus, gyvenančio šalia, badomas nusmailintu atsuktuvu. Nukentėjusiojo gyvybei grėsė realus pavojus, nes jam buvo padaryta durtinė-pjautinė kaklo dešinės pusės žaizda su jungo venos šakų nupjovimu, lydimą hipovoleminio šoko, tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijoje bei Krūtinės chirurgijos skyriuose. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam S. R. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, kuriais buvo pasikėsinta į nukentėjusiojo gyvybę. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. L. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę – teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis teistumui neišnykus padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti labai sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skiria bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt metų (10 m.).
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmių apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimt metų (10 m.).
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 18 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.
Priteisti iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiajam S. R. 844,18 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Lt (šimtą tūkstančių) padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo A. L. už nukentėjusiojo S. R. gydymą 4839,82 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nukentėjusiojo S. R. megztinį, marškinėlius, nusmailintą atsuktuvą, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p. konfiskuoti ir sunaikinti, o džinsines kelnes grąžinti teisėtam savininkui A. L.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.