- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2873-408/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11733-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., gimusi (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, teista: 1. 1996-02-28 Kauno r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 146 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 18 straipsnio 6 dalį, 105 straipsnio 5 ir 8 punktus laisvės atėmimu 14 metų su turto konfiskavimu. 2. 2014-04-07 Prienų r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, teistumui neišnykus, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. J. 2019-03-12, tarp 14 val. ir 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, išgertuvių metu kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, virtuvėje du kartus spyrė R. Š. į veidą, po to, tęsiantis konfliktui kambaryje, penkis kartus spyrė R. Š. į veidą, dėl to padarė jai nosikaulių ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžimus, nesunkiai sutrikdydama nukentėjusiai sveikatą, nes dėl nosies kaulų ir dešinio žandikaulio ančio sienelių lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiu būdu nesunkiai sužalojo žmogų.
Teisiamojo posėdžio metu J. J. savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus. Ji paaiškino, kad 2019-03-12 per pietus su R. buvo girtos, nes išgėrė nemažai alkoholio. Tada jos nuėjo pas draugę G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune. Būnant ten, tarp jos ir R. įvyko konfliktas, kurio metu ji bandė R. nuraminti, bet R. jos neklausė. Tada ji atsistojusi nuo kedės dešine koja du kartus įspyrė tupinčiai R. į veidą. Prisimena, kad R. lūpos paraudo, patino nuo jos smūgių, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. atsirėmė į sieną nuo jos spyrių , bet sąmonės neprarado. Po to, kai ji R. įspyrė, tada R. toliau ją įžeidinėjo, todėl ji būdama labai supykusi, dešine koja ne mažiau kaip 5 kartus vėl spyrė R. veidą. Atsimena, kad R. iš veido bėgo kraujas, bet sąmonės ji nebuvo praradusi. Jos su R. ir G. įvykio metu buvo labai girtos. R. nuo jos smūgių nesigynė, nes buvo girta. Jos smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Po jos smūgių R. nuėjo į vonią nusiprausti ir jos su R. išėjo iš G. buto. Abi su R. grįžo pas ją į namus, kur vėl gėrė degtinę. Po to, R. sukilo spaudimas ir vėl iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. paprašė iškviesti jai medikus. Ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, atsiprašė R.. Padarytą žalą Kauno teritorinei ligonių kasai sutinka atlyginti. Visos jos problemos kyla dėl alkoholio vartojimo, tačiau jau kažkiek laiko nevartoja alkoholio.
Kaltinamajai J. J. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš nukentėjusios R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019-03-12 ji, J., G. ir A., pastarojo bute gėrė degtinę. Jiems begeriant tarp jos, G. ir J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jai, sėdinčiai ant sofos, J. kelis kartus įspyrė į veidą. Po šių smūgių jai iš nosies ir viršutinės lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ji J. nesipriešino ir nuėjo į vonią nusiprausti veidą. Tuo metu A., G. ir J. nuėjo į virtuvę parūkyti. Ji nusipraususi taip pat atėjo į virtuvę. Tik jai atėjus ir atsisėdus, J. vėl iš niekur nieko spyrė jai dešine koja į veido kairę pusę. Kiek smūgių J. jai sudavė iš viso tuo metu pasakyti negali, nes po pirmo smūgio ji nukrito nuo kėdės ir prarado sąmonę. Spėjo pajausti tik vieną smūgį. Jai labai skaudėjo. Prabudo pas G. kambaryje, kiek laiko buvo praėję nežino, nežino kaip atsirado miegamajame pas G.. Ji atsibudo sėdėdama ant sofos. Kai tik prabudo J. pasakė iškart, kad jos eitų pas J. į namus pernakvoti. Tik atėjus pas J. jai iš nosies stipriai pradėjo bėgti kraujas, todėl J. jai iškvietė medikus. J. pati sugalvojo jai iškviesti medikus. Atvykę medikai nuvežė ją į ligoninę. Prisimena, kad su medikais atvyko pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad ją sumušė gatvėje, kodėl taip pasakė, paaiškinti negali, nes neprisimena. Ligoninėje jai buvo nustatytas žandikaulio ir nosies lūžimas. Papildomai paaiškino, kad jai J. dešine koja sudavė visus jau išvardintus smūgius į kairę veido pusę, neprisimena, kad J. būtų jai sudavus smūgius į pilvą. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, jo nereikš nei dabar nei ateityje (b. l. 24-25, 27-30).
Iš liudytojų G. V. ir A. R. parodymų matyti, kad 2019-03-12, apie pietus, pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, atėjo J. J. ir R. Š.. Namuose visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp J. J. ir R. Š. kilo konfliktas, kurio metu J. sumušė R. Po spyrių R. baigė konfliktuoti, apsiramino. Jie toliau normaliai bendravo, išgėrė likusį degtinės butelį. Kai išgėrė degtinę, J. su R. išėjo iš jos namų (b. l. 69-71, 74-76, 59-61, 64-66).
Iš liudytojo R. J. parodymų matyti, kad 2019-03-17 jam paskambino sugyventinė R. ir paprašė ją nuvežti pas teismo medicinos ekspertus. R. atėjo iki jo namų. R. veidas buvo stipriai sumuštas, jos skruostai buvo su mėlynėmis, po akimis buvo mėlynės, kiek prisimena ir ant kaklo buvo mėlynės, paraudimai. R. minėjo, kad jai yra sulaužytas žandikaulis. Su R. sėdo į jo automobilį ir vežė ją atlikti ekspertizės. Kol važiavo automobiliu R. jam pasakojo, kad 2019-03-12 ją primušė J., kai jos vartojo alkoholį. R. sakė, kad ją J. spardė, mušė rankų kumščiais, R. sakė, kad buvo praradusi sąmonę. Kiek prisimena, R. sakė, kad muštynės įvyko pas G., R. draugę namuose, sakė, kad namuose buvo ir G. sugyventinis. Žino, kad tarp R. ir J. nebe pirmą kartą įvyksta konfliktas (b. l. 84-87).
Iš liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariate Veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2019-03-12 buvo gautas tarnybinis pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad 2019-03-12 į LSMUL KK SPS buvo pristatyta R. Š., kurią prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune sumušė nepažįstami asmenys. Šią informaciją jis turėjo patikslinti. 2019-03-22 į Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK, atvyko pati R. Š., kuri pasakė, kad jai J. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, 1 laiptinėje, 4 aukšte, kuris priklauso G. ir A., kambaryje, kuriame jie visi vartojo alkoholį, spyrė į galvą. Tuomet R. Š. nurodė, kad ji pajautė didelį fizinį skausmą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. R. paaiškino, kad J. įspyrus atsisėdo į savo vietą. R. sakė, kad J. po kurio laiko vėl atsistojo iš savo vietos ir spyrė jai į veidą apie 4-5 kartus. R. jam pasakė, kad ji buvo praradusi sąmonę. Vėliau, joms atėjus pas J., R. pasidarė bloga ir tai pamačiusi J. jai iškvietė medikus. R. teigė, kad atvykusiems medikams ir policijai ji pamelavo, nes jai pasidarė J. gaila. Priėmęs iš R. pareiškimą, jis norėjo patikslinti įvykio aplinkybes, todėl paskambino telefonu J. J. ir prisistatęs policijos pareigūnu, paklausė jos kas sumušė R. Š.. J. jam iš kart prisipažino, kad ji sumušė R. Š., nes R. turi ilgą liežuvį ir prisikalbėjo (b. l. 90-91).
Iš 2019-03-22 Kauno AVPK Kauno m. Dainavos PK VS vyr. tyrėjos S. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2019-03-12 Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK buvo gautas Kauno apskr. VPK KP NVRS vyr. tyrėjo A. A. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog 2019-03-12 į LSMUL KK SPS buvo pristatyta R. Š., gim. 1964 m., kurią prie namo esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, sumušė nepažįstami asmenys. Apžiūrėta nurodytoji įvykio vieta. 2019-03-22 į Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK atvykusi R. Š., gim. 1964 m., pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jai į veidą bute adresu (duomenys neskelbtini) namo, 1 laiptinės, 4 aukšte, išgertuvių metu spyrė moteris, kurią ji žino kaip J.. Dėl patirto veido sužalojimo R. Š. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur jai buvo nustatyti veido sužalojimai, todėl ji prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ją sužalojusį asmenį įstatymuose nustatyta tvarka (b. l. 9, 10-16).
