Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-20 · Administracinė byla Nr. eI2-8645-402/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
eI2-8645-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01310-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
K. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Vivijana“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8645-402/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiais suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vivijana“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 24S83273, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 7602081801 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog su UAB ,,Vivijana“ (toliau – Bendrovė) 2023 m. lapkričio 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2023/67, kuria pareiškėjas priimtas dirbti tinkuotoju. Darbo sutarties 1.3 papunktyje numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti šį darbo užmokestį – nustatoma mėnesinė alga lygi MMAx1,65. Darbo sutarties 7 punkte numatyta, jog darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. lapkričio 14 d. Nurodė, kad pareiškėjui dirbant Lietuvoje, jam buvo mokamas darbo užmokestis, kuris priklausė nuo dirbtų darbo dienų skaičiaus. Skundžiamame sprendime teigiama, kad pareiškėjui nei vieną kartą nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Akivaizdu, kad pareiškėjui pradėjus dirbti 2023 m. lapkričio 14 d. negalėjo būti išmokėtas viso mėnesio darbo užmokestis. Už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėtas proporcingai dirbtam darbo laikui. Pareiškėjas darbo laikotarpiu buvo išvykęs į savo šalį, todėl jam nebuvo mokamas visas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis. Akivaizdu, kad pareiškėjui esant Lietuvoje pakako lėšų pragyvenimui. Iki skundžiamojo sprendimo, pareiškėjas dirbo Lietuvoje ir jam mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, todėl nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino esminių aplinkybių, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės atitinkančius duomenis ir kaip nurodoma skundžiamame sprendime gavo ne mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o išvykti laikinai į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki šiol, ir asmeniui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 900,9 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 207,9 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 228,69 Eur. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1387 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 24S83273 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavys – UAB „Vivijana“, pareigos – tinkuotojas, numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1387, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo. Bendrovės Tarpininkavimo rašte Nr. 20230621-114047 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodyta: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, užsienietis ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, užsienietis dirbs pagal profesiją, kurios pavadinimas ir profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – tinkuotojas (712302), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis eurais 1387.

2024 m. kovo 20 d. VSDFV informacinės sistemos duomenys apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes), kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas 2023 m. lapkričio 14 d. ir nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 900,9 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 207,9 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 228,69 Eur.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281801, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 1 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Jame nurodyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje tinkuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S134824 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760281801, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 1 d., asmeniui įteiktas 2023 m. spalio 9 d. per Migracijos departamento išorės paslaugų teikėją Tadžikistane.

Duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV. Patikrinimo metu nustatyta, asmuo Bendrovėje dirba nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki šiol, ir asmeniui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 900,9 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 207,9 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 228,69 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1387 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui per darbo Bendrovėje laikotarpį nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1387 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui nuo 2023 m. gruodžio mėnesio nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei Lietuvos nacionalinė viza, asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas priėmė sprendimą, nes iš VSDF informacinės sistemos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. ir pareiškėjui nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1387 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 900,9 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, už 2024 m. sausio mėn. išmokėta 207,9 Eur, už 2024 m. vasario mėn. išmokėta 228,69 Eur. Konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas nepaneigė sprendimu nustatytos aplinkybės, jog leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės gavo mažesnį nei minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis išvykti laikinai į savo gimtąją šalį buvo priverstas dėl objektyvių aplinkybių, patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų. Įstatymas numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir darbdavio tarpininkavimo rašte, o apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas nebuvo informuotas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes, kad ruošiasi leidimo laikinai gyventi laikotarpiu nedirbti Bendrovėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ji buvo nurodyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o pasikeitus aplinkybėms, apie tai informuoti atsakovą. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos. Teismas pažymi, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų suvirintoju elektra (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjui nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos nei vieną kartą nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju. Tiek teisiniai, tiek faktiniai sprendimo motyvai yra aiškūs. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, daro išvadą, kad atsakovas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė kitų sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. D. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė