- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- 1-1367-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34676-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- G. S., I. V., A. L., A. B.
- Civilinis ieškovas
- J. L.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
nukentėjusiajai A. L., jos įstatyminei atstovei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. L.,
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, dešimties klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 90 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas areštas keturiasdešimt penkioms paroms;Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 11 punktą, 22 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams,
Žemesnės instancijos teismas
J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, dešimties klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui ir penkiolikai dienų;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir dviem mėnesiams;Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 289 straipsnį (septynios nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį (septynios nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas šešiasdešimčiai parų,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. ir J. S. 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., viešoje vietoje, Architektų g., ties namu Nr. 19, Vilniuje, veikdami kartu, J. S., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, užkalbinus pro šalį einančias A. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), šioms atsisakius bendrauti ir ėmus šalintis, E. B. pagavo G. S., skausmingai užsuko jai ranką ir ėmė ją tampyti, po ko J. S. sudavė tris smūgius kumščiu nukentėjusiajai G. S. į galvą, o A. L. ėmus ginti G. S., J. S. sudavė A. L. ne mažiau nei du smūgius kumščiu į galvą, ko pasekoje nukentėjusioji A. L. nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms G. S. bei A. L., tokiu būdu savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, elgdamiesi įžūliai, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės tvarką.
Tokiais veiksmais E. B. ir J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.
Be to, J. S. 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Erfurto g.1, Vilniuje, esančiame parkelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties tyčia veikdamas įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. užkalbino ant suoliuko sėdėjusią A. B. ir sudavė nukentėjusiai A. B. smūgį kumščiu į kairį skruostą ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą, tokiu būdu savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės tvarką.
Tokiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.
Be to, J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., Architektų g., ties namu Nr. 19, Vilniuje, mažametei A. L. sudavė ne mažiau nei du smūgius kumščiu į galvą, ko pasekoje nukentėjusioji A. L. nugriuvo ant žemės, t. y. J. S. tokiais savo veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu būdu buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. parodė, jog 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., ėjo kartu su J. S. namo. Kartu ėjo ir J. S. draugė J. S., jų draugas, kuris vėliau pasišalino iš įvykio vietos. Jis ir J. S. buvo išgėrę. J. S. pažiūrėjo į dvi praeinančias merginas. Merginos grubiai pasakė „Ko čia žiūri?“. Nuo to konfliktas ir prasidėjo. Merginos pradėjo bėgti. Kaltinamasis teigė, jog jis pagavo G. S. ir užsuko šiai ranką, laikė merginą. Vėliau prie jų pribėgo J. S.. E. B. teigė, jog nelabai matė, ką darė J. S., kai pribėgo prie jo ir merginos. Tuo metu, kai jis pagavo vieną merginą, J. S. buvo pribėgęs prie kitos merginos. E. B. tvirtino, jog tuo metu, kai pamatė, kad prie jo ir merginos pribėga J. S., jis merginą paleido. Merginai pasakė, kad negerai taip daryti, kaip ji padarė. Kur tuo metu buvo kita mergina, nežino. Ji galimai buvo toje vietoje, kurioje iš pradžių vyko konfliktas. Atrodo, kad J. S. tiesiog pasižiūrėjo į merginas, o ne jas užkalbino. Kaltinamasis teigė, jog jis pats merginų neužkalbino, joms nesakė nei vieno žodžio, tiesiog pro jas praėjo. Iš tikrųjų nepamena, ar J. S. užkalbino merginas. Kai pagavo merginą ir jai užsuko ranką, mergina prašė ją paleisti. Jai paaiškino, kad nereikia taip elgtis ir ypač su girtais. Nurodytus veiksmus atliko, kadangi merginos negražiai pasakė visai kompanijai. Kaltinamasis mano, jog jis girdėjo, kaip A. L. suklykė. Paleidus G. S., ji parkrito. Neprisimena, ar A. L. buvo nukritus. Nepamena, ką darė A. L., ji buvo neapšviestoje vietoje. Nematė, kaip J. S. sudavė merginai smūgius, nes ėjo link stotelės ir įvykis buvo jam už nugaros. E. B. aiškino, jog tuo metu, kai jis paleido G. S., A. L. jau buvo atsistojusi ir ėjo link draugės. Merginos riksmą išgirdo po kelių sekundžių, kai paleido G. S.. Neatsisuko pasižiūrėti, kas vyko. Kaltinamasis tikino, jog jis nesiruošė mušti merginų. Merginų išvaizdos neįsidėmėjo, jų nebūtų atpažinęs. Nežino, ar kas nors iš kompanijos prie merginų buvo priėjęs, greičiausiai nebuvo. Vienas iš kompanijoje buvusių vyrų iš įvykio vietos pasišalino. Gali būti, kad užsukus ranką, sukėlė merginai skausmą, tačiau iš visos jėgos jai rankos nesuko. Merginą sugriebė už rankos, kad ši nepabėgtų, norėjo paaiškinti, jog ji daugiau netinkamai nesielgtų. Merginai pasakė, ką norėjo pasakyti, ir paleido. Po konflikto jis nuėjo namo. Tuo metu, kai buvo namuose, paskambino J. S. sugyventinė ir pasakė, kad J. S. neatsako į telefono skambučius. Kaltinamasis nurodė, jog jis nuėjo ieškoti J. S..
