- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-865-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko Č. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono aplinkės teismo 2015-07-15 nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams už tai, kad jis, 2015-06-27, 00.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,71 prom. girtumas), vairavo transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimą ir priimti naują nutarimą, skiriant R. K. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. R. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų, todėl šių nuostatų taikymas vertinamas kritiškai. Byloje nėra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Kadangi specialiosios teisės atėmimo netaikymas arba termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo administracinės nuobaudos dalies, vadinasi, administracinės nuobaudos tikslai gali būti nepasiekti. Institucija spendžia, kad R. K. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, netinkamai individualizuota, nes ATPK 30¹ str. taikymui nebuvo pagrindo.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šių teisės nuostatų konstatuotina, kad daryti išvadą apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. K. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas R. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, o būtent – paties pažeidėjo prisipažinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, asmens blaivumo testo kvitas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, ir išanalizavo bei tinkamai įvertino ištirtus įrodymus, todėl padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Vis dėlto, administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas nebuvo išspręstas tinkamai, Institucija apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, pažeidėjui taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismas, paskirdamas R. K. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais, t. y., kad jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, kad R. K. tokios rūšies administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, savo darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo darbinėje veikloje reikalingas automobilis, be to, jis vienintelis šeimoje dirba, dėl to nusprendė pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, yra reikšminga tik parenkant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose. Tai, kad R. K. rūpinasi nepilnamečiu vaiku, darbe jam yra būtina vairuoti transporto priemonę, nes dirba mechaniku - traktoristu, nėra išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, R. K. teiginys, jog šeimoje dirba tik jis vienas, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pažeidėjo žmona būtų registruota darbo biržoje ar pan. Todėl paaiškinimas, kad R. K. vienas materialiai aprūpina šeimą, tėra prielaida, kuria teismas negali remtis. Nors tai pirmasis pažeidėjo tokio pobūdžio padarytas pažeidimas, anksčiau už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą jis nėra baustas, tačiau nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,71 promilės) negali būti ignoruojamas, nes leistinas girtumo laipsnis yra viršytas daugiau nei keturis kartus. Toks lengvabūdiškas R. K. elgesys neigiamai apibūdina jo asmenybę ir rodo, kad jis nėra atsakingas ir rūpestingas asmuo. Pažeidėjas yra pilnametis (22 m.), pilnai suvokiantis savo veiksmų sukeliamas pasekmes, todėl atsižvelgti į jauną R. K. amžių nėra objektyvaus pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. švelnesnę nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobaudą, nepakankamai įvertino pažeidimo pobūdį ir pažeidėją charakterizuojančius duomenis.
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K. skirta nuobauda yra per švelni, ji nebuvo tinkamai individualizuota, nes pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo.
Remiantis išdėstytu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-07-15 nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir R. K., pripažintam kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, paskirti 579 eurų (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.