Iš 2019-03-22 pareiškimo matyti, kad R. Š. parašė pareiškimą policijai dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kuriame nurodė, kad šių metų kovo 12 d. apie 14-15 val., ji nuėjo pas savo pažįstamus A. ir G. gyvenančius Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, 1 laiptinėje, 4 aukšte, butas po dešine. Koks jo numeris, nežino. A. ir G. pavardžių nežino. Minėtame bute buvo A., G., A. motina bei moteris vardu J.. Bute jie gėrė degtinę. Negėrė tik A. motina, nes ji buvo kitame kambaryje. Begirtaujant žodis po žodžio kilo konfliktas tarp jos ir J.. J. ją įžeidinėjo visokiais žodžiais, ji J. atsikirsdavo. Tada J. pašoko ir jai spyrė į galvą. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos. Pajuto didelį skausmą, pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tada J. atsisėdo į savo vietą. Po kiek laiko J. vėl atsikėlė ir vėl spyrė jai į veidą. Ir taip kokius keturis ar penkis kartus. Ji buvo praradusi sąmonę, prisimena tik tai, kad gulėjo koridoriuje. Nežino kiek buvo valandų, tačiau J. jai pasakė, kad eitų pas ją į butą. J. paėmė ją už rankos ir nuėjo į J. butą. Bute jai pasidarė labai bloga ir J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į klinikas. Prašo iškelti baudžiamąją bylą J. dėl jos sužalojimo (b. l. 21-23).
Iš 2019-04-05-2019-04-11 specialisto išvados Nr. G865/2019(02) matyti, kad R. Š. padaryti šie sužalojimai: nosikaulių ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžimai. R. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio sienelių lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Išvardinti sužalojimai R. Š. padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ir pan. Sužalojimai R. Š. padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019-03-12. Išvardinti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai (b. l. 55-56).
Iš 2019-04-17 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus administratorės L. S. elektroninio laiško ikiteisminio tyrimo pareigūnei matyti, kad policijos įstaigai buvo pateiktas kompaktinis diskas su garso įrašu, kuomet R. Š. buvo kviečiama medicinos pagalba (b. l. 93-94).
Iš 2019-04-18 apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas 2019-03-12 21.02 val. pagalbos kvietimas R. Š. į (duomenys neskelbtini), Kaune. Kviečianti pagalbą moteris prisistatė J. J. (b. l. 95-97).
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.
Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. Kaip seka iš tyčinių kaltinamosios J. J. veiksmų, ji sąmoningai suprato, kad koja smūgiuodama nukentėjusiajai R. Š. į veido sritį, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti, ir tokių padarinių siekė. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamosios atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamosios tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajame akte išdėstytos visos faktinės aplinkybės pasitvirtino, t. y. J. J. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Skirtina bausmė.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę
Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytinas kaltinamosios nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sunkinančiomis kaltinamosios atsakomybę aplinkybėmis laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
J. J. teista, bausta administracine tvarka, psichiatrinio gydymo įskaitoje ir, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruota. Kaltinamoji niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, pažada daugiau nebenusikalsti.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšis – laisvės atėmimas iki trejų metų, areštas arba laisvės apribojimas. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai J. J. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, o siekiant kaltinamąją labiau drausminti, jai skirtini įpareigojimai.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 148,54 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusios R. Š. gydymą (b. 1. 100-103).
Kaltinamoji su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktinis įrodymas, kompaktinė plokštelė (b. l. 94), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti J. J. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Įpareigoti bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir per 12 (dvylika) mėnesių neatlygintinai dirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš J. J. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 148,54 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 54 centus) už nukentėjusios gydymą.
Daiktinį įrodymą, kompaktinę plokštelę, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.