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d. vakare laiką leido su mergina E. D. Karoliniškių mikrorajone. Jie vaikščiojo, lankėsi pas jo dėdę J. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po 23.00 val. jis iškvietė taksi merginai ir ši išvyko į namus. Apie 00.00 val. jis vėl grįžo į dėdės butą, nes ruošėsi miegoti. Jam nusirengus viršutinius drabužius paskambino dėdės draugė, kuri pasakė, kad dėdė kažkur dingęs, o jo telefonas išjungtas. Jis žinojo, kad dėdė geria Lazdynų mikrorajone su pažįstamais, nes apie 21.00 val. jis telefonu kalbėjo su dėde. Jis įtarė, kad dėdė gali vartoti alkoholį parke, todėl pasakė, kad J. S. suras. Iš dėdės namų jis bėgo Lazdynų mikrorajono link apie 15-20 minučių. Jis bėgo be marškinėlių, dėvėjo tik pilkos spalvos kelnes, avėjo pilkos spalvos sportbačius. Jis nubėgo į vieną parką, šalia kurio buvo vaikų žaidimo aikštelė. Aikštelėje jis pamatė dėdę J. S., kuris konfliktavo su dviem nepažįstamais vyrais. Dėdė vilkėjo mėlynus marškinėlius trumpomis rankovėmis, juodas sportines kelnes. Vyrai rėkė vienas ant kito, ėjo kalba apie kažkokį telefoną, visi jie buvo neblaivūs. Jis paskambino dėdės draugei ir pasakė, kad dėdę rado. Artėjant link dėdės matė, kaip tarp jo ir vieno nepažįstamo vyro kilo muštynės, t. y. jie smūgiavo vienas kitam, stumdėsi. Nepažįstamas vyras nuo dėdės smūgio nukrito, o kitas pasišalino. Tuo metu jis vis dar palaikė ryšį su dėdės drauge, tačiau pamatė pravažiuojančius policijos pareigūnus, todėl jis dėdės draugei pasakė, kad greičiausiai reikės vykti į policijos komisariatą. Jis priėjo prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl jis be marškinėlių, nurodė, jog ką tik atbėgo iš namų. Policininkai liepė sėsti į jų automobilį, uždarė dureles. Negirdėjo, apie ką policininkai kalbėjo su dėde. Dėdė irgi buvo įsodintas į policijos automobilį. Jį ir dėdę vežiojo po Lazdynų mikrorajoną, rodė juos atpažinimui merginoms ir vaikinams. Jie nesuprato, kas vyksta. Galiausiai jie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Jis jokių merginų nemušė, apskritai nebuvo Lazdynų mikrorajone. (t. 1, b. l. 105)
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. papildomai parodė, kad kaltę pripažįsta. Jis pagavo vieną iš merginų už kairės rankos riešo, gal truktelėjo ir pasakė, kad ši nurimtų, nes blogai baigsis. Tuomet prie jos pribėgo J. S. ir mušė ją. Suduotų smūgių nematė, nes merginą iš kart paleido ir nuėjo stotelės link. Iš garsų suprato, kad J. S. muša merginą, be to, jam kažkas papasakojo tai. Taip pat girdėjo, kaip suklykė kita mergina, matė, kad ji gulėjo ant žemės. Šalia gulinčios merginos stovėjo J. S., ar dar kas stovėjo, nepamena. Viskas įvyko dėl to, kad J. S. kažką pasakė praeinančioms merginoms, o jos iš kart „pasiuntė“. E. B. teigė, jog pasijuto įžeistas. Jis nenorėjo mušti nei vienos iš merginų, norėjo tik pagąsdinti, kad taip daugiau nesielgtų. Supranta, kad merginai savo veiksmais galėjo sukelti skausmą, dėl to gailisi. Iš pradžių duodamas parodymus melavo, nes nenorėjo gauti realios laisvės atėmimo bausmės. (t. 1, b. l. 108)
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. parodė, jog ėjo namo, vartojo alkoholį. Kartu ėjo jo sugyventinė, vaikystės draugas, kuris prieš sutinkant merginas nuėjo namo, ir E. B.. Ėjo dvi merginos. Jis į šias merginas pažiūrėjo, o šios paklausė, ko jis žiūri ir jį pasiuntė. Merginoms pasakė, jog jos ateitų. Kaltinamasis nurodė, kad jis norėjo paaiškinti merginoms, jog taip negalima daryti, o merginos pradėjo bėgti. Prie vienos merginos pribėgo jis, o prie kitos pribėgo E. B.. Matė, kaip E. B. suėmė merginą. J. S. teigė, jog jis vienai merginai sudavė delnu. Pamena, kaip pribėgo prie E. B. ir kitos merginos, mergina nukrito. Aplinkybių neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Įvykio metu buvo tamsu, jam pasirodė, kad merginos buvo pilnametės. Kaltinamasis teigė, jog dėl kito įvykio jis nieko neatsimena. Tą dieną daugiau jokių konfliktų nebuvo. E. B. matė, kaip jis eina prie jo ir merginos, kadangi buvo į jį atsisukęs. Priėjus prie E. B., šis merginą paleido ir nuėjo.
Kiek suprato, E. B. pradėjo gaudyti merginą dėl keiksmažodžių. Kas pirmas pradėjo vytis merginas, neatsimena. Visa kompanija, su kuria ėjo, dingo. Nesuvokė, kad mergina mažametė ar nepilnametė. Matė, kad mergina, kurią laikė E. B., buvo nukritusi, ji nukrito, kadangi kaltinamasis jai sudavė smūgį. J. S. mano, kad smūgį sudavė tik vienai iš merginų. Juos pasiuntė ta mergina, kuri pradėjo bėgti pirma ir kurią pagavo E. B..
Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 20.00 val., su savo mergina J. S., jos drauge, pažįstamu ir V. K. Architektų g. 3, prie parduotuvės „Rimi“ vartojo alkoholį. Jis tą vakarą vilkėjo ryškiai raudonos spalvos sportinį megztinį, juodos spalvos sportines kelnes, dėvėjo juodai raudonos spalvos sportbačius, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Jie vartojo alkoholį ant suoliuko prie medžių. Vienu metu jam paskambino sūnėnas E. B. ir teiravosi, kur jis. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų aplinkybių neprisimena. Tarp jo ir V. K. įvyko konfliktas, jie susimušė. Po konflikto pažįstamas vaikinas išėjo namo, prie jų kompanijos prisijungė kažkoks nepažįstamas asmuo. Po kurio laiko, jau buvo sutemę, jie nuėjo visi link Erfurto g., prie parduotuvės „Iris“. Ten kažkas iškvietė taksi ir J. S., jos draugė ir nepažįstamas asmuo nuvažiavo į Karoliniškes. Jis nutarė eiti pėsčiomis ir taip išsiblaivyti. Ėjo Architektų g., po to kirto Sausio 13-osios g. ir stadioną. Einant per stadioną priėjo vyras, kuris paprašė cigaretės, o paskui duoti paskambinti telefonu. Jis atsakė, kad cigarečių neturi, telefono neduos. Vėliau priėjo dar vienas nepažįstamas asmuo. Nepažįstami vyrai pasinaudoję jo neblaivumu nuvilko nuo jo raudoną striukę, kurioje buvo telefonas ir dokumentai. Vienas asmuo nubėgo su jo striuke link daugiabučio namo, o su kitu vyru jis apsistumdė, pradėjo muštis, jį pargriovė ant žemės. Staiga pamatė kelis policijos ekipažus, jis buvo sulaikytas. Iš kažkur atsirado jo sūnėnas E. B., kuris buvo iki pusės nuogas, be marškinėlių. Sūnėną irgi sulaikė. Juos abu tarnybiniu automobiliu vežiojo po Lazdynų mikrorajoną atpažinti kažkokioms merginoms. Merginos teigė, kad jis jas sumušė, atpažino jį iš kepurės. Ar galėjo sumušti merginas, nežino, jų neatsimena. Jis ir E. B. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Kaip suprato, sūnėnas ėjo jo pasitikti iš Karoliniškių į Lazdynus. Dėl smūgio A. B. J. S. nesutiko ir parodė, kad prie parduotuvės „Aguonėlė“ nieko nemušė, tik ėjo pro šalį, su nieko nebendravo. (t. 1, b. l. 116,119)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. S. parodė, jog įvykis įvyko 2016 metų vasarą. Ji su drauge vaikščiojo ir apie 22.00-23.00 val. ėjo link namų. Vienu metu ėjo pro stovinčią grupelę žmonių. Toje grupelėje buvo 4 ar 5 žmonės, iš jų tik viena moteris. Dalis kompanijos sėdėjo ant suoliuko, o dalis stovėjo. Vieta, kurioje buvo kompanija, nebuvo gerai apšviesta, buvo tamsoka. Vieta, kurioje vyko kiti įvykiai, buvo šviesesnė. Kažkas iš grupelės jas užkalbino ir paklausė, ar jos nori susipažinti. Buvo atsakyta, jog ne. Tuomet kaltinamieji pradėjo paskui jas bėgti. Pirmą pagavo draugę. Nukentėjusioji teigė, kad prie jos pribėgo E. B. ir jai užlaužė ranką. Jai skaudėjo ranką ir buvo baisu. Tuomet pribėgo kitas kaltinamasis, kelis kartus sudavė jai į galvą. Prie jų priėjo A. L., paklausė, ką jie daro. A. L. buvo suduoti 3-4 smūgiai į veidą, nuo kurių ji prarado sąmonę, nukrito. Tuomet atbėgo moteris, kuri pakvietė kažkokį vyrą. Moteris ir vyras paklausė, ar jas sumušė. G. S. teigė, jog ji bijojo atsakyti. Kilo konfliktas tarp J. S. ir atėjusio vyro. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji paėmė draugę ir jos pabėgo. Jas pasitiko jos mama ir patėvis. Prieš tai jos paskambino policijai. A. L. buvo nuvesta namo. Vėliau kaltinamuosius rado policija. G. S. nurodė, jog tuo metu, kai E. B. ją laikė už rankos, ji akies krašteliu matė, kaip kitas vyras mušė A. L.. Taip pat G. S. aiškino, kad J. S. jai sudavė į galvą. Kai J. S. prie jos pribėgo, E. B. kažkur dingo. E. B. ją perdavė J. S.. Ji E. B. nematė tuo metu, kai J. S. sudavė jai smūgius. E. B., kai užlaužė ranką, nieko nesakė. E. B. ją laikė tol, kol prie jų priėjo J. S.. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, G. S. nurodė, jog ji davė tokius parodymus ir įvykius geriau atsiminė tuo metu. Įvykio metu buvo sugadintos A. L. kelnės. Kelnės buvo suplėšytos tuo metu, kai A. L. krito. Taip pat įvykio metu galimai buvo sugadintas A. L. mobiliojo ryšio telefonas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., ji kartu su drauge A. L. ėjo Architektų g., Vilniuje, namų link. Einant pro Architektų g. 19, du nepažįstami vyrai jas užkalbino. Vienas iš jų buvo apie 20-25 metų amžiaus, 165-170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir margais marškinėliais. Šis vyras ją pagavo ir užlaužė jai ranką, po to perdavė savo kitam draugui. Kitas vyras buvo apie 160-165 cm ūgio, 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais šortais, ryškia oranžine striuke, kepure su snapeliu. Šis vyras jai sudavė tris smūgius į galvą. Tuo metu prie jos pribėgo draugė A. L., kuri bandė ją ginti, tada šis vyriškis sudavė draugei apie tris smūgius kumščiu į galvą, nuo ko ši prarado sąmonę. Prie smūgius sudavusio vyro priėjo moteris, kuri galimai jį pažįsta, ir bandė vyriškį nuraminti, tačiau vyras moters neklausė, pastūmė moterį ir sudavė kumščiu moteriai į veidą. Prie jų priėjo dar vienas vyriškis, kuris ėmė klausinėti, ar jo draugas jas mušė. Tada jas mušęs vyriškis susimušė su priėjusiu vyru. Siekdamos išvengti tolimesnio konflikto, jos pabėgo. A. L. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams, jas užpuolę vyrai buvo sulaikyti prie parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g., Vilniuje. (t. 1, b. l. 19)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad ji su G. S. ėjo namo, buvo apie 23.00 val. Jos ėjo pro kaltinamuosius ir jų kompaniją, kuri sėdėjo ant suoliuko, prie suoliuko buvo 3-4 asmenys, tiksliai pasakyti negali, kadangi buvo tamsu. Nukentėjusioji nurodė, kad ji matė juodaplaukę merginą, nepamena, ar su kaltinamaisiais buvo dar vienas vyras. Ji tiksliai neatsimena, tačiau kažkas lyg ir pakvietė jas kartu išgerti, kvietimas tikrai buvo negražus. G. S. kažką atsakė, gali būti, kad negražiai, įžeidžiančiai. Kažkuris vienas iš kaltinamųjų pradėjo rėkti. Tada G. S. pasakė bėgti, nes kaltinamieji eina link jų. Jos pradėjo bėgti. Nukentėjusioji teigė, kad ji sustojo, kadangi pradėjo spausti šoną. Atsisuko ir vyresnis iš kaltinamųjų jai sudavė. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės, kurį laiką buvo praradusi sąmonę. Vėliau ji atsikėlė ir pamatė, kad jaunesnis kaltinamasis G. S. tampo už plaukų. Pribėgus prie jų pradėjo rėkti, ką jie daro. Tuomet vyresnis kaltinamasis jai vėl sudavė smūgį, nuo kurio ji nukrito. Gulėdama ant žemės pamatė, kad vyresnis yra prie jos ir rusiškai atsiprašinėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji atsistojo ir prie jų pribėgo kažkoks vyras, kuris pradėjo aiškintis su vyresniu kaltinamuoju. Tuo metu ji su G. S. vėl pradėjo bėgti link namų. Viskas galėjo vykti 2016 m. liepos 23 d. Architektų gatvėje. Ta vieta, kur vyko įvykis, nebuvo apšviesta. Nukentėjusioji kaltinamųjų veidų neįsidėmėjo. Ji buvo du kartus nukritusi, kelnių galinėje kišenėje turėjo telefoną, kuris įvykio metu buvo sudaužytas, buvo suplėšytos kelnės. Telefonas buvo sugadintas nepataisomai, kelnes turėjo išmesti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus, ji nurodė, jog davė tokius parodymus bei teigė, jog tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Policija sulaikė tuos asmenis, kurie užpuolė ją ir G. S.. Kaip antrą kartą buvo suduoti smūgiai, matė G. S. ir tas kaltinamasis, kuris laikė G. S., kadangi jie stovėjo šalia, buvo gal poros metrų atstumu.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., ji kartu su drauge G. S. ėjo Architektų g., Vilniuje, namų link. Einant pro Architektų g. 19, jas užkalbino du nepažįstami vyriškiai. Vienas iš jų buvo apie 20-25 metų amžiaus, 165-170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir margais marškinėliais. Šis vyras pagavo G. S. ir pradėjo ją tampyti. Kitas vyras buvo apie 160-165 cm ūgio, 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo. Jos bandė nuo vyrų bėgti. 30-35 metų vyras sudavė jai du kartus kumščiais per galvą, nuo ko ji nukrito ir trumpam prarado sąmonę. Prie minėto vyro priėjo moteris, kuri galimai jį pažįsta, ir bandė nuraminti, tačiau vyras tos moters neklausė, pastūmė ir sudavė šiai kumščiu į veidą. Prie jų priėjo dar vienas vyriškis, kuris pradėjo klausinėti, ar jo draugas jas mušė. Tada abu šie vyrai susimušė. Siekdamos išvengti tolimesnio konflikto, jos pabėgo. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigūnai jas sumušusius vyriškius sulaikė prie parduotuvės “Maxima”, Architektų g. (t. 1, b. l. 27)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. L. parodė, jog ji pamena, kad namuose išgirdo riksmą ir pamatė, jog lauke stovi jos dukra ir G. S. su mama. Išėjus iš namų pamatė, kad visas dukros veidas yra ištinęs, ji yra išbalusi, išsigandusi. G. S. taip pat buvo į save nepanaši. Jos mama buvo nervuota. Važiuojant ieškoti kaltinamųjų, mergaitės papasakojo, kad grįžtant kaltinamieji sėdėjo ar ėjo taku ir užpuolė jas. Sakė, kad užkalbino, kvietė. Mergaitės išsigando ir pradėjo bėgti, o vyrai jas vijosi. Vienas iš užpuolikų trenkė dukrai ir ji prarado sąmonę. Atsigavus dukra bėgo paskui G. S. ir jai vėl buvo suduotas smūgis, nuo kurio ši prarado sąmonę. Kaltinamuosius rado policijos pareigūnai. Kaltinamuosius pamatė tuo metu, kai vienas iš jų jau buvo įsodintas į policijos automobilį, o kitas buvo į šį automobilį sodinamas. Paklausus mergaičių, ar čia tikrai tie vyrai, kurie jas užpuolė, jos patvirtino, kad tai tie patys asmenys. J. L. parodė, jog turtinė žala atsirado, kadangi buvo sugadinti drabužiai, telefonas, vėliau dukrai reikėjo pirkti vaistų. Viskam išleido 115 Eur. Ji nešė taisyti mobiliojo ryšio telefoną, dukrai pirko vaistus nuo traumų, sumušimo, raminamuosius.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.40 val., namo grįžo dukra A. L. su drauge G. S. ir jos motina. Dukra paaiškino, kad ją ir G. S. Architektų g. 19 sumušė du nepažįstami vyriškiai. Po kiek laiko minėti vyrai buvo sulaikyti policijos pareigūnų. (t. 1, b. l. 30)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. parodė, kad dėl įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro: suplėšytos, dėvėjimui netinkamos kelnės, kurios kainavo 30 Eur, sudaužytas mobilaus ryšio telefonas, kurio remontas kainavo 35 Eur, vaistai, kelionės pas medikus, iš viso tam išleista 50 Eur. Bendrai jai padaryta turtinė žala yra 115 Eur. Jos dukra A. L. po įvykio patyrė neigiamus moralinius išgyvenimus, verkė, patyrė skausmą, apie savaitę jautė skausmus žandikaulio srityje, negalėjo valgyti, savaitę nėjo į mokyklą ir praleido pamokas, bijojo išeiti į lauką, nes buvo įbauginta. Šiuo metu ji pastebi, kad A. L. sutrikusi atmintis, tapo uždaresnė, kartais prastai miega. Dukters neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, ji vertina 885 Eur. Šiuos pinigus ji panaudotų vaiko sveikatos gerinimui – vitaminams, pramogoms. Iš viso turtinė ir neturtinė žala sudaro 1000 Eur. (t. 1, b. l. 33)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. V. parodė, jog ji pati įvykio nematė. Ji sužinojo apie įvyki, kai su savo vyru buvo išėjusi į lauką ieškoti dukros, kuriai ilgą laiką nepavyko prisiskambinti. Dukra jai pasakė, kad ji su drauge ėjo ir jas užkalbino kaltinamieji, jie norėjo susipažinti. Mergaitės atsisakė ir paskui jas pradėjo bėgti kaltinamieji. A. L. nelabai galėjo bėgti ir kaltinamiesiems pavyko jas pagauti. Po įvykio A. L. buvo labai sumušta. Dukrai kelis kartus buvo suduoti smūgiai ir ranka užlaužta. Jeigu nebūtų pribėgusi moteris ir vyras, neaišku kuom būtų viskas pasibaigę. Ant A. L. žando matėsi sumušimo žymė, buvo raudonai-mėlynas veidas. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog davė tokius parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.30 val., namo grįžusi jos dukra G. S. paaiškino, jog buvo sumušta kartu su drauge A. L. Architektų g., Vilniuje, dviejų nepažįstamų vyriškių. Dukra pasakojo, kad vienas vyras pagavo ją ir užlaužęs ranką perdavė ją kitam savo draugui. Kitas vyriškis G. S. sudavė tris smūgius į galvą, taip pat tas vyriškis sudavė du ar tris smūgius kumščiu draugei A. L. į galvą, nuo ko A. L. prarado sąmonę. Atvykus policijos pareigūnams, vyriškiai buvo sulaikyti. (t. 1, b. l. 22)
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. parodė, jog 2016 m. liepos 23 d., apie 22.00 val., ėjo į parduotuvę. Parkelyje pamatė buvusią kolegę. Išėjus iš parduotuvės, nuėjo pas savo buvusią kolegę, su ja šnekėjosi. Kažkur po 15-20 minučių pamatė, kad nuo pėsčiųjų perėjos eina J. S.. Iš pradžių ji pagalvojo, jog J. S. yra jos kolegės sugyventinis. Nukentėjusioji parodė, jog jos kolegė sėdėjo ant suoliuko, o ji pati stovėjo priešais ateinantį J. S.. Jis priėjo ir kumščiu davė kolegei į galvą. Tuomet nukentėjusioji griebė J. S. už marškinių ir jis tada trenkė jai kumščiu į veidą ir nuėjo. Šalia sėdėjusios mergaitės davė telefoną, kuriuo buvo iškviesta policija. J. S. ėjo vienas, buvo sužvėrėjęs, neadekvatus. Toje vietoje, kur viskas įvyko, buvo šviesu, parkelis buvo apšviestas. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jos parodymai užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., prieš 22.00 val., atėjo į parduotuvę „Aguonėlę“, esančią Erfurto g. 1, Vilniuje. Parduotuvėje „Aguonėlė“ yra parduotuvė „Cesta“, kurioje dirba jos pažįstama. Pažįstama jai ranka parodė, kad ateitų į parduotuvę. Ji atėjo, jos susitiko, paskui sėdėjo parkelyje prie tos pačios „Aguonėlė“ parduotuvės, bendravo, rūkė. Ant kito netoliese esančio suoliuko sėdėjo merginos. Apie 23.45 val. prie jų priėjo vyras, jis buvo su šuniu. Jis atėjo nuo lenkų mokyklos. Vyras buvo vienas. Vyras dėvėjo marškinėlius, kelnes, buvo apie 25-30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsių, trumpų plaukų, nuo kaktos šiek tiek ties smilkiniais praplikęs. Iškart priėjęs vyras suėmė su ja buvusią pažįstamą viena ranka už galvos ir ėmė kitos rankos kumščiu daužyti jai per galvą, per viršugalvį. Pažįstamai buvo suduota ne daugiau negu keturi smūgiai. Ji iškart sugriebė vyrą už marškinėlių ir ėmė tempti nuo mušamos pažįstamos. Tuomet vyras atsisuko ir kumščiu vieną kartą sudavė jai per kairį skruostą, ji pajuto stiprų skausmą. Vyras po smūgio iškart nuėjo požeminės perėjos link. Vyras ėjo ramiu žingsniu. Kadangi neturėjo su savimi mobilaus ryšio telefono, paprašė ant kito suoliuko sėdėjusių merginų, kad jai duotų telefoną paskambinti policijai. Merginos davė telefoną ir jos visos keturios, t. y. ji, jos pažįstama ir dvi merginos, sėdėjusios ant kito suoliuko, sekė vyrą. Ji tuo metu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Vyras ramiai sau ėjo toliau, nesidairė, nesisukiojo į jas ir nieko joms nesakė. Vyras jai pasirodė nuo kažko apsvaigęs, bet negirtas. Vyras nieko pavogti iš jų nebandė. Ji dėl įvykio patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. (t. 1, b. l. 37)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, jog jis nelabai pamena įvykio. Jis kartu su J. S., šio sugyventine, E. B. ir šio mergina ėjo link namų. Pro šalį ėjo dvi panelės. J. S. kažką joms pasakė. Jos atsakė necenzūriniais žodžiais. J. S. pradėjo eiti link merginų, jos pradėjo bėgti. Tuomet E. B. pradėjo bėgti paskui merginas. Liudytojas nurodė, kad jis išgirdo riksmus. Kai priėjo prie minėtų asmenų, pamatė, kad viena mergina gulėjo, o kita šalia sėdėjo. Atitraukė J. S. ir nuvedė nuo merginų. J. S. stovėjo prie panelių, todėl jį ir atitraukė. Liudytojas negalėjo atsakyti, kur tuo metu buvo E. B., jis gal buvo šalia ar toliau nuėjęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog jie buvo užfiksuoti teisingai. Ta vieta, kur prasilenkė su merginomis, buvo šviesi. Merginų veidų neįžiūrėjo, nes buvo tolokai nuo jų. Ta vieta, kurioje aptiko kaltinamuosius ir merginas, buvo tamsi. Merginoms galėjo būti apie 16-17 metų. Po konfliktų visi išsiskirstė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta E. B. ir J. S., su jais palaiko draugiškus santykius. Jis 2016 m. liepos 23 d. vakare su jais vartojo alkoholinius gėrimus netoli lenkų mokyklos. Kartu su jais dar buvo E. B. panelė ir J. S. sugyventinė. Jie buvo nemažai išgėrę. Kai jau buvo viską išgėrę, jis visus norėjo palydėti į Lazdynų stotelę, kad važiuotų namo. Tuo metu jau buvo tamsu. Einant jie pamatė dvi paneles, kurios buvo jaunos, apie 1,50 m ūgio. J. S. panelėms kažką pasakė, o merginos jam kažką atsakė, „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais. J. S. greičiausiai supyko ir ėmė jas vytis, merginos bėgo nuo J. S.. Po maždaug 10 sekundžių paskui J. S. ėmė bėgti E. B.. Jis pasivijo J. S. ir E. B.. Pasivijęs matė, kad ant žemės gulėjo viena mergina, susiėmusi už veido, o kita mergina buvo šalia pastarasios, klūpėjo ar sėdėjo ant žemės. Jis nematė, jog J. S. ar E. B. suduotų smūgius toms merginoms, bet šalia merginų buvo tik J. S. ir E. B.. J. S. ir E. B. kažką rėkavo, merginos verkė. Jis atitraukė J. S. ir pasakė, kad eitų. Kai jis atitraukė J. S. nuo merginų, nuėjo ir E. B.. Tada jie toliau ėjo link stotelės ir J. S. jam trenkė per veidą, jis nuo J. S. pabėgo. Ką vaikinai toliau darė, jis nežino. Tą vakarą J. S. vilkėjo juodos spalvos treningines kelnes, raudonos spalvos treninginį džemperį, sportinius ryškios spalvos batelius, raudonus ar oranžinius, ir juodos spalvos kepurę su snapeliu. E. B. vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą. Jo akivaizdoje E. B. nebuvo nusirengęs iki pusės. J. S. išgėręs visada būna agresyvus, kabinėjasi prie svetimų žmonių. Jis mano, kad merginas sumušė J. S.. (t. 1, b. l. 52)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, jog įvykis vyko praėjusių metų vasarą. Ji kartu su drauge K. B. Lazdynuose buvo parkelyje, kuris yra prie parduotuvės „Aguonėlė“. Netoliese ant kito suoliuko sėdėjo dvi moterys su vaiku. Prie tų moterų pribėgo vaikinas, minėti asmenys apsižodžiavo ir vaikinas trenkė moteriai į veidą. Liudytoja aiškino, kad moterys neturėjo telefono, todėl priėjo prie jų ir paprašė leisti pasinaudoti telefonu tam, kad iškviestų policiją. Įvykis vyko vakare, apie 22.00 val., galimai rugpjūčio mėnesį. Liudytoja patvirtino, kad ji matė, kaip prie netoliese buvusių moterų priėjo vyras, jie kažką šnekėjo, tuomet galimai apsižodžiavo ir vyras trenkė moteriai į veidą. Moterys galimai bandė vyrui kažką atgal padaryti. Liudytojos nuomone, moterys buvo neblaivios. Vyras po įvykio galimai nubėgo į požeminę perėją. Viena iš moterų paprašė telefono, norėjo vytis vyrą, todėl liudytoja ėjo paskui tą moterį. J. D. teigė, kad ji ir jos draugė vėliau buvo vežamos atpažinti vyro. Ji vyro neatpažino. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, jog davė tokius parodymus, ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. D. parodė, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., ji buvo su drauge K. B. parkelyje, esančiame prie parduotuvės „Aibė”, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje. Jos sėdėjo ant suoliuko, šnekučiavosi. Ji girdėjo, kad kitoje gatvės pusėje nuo parduotuvės „Aibė”, netoli lenkų mokyklos, vyko kažkoks konfliktas: girdėjo vyrų ir moterų balsus. Ant kito suoliuko, esančio 10-15 metrų atstumu nuo jų, sėdėjo dvi moterys. Tuo metu prie tų moterų nuo lenkų mokyklos, nuo tos vietos, kur vyko prieš tai jos girdėtas konfliktas, priėjo vyras, kuris buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir marškinėliais, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Vyras buvo apie 20-30 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio. Vyras ėjo piktas, metė į žemę plytą, keikėsi. Vyrui priėjus prie moterų, jie visi apie kažką kalbėjosi. Pokalbio negirdėjo, tik išgirdo, kad viena iš moterų sušuko vyrui „negrasink, nesimosikuok rankom”. Tuomet vyras trenkė vienai, o paskui kitai moteriai. Vyras sudavė po vieną smūgį kiekvienai iš moterų per galvos sritį, bet negali konkrečiai to teigti. Moterys atsitraukė, vyras nuėjo ramiu žingsniu perėjos link. Paskui moterys pribėgo prie jų ir paprašė paskambinti į policiją. Moterys abi buvo neblaivios. Ji davė savo telefoną vienai iš moterų, kuri skambino į policiją. Kadangi moteris, kaip vėliau paaiškėjo A. B., sekė vyrą požemine perėja, kalbėdama jos telefonu, ji ėjo su pastarąja. Ji matė, kad minėtas vyras ėjo ramiai, tiesiai. Jos buvo kiek tolėliau nuo to vyro. Vyras neatrodė apsvaigęs. Moteris, iškvietusi policijos pareigūnus, paprašė jos palaukti policijos kartu kitoje pusėje požeminės perėjos. Jos su drauge sulaukė policijos pareigūnų. Jos policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį. Moterims pareigūnai paaiškino, kad dėl pareiškimo rašymo kreiptųsi į policijos komisariatą. Moterys išsiskirstė. Jos su drauge grįžo ir prisėdo ant to paties suoliuko. Po kurio laiko jai paskambino iš policijos ir paklausė, kur ji yra. Ji pasakė, kad parkelyje. Prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis ir ją su drauge paėmė, nuvežė prie šalia „Ryto“ stotelės esančios parduotuvės „Maxima“, kur buvo kitas policijos ekipažas. Tas kitas policijos ekipažas buvo sulaikęs du vyrus. Jų buvo klausiama, ar tai tas pats vyras, kuris užpuolė parkelyje moteris. Jos pasakė, kad vienas iš jų panašus, tačiau 100 procentų nepatvirtino. Vyras buvo panašus savo apranga, kūno sudėjimu. (t. 1, b. l. 46)
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. parodė, jog praėjusių metų vasaros pabaigoje ji su drauge sėdėjo parkelyje ant suoliuko. Ant vieno iš pirmų suoliukų sėdėjo dvi moterys. Liudytoja girdėjo, kad kitoje gatvės pusėje šaukė merginos, nes prie jų kažkas lindo. Prie anksčiau paminėtų dviejų moterų priėjo kažkoks vyriškis. Moteris su vyru tarpusavyje šnekėjo. Tuomet išgirdo riksmus. Liudytoja teigė, kad ji buvo nusisukusi nuo moterų ir vyro, tačiau jos draugė matė, kaip vyras trenkė moteriai į veidą. Vėliau moteris paprašė telefono, kadangi norėjo paskambinti policijai. Liudytoja su drauge ėjo paskui moterį, kadangi ji buvo paėmusi telefoną. Vėliau su drauge grįžo į tą vietą, kur sėdėjo anksčiau, tuomet atvažiavo policija ir paklausė, ar jos gali paliudyti ir pasakyti, ką matė. Liudytoja aiškino, kad tuo metu, kai moteris prašė leisti pasinaudoti telefonu, ji galimai klausė, ar jos matė, kas įvyko, ar jos matė, kad buvo suduotas smūgis į veidą. Liudytoja mano, kad moteris kalbėjo apie smūgį į veidą. Ji sužalojimų ant veido pas moterį nepastebėjo. Liudytoja nurodė, kad policijos pareigūnai ją ir jos draugę buvo nuvežę atpažinti vyro, tačiau jos parodyto vyro neatpažino kaip asmens, užpuolusio moterį. Prieš tai, kai policijos pareigūnai vežė atpažinti vyro, matė vyrą ir moterį, kurie ieškojo asmenų, kurie sumušė mergaites. Liudytoja pačių mergaičių nematė. Be to, K. B. parodė, kad tuo metu, kai ji buvo parkelyje, kitoje gatvės pusėje matė, kaip vaikinas laikė mergaitės rankas, o ji bandė ištrūkti. Ta vieta, kur buvo laikoma mergaitė, nebuvo labai gerai apšviesta. Laikomos merginos veido nematė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie poarodymai yra užfiksuoti teisingai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad ji 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., buvo su drauge J. D. parkelyje, esančiame šalia parduotuvės „Aibė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje. Ant kito suoliuko, esančio nuo jų iki 15 metrų atstumu, sėdėjo dvi moterys. Ji girdėjo, kad apie 23.35-23.40 val. netoliese, kitoje gatvės pusėje nuo parduotuvės „Aibė“, netoli lenkų mokyklos, vyko konfliktas. Jai buvo įdomu, kas ten vyksta, dėl to ji stebėjo kitą gatvės pusę. Ji turi problemų su regėjimu, todėl nelabai gerai mato į tolį. Ji matė, kaip kitoje gatvės pusėje vyko konfliktas tarp vyrų ir merginų. Ji matė, kaip vienas vyras laikė apglėbęs merginą, kuri stengėsi ištrūkti. Jokių suduotų smūgių ji nematė. Kiek tiksliai asmenų dalyvavo konflikte, nematė. Ji nepastebėjo, kaip stebimi žmonės išsiskirstė. Paskui nuo minėtos vietos požeminės perėjos link ėmė eiti vienas vyras, kaip ji suprato, vienas iš to konflikto dalyvių. Vyras buvo piktas, į žemę metė plytą, girdėjo, kad keikėsi. Vyras priėjo prie ant suoliuko sėdėjusių moterų. Ji sėdėjo nusisukusi į tas moteris nugara, dėl to nieko nematė. Ji girdėjo, kad moteris pasakė „negrasink, nesimosikuok rankom“. Ar kažkas kažkam sudavė smūgius, ji nematė. Ji matė, kaip vyras nuėjo požeminės perėjos link. Tada prie jų priėjo viena iš tų moterų ir paprašė telefono paskambinti į policiją. J. D. moteriai davė telefoną. Moteris buvo neblaivi, jai kalbant pynėsi liežuvis, jautėsi alkoholio kvapas. Moteris su J. D. telefonu pradėjo eiti paskui minėtą vyrą, kuris įėjo į požeminę perėją. Jos su J. D. ėjo su ta moterimi, nes ši tuo metu J. D. telefonu kalbėjo su policija. Kita moteris liko parkelyje. Minėtas vyras joms nieko nesakė, nebuvo į jas