Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-217-498/2017

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41898-2016-2

2017 m. balandžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu, kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio l dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Jo atžvilgiu pritaikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta L. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi 3 dalimi prie 2016 m. kovo 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2016 m. gruodžio 7 dienai) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos į bausmės laiką įskaityta sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. K. 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 3 d. apie 21.05 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto parke, (duomenys neskelbtini) g., ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams - matant V. V., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patruliams G. P. ir V. K., vieną kartą galva sudavė smūgį nepilnamečiui R. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veido sritį - nosį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas nuosprendį pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis pripažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nusikaltimas padarytas recidyvisto. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikaltimo kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Už nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnyje padarymą įstatymo leidėjas yra numatęs tokias bausmių rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas parinko terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis).Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas L. K. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai lengvinančia aplinkybe įvertino tai, kad L. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, ir tuo pagrindu teismas jo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pagal BK 64¹ straipsnį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ši taisyklė taikoma tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai L. K. skirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, taip pat pagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. praeityje teistas 2 kartus už analogiškus nusikaltimus, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo, kad jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti. Pažymėtina ir tai, kad L. K. charakterizuojamas neigiamai, kaip dažnai girtaujantis, konfliktuojantis, elgiasi agresyviai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog praeityje L. K. teismas už nusikalstamų veikų padarymą buvo skyręs ir kitokio pobūdžio bausmes – viešuosius darbus, jo atžvilgiu buvo taikyta ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo tolimesnių nusikalstamų veikų darymo ir netinkamo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko 2016 m. rugsėjo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir L. K. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma skunde, nuteistajam paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, kad šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nes kitos rūšies bausmė ar trumpesnė laisvės atėmimo bausmė neatitiktų bausmės tikslams keliamų reikalavimų ir aplinkybės nurodytos nuteistojo skunde negali būti pagrindas skirti L. K. švelnesnę bausmę.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas bendrindamas L. K. paskirtą bausmę, teisingai taikė BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatas ir pagrįstai prie 2016 m. kovo 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio priėmimo dienai, pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir L. K. paskyrė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, šioje nutartyje aptartu BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, paskiriant L. K. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, L. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas neprieštarauja teisingumo principui ir yra ne per griežta, todėl L. K. skundas netenkinamas ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.