Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovams E. K., E. B.

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovams E. K., E. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. (A. S.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas E. B. nėra nepilnametės I. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, dukra), biologinis tėvas; panaikinti nepilnametės I. K. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)“. esančius duomenis apie tai, kad vaiko tėvas yra E. B.; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko I. K. tėvas yra A. S.; pakeisti vaiko I. K pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis ir atsakovė E. K. susilaukė dukros I. K., kurios gimimo liudijime tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o buvęs atsakovės sutuoktinis E. B., kadangi vaikui gimus nuo atsakovų ištuokos nebuvo praėję 300 dienų (atsakovų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)“.), o ieškovas ir atsakovė E. K. nėra susituokę. Vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka realybės, atsakovo E. B. tėvystė yra formali. Teigia, kad su atsakove artimus ryšius turi jau seniai, nuo pat nėštumo pradžios ieškovas žinojo, kad atsakovė laukiasi jo vaiko; nuo pat gimimo rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja vaiko gyvenime. Ieškovas įsitikinęs, kad vaikas turi žinoti, kas yra tikrasis jo tėvas ir toks žinojimas turi būti įteisintas, manytina, kad tai atitiktų nepilnamečio vaiko – I. K., interesus.

E. B. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad tikrai nėra I. K. biologinis tėvas.

Išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui nuginčyti tėvystę neturi pagrindo, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovas su nepilnamete I. K. gyvena dviejų kambarių bute Vilniuje, Linkmenų g. 42-154, priklausančiame ieškovo motinai Z. S.. Vaikui sudarytos puikios gyvenimo sąlygos.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę I. K.. Nurodė, kad jo ir buvusios sutuoktinės santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini sprendimu; dar prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, buvę sutuoktiniai bendro gyvenimo negyveno ilgiau nei vienerius metus, jokių santykių su atsakove nepalaiko. Apie vaiko gimimą sužinojo tik jam gimus. Į vaiko gimimo liudijimą tėvu įrašytas dėl to, kad nuo ištuokos nepraėjo 300 dienų.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė galutinę išvadą, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra įrodyti ir tenkintini, kadangi yra pareikšti vaiko interesais žinoti savo kilmę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad: 1) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)“.), įregistruota atsakovų E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovų santuoka nutraukta – Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18); 3) nepilnametė I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini); vaiko tėvu įrašytas E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; ir kt.).

Ieškovas prašo nuginčyti E. B. tėvystę I.K. Ieškovas šį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad dukros gimimo liudijime tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o buvęs atsakovės sutuoktinis E. B., kadangi vaikui gimus nuo atsakovų ištuokos nebuvo praėję 300 dienų (atsakovų santuoka nutraukta 2018 m. gruodžio 17 d.), o ieškovas ir atsakovė E. K. nėra susituokę, taigi vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka realybės, atsakovo E. B. tėvystė yra formali. E. B. atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jis negali būti vaiko biologinis tėvas. Ieškovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą dėl tėvystės I. K. nuginčijimo ir nustatymo, prašė nustatyti, kad jis yra dukros biologinis tėvas, pakeisti vaiko pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad jam niekada nėra kilę abejonių dėl vaiko kilmės, jis vaiką augina, auklėja, teikia išlaikymą.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau dar prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, buvę sutuoktiniai bendro gyvenimo negyveno ilgiau nei vienerius metus, atsakovas jokių artimų santykių su atsakove nepalaikė. I. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis E. B.. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovai teigė, kad jiems visuomet buvo žinoma, kad vaiko biologinis tėvas nėra atsakovas E. B.. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam niekada nebuvo kilusi abejonė, jog dukros biologinis tėvas yra jis, tokių abejonių nėra ir bylos nagrinėjimo metu. Anot ieškovo, dukra nuo gimimo auga faktinėje šeimoje su biologiniu tėvu – ieškovu A. S., kuris ja rūpinasi, auklėja, išlaiko.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė davė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui (CK 3.153, 3.178 straipsniai).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko I. K. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko I. K. motina su buvusiu sutuoktiniu E. B. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieš santuokos nutraukimą, kad ieškovas su atsakove artimus ryšius palaikė jau seniai, nuo pat nėštumo pradžios ieškovas žinojo, jog atsakovė laukiasi jo vaiko ir nuo pat gimimo ieškovas rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryšiai, tuo tarpu atsakovas E. B. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de iure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad atsakovas E. B. negali būti nepilnamečio vaiko I. K. tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovo pareiškimą, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas A. S. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.150, 3.151 straipsniai, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad atsakovas E. B. nėra vaiko I. K. biologinis tėvas, o I. K. nėra jo dukra. Taip pat pripažintina, kad A. S. (A. S.) yra I. K. tėvas, o ji yra A. S. (A. S.) dukra.

Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju E. B. tėvystės nuginčijimas ir A. S. (A. S.) tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės Ievos interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (ieškovu), minėta, juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Dėl to vaiko ir atsakovo E. B. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su ieškovu A. S. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

Be to, teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nesant ginčo dėl dukros pavardės, Ievos pavardė ,(duomenys neskelbtini) pakeistina į tėvo A. S. pavardę – (duomenys neskelbtini) (CK 3.167 straipsnis).

Teismas išaiškina šalims, kad, vadovaujantis CK 3.295 straipsniu, 3.313 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, tėvystės nustatymą, nuginčijimą, pavardės pakeitimą registruoja Civilinės metrikacijos įstaiga. Šių taisyklių 54 punkte nurodoma, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (taisyklių 57 p.). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (taisyklių 60 p.). Esant tokiai teisės aktų nustatytai procedūrai, pertekliniu laikytinas ieškovo prašymas teismo sprendimu panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) atliktą gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad E. B. yra I. K. tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 13,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suteikti tėvo A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę ,, (duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.