atsisukęs, ji mano, vyras jų nepastebėjo, nes jos ėjo toliau nuo jo. Paskui, perėjusios perėją, jos liko laukti policijos pareigūnų, nes to jų paprašė moteris. Atvyko policija, jos papasakojo, kaip atrodė vyras. Moterį policijos pareigūnas nukreipė į komisariatą dėl įvykio parašyti pareiškimą, tada jos visos išsiskirstė. Ji su J. D. nuėjo atgal į tą pačią vietą. Po kurio laiko J. D. į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš policijos, draugė pasakė, kur jos yra. Paskui prie jų privažiavo policijos ekipažas ir jas nuvežė iki netoli „Ryto“ stotelės esančios „Maxima“ parduotuvės, kur buvo kitas policijos ekipažas. Tas kitas policijos ekipažas buvo sulaikęs du vyrus, kuriuos parodė joms ir klausė, ar yra tas vyras, kuris užpuolė moteris. Jos su J. D. nurodė vieną iš tų vyrų, teigdamos, kad jis panašus, bet dėl minėto vyro nebuvo tikrai įsitikinusios. Jai sulaikytas vyras į vyrą, priėjusių prie moterų, sėdėjusių ant suoliuko, pasirodė panašus iš sudėjimo, nes buvo liesas, neaukštas, apie 1,75 m ūgio, taip pat buvo panaši apranga, nes buvo apsirengęs tamsiais marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis. Sulaikytas vyras ant galvos nieko neturėjo, nors ji pamena, kad vyras, kurį jos sekė, dėvėjo tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Ji girdėjo, kaip policijos pareigūnai kalbėjo, kad tuos du vyrus atpažino merginos, jos klausė policijos pareigūnų, kas nutiko, pareigūnai sakė, kad tie du vyrai užpuolė nepilnametes merginas. (t. 1, b. l. 49)
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, įvykio, kuriame būtų dalyvavę kaltinamieji, neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė, kad jų papildyti niekuo negali. Taip pat liudytojas nurodė, kad nepamena, ar bendravo su nepilnametėmis. Liudytojo vertinimu, merginoms galėjo būti apie 16-17 metų, jos atrodė vyresnės nei 14 metų amžiaus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 00.05 val., patruliuojant kartu su kolega, gavo pranešimą, jog Erfurto g. 1, Vilniuje, laukia pranešėja, kurią prieš 15 minučių parke sumušė nepažįstamas vyras su kepure ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo policijos ekipažas AP-41, kolegos pasakė, kad moterį sumušęs vyras buvo su kepure su snapeliu ir mėlynais marškinėliais. Toliau jie dirbo pagal požymius ir Architektų g. 152, už parduotuvės „Maxima“, pastebėjo vyrą, atitinkantį požymius. Minėtas vyras mušė kitą vyrą. Nustatė, kad požymius atitinkantis vyras yra J. S.. Netoliese stovėjo be marškinėlių, iki pusės nuogas kitas vyras, kuris prisistatė esantis E. B.. J. S. ir E. B. buvo sulaikyti. Jie akivaizdžiai buvo neblaivūs, nuo šių sklido alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi. Per radijo ryšį jie susisiekė su policijos ekipažu AP-41, kurie privežė prie jų automobilio liudytojas iš Erfurto g., kurios matė, kaip buvo sumušta nukentėjusioji. Jos pasakė, kad J. S. yra panašus į vyrą, kuris užpuolė anksčiau minėtą moterį. Paskui prie jų privažiavo kitos nukentėjusios nepilnametės A. L. ir G. S. su tėvais. Mergaitės atpažino J. S. ir E. B., nurodė, kad jie jas sumušė. Mergaitės nenurodė, kuris jų kokius veiksmus atliko. Tiek J. S., tiek E. B. neigė ką nors darę mergaitėms. Mergaitės skundėsi skausmais, dėl to į įvykio vietą jie iškvietė greitosios pagalbos automobilį, medikai mergaites apžiūrėjo, bet tėvai nusprendė vežti mergaites į gydymo įstaigą savarankiškai. J. S. ir E. B. buvo pristatyti į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 60)
Teisiamojo posėdžio metu J. S. atsisakė duoti parodymus prieš savo sugyventinį J. S..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė, kad ji gyvena su J. S. apie pusę metų. 2016 liepos mėnesio gale, datos tiksliai nepamena, bet buvo šeštadienis, apie 20.00 val., ji, J. S., V. K., E. B., galimai E. B. panelė kartu vartojo alkoholį netoli parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Architektų g., Vilniuje. Apie 23.00 val. ji pamatė vieną merginą, kuri buvo juodaplaukė, neaukšta. J. S. į merginą pažiūrėjo, o ši pažiūrėjo į J. S. ir garsiai jam pasakė: „ko čia žiūri“ ir „pasiuntė“. Mergina ėmė bėgti nuo J. S., o šis merginą vijosi. Ji matė, kad J. S. pasivijo tą merginą. Ji priėjo prie tos merginos, ta mergina jai pasakė, kad J. S. jai trenkė. Po to ji supyko ir išėjo namo. Ji matė, kad ta juodaplaukė mergina buvo su kita mergina. Ką tuo metu veikė E. B., ji nežino. Kas vyko paskui, ji žino tik iš J. S. žodžių. J. S. sakė, kad vėliau susimušė su V. K.. Po to ji skambino E. B., klausė, kur J. S.. E. B. jai pasakė, kad juos veža į komisariatą. E. B. tą vakarą vilkėjo pilkas sportines kelnes, o J. S. vilkėjo sportinę aprangą: ryškiai raudoną striukę su juodomis detalėmis ir tamsias sportines kelnes, dėvėjo kepurę su snapeliu. J. S. išgėręs būna agresyvus. Ji mano, kad J. S. galėjo suduoti smūgį merginai, bet ji pati to nematė ir nežino. J. S. jai pasakojo, kad nepamena to įvykio, nežino, ar sumušė merginas. (t. 1, b. l. 55)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 00.20 val., patruliuojant kartu su kolega, gavo pranešimą, jog Erfurto g. 1, Vilniuje, buvo užpultos dvi moterys. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi A. B., kuri paaiškino, kad ją užpuolė nepažįstami vyriškiai prie parduotuvės „Aibė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje. Ji sakė, kad taip pat užpuolė ir su ja buvusią draugę. Jie bendravo ir su antra moterimi, kuri paaiškino, kad jokių pretenzijų neturi. Ant moterų jokių sužalojimų nesimatė. A. B. sakė, kad jai sudavė smūgius per veidą. A. B. sakė, kad buvo du vyrai, vienas buvo su mėlynos spalvos marškinėliais ir juoda kepure su snapeliu. Ar mušė abu vyrai, ar kažkuris vienas, moteris nedetalizavo. Jie vieno vyro požymius per radijo ryšį pranešė policijos ekipažui AP-49, kurie ieškojo pasišalinusių nepilnametes netoliese sumušusių vyrų. A. B.buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas. Su A. B. buvusi moteris taip pat buvo neblaivi. Konfliktas įvyko, pasak A. B., be priežasties. Pabendravus su A. B., jie pastebėjo netoliese ant suoliuko sėdinčias dvi merginas. Merginos nurodė, kad matė įvykį. Tada per radijo ryšį jie išgirdo, kad policijos ekipažas AP-49 sulaikė požymius atitinkančius vyrus. Jie nuvežė merginas prie sulaikytų dviejų vyrų. Merginos paaiškino, kad vienas iš tų vyrų panašus į vyrą, kuris užpuolė dvi anksčiau minėtas moteris. (t. 1, b. l. 58)
Iš atskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 23 d. 23.51 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie 36 lenkų mokyklos prieš dvi minutes buvo sumuštos dvi mergaitės. Vienas vyras buvo su kepure ir oranžine striuke, tatuiruotas, 30 metų amžiaus, kitas plikas, su juoda striuke bei moteris žemo ūgio. Užpultoms mergaitėms po 15 metų. (t. 1, b. l. 10)
Iš I. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., Architektų g. 19, Vilniuje, du nepažįstami vyriškiai sumušė jos nepilnametę dukrą G. S., gimusią (duomenys neskelbtini), ir jos draugę A. L., gimusią (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 1)
Iš J. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.30 val., Architektų g. 19, Vilniuje, du nepažįstami vyriškiai sumušė jos dukrą A. L., gimusią (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 2)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Architektų g. 19, Vilnius. Apžiūros metu nustatyta, kad tai vieta tarp parduotuvės „Rimi“ ir Žėručio vidurinės mokyklos. Įvykis vyko ant šaligatvio. Teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama. (t. 1, b. l. 16-17)
Perklausius garso įrašą „0.102.186.21_2016-07-23_23-44-17_25.06,37060723454.mp3“ nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Girdisi pokalbis tarp mergaitės ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Skambinanti mergina pasako, kad yra A. L. ir nurodo, jog ją ir dar vieną merginą prie trisdešimt šeštos lenkų mokyklos, esančios netoli parduotuvės „Aibė“, kuri yra Lazdynų stotelėje Lazdynuose, sumušė. Buvo du vaikinai ir viena mergina. Ji su kita mergina pabėgo ir dabar eina namo. Jai ir kitai merginai yra po 15 metų. Vienas vaikinas buvo su kepure, tatuiruotas, oranžine striuke, kitas vaikinas buvo truputį plikas, su juoda striuke. Vaikinai apie trisdešimties metų amžiaus. Vaikinai ją ir kitą merginą pakvietė, jos pasakė „ate, nelįsk prie mūsų“, tuomet jie pradėjo paskui jas bėgti ir mušt. Perklausius garso įrašą „10.102.186.21_2016-07-23_23-54-51_25.12,(duomenys neskelbtini).mp3“ nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir moters. Skambinanti moteris pasako, kad yra A. B. ir nurodo, kad parkelyje priėjo vyras ir sumušė ją ir kitą moterį, jai trenkė per veidą, išmušė dantis. Dabar ji vyrą seka požemine perėja, kuri yra Lazdynuose prie parduotuvės „Aibė“, esančios Erfurto g., Vilniuje. Vyras dėvi kepurę, juodai apsirengęs, dėvi marškinėlius juodus. A. B. galiausiai nurodo, kad perėjo požeminę perėją ir kitoj pusėj Erfurto g. 1 lauks policijos. (t. 1, 63-68)
Iš specialisto išvados Nr. G 2595/2016(01) matyti, kad remiantis A. L. medicinos dokumentų duomenimis jai nustatyta galvos sumušimo diagnozė kaip sužalojimas nevertinama, nes nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. (t. 1, b. l. 78)
Iš specialisto išvados Nr. G 2594/2016(01) matyti, kad remiantis G. S. medicinos dokumentų duomenimis jai nustatyta galvos sumušimo diagnozė kaip sužalojimas nevertinama, nes nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. (t. 1, b. l. 80)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 24 d. 00.03 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš 15 minučių parke nepažįstamas vyras, dėvėjęs kepurę, juodos spalvos marškinėlius, su šuniu, sumušė pranešėją ir jos draugę. Vyras pasišalino link požeminės perėjos. (t. 1, b. l. 9)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 00.20 val., buvo gautas pranešimas, jog Erfurto g. 1, Vilniuje, buvo užpultos dvi moterys. Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnus pasitiko A. B., kuri paaiškino, kad nepažįstami jaunuoliai užpuolė ją ir draugę. Vienas iš vaikinų dėvėjo mėlyną maikę ir juodą kepurę su snapeliu. Policijos ekipažas 49 pagal požymius sulaikė vaikinus. (t. 1, b. l. 14)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 00.05 val., gavo pranešimą, jog prieš 15 minučių parke nepažįstamas vyras, dėvintis kepurę, sumušė pranešėją ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą buvo policijos ekipažas, kurio pareigūnai nurodė, kad buvo du vaikinai, vienas vaikinas dėvėjo mėlynus marškinėlius ir kepurę su snapeliu. Važiuojant Architektų g. 152, už parduotuvės „Maxima“, pastebėjo, kaip vienas vaikinas su mėlynais marškinėliais ir kepure muša kitą vyrą. Nustatyta, kad minėtas vyras yra J. S.. Dar vienas vaikinas, iki pusės nuogas, stovėjo toliau. Nustatyta, kad minėtas vaikinas yra E. B.. Po kurio laiko į minėtą vietą kitas policijos ekipažas atvežė nepilnametes A. L. ir G. S., kurios paaiškino, kad jas sumušė du vaikinai ir patvirtino, kad tai padarė J. S. ir E. B.. A. L. skundėsi žandikaulio skausmais. J. S. ir E. B. buvo pristatyti į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 13)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis atliko procesinius veiksmus ir pareiškė pranešimus apie įtarimus E. B. ir J. S.. Procesinių veiksmų metu E. B. buvo nuogas iki pusės, be marškinėlių, apsivilkęs pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo pilkos spalvos sportbačius, ant kūno, krūtinės dešinėje pusėje, matėsi tatuiruotė su pavaizduotu ornamentu. J. S. buvo apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kurių krūtinės srityje pavaizduotos baltos spalvos raidės, juodos spalvos kelnėmis, avėjo juodai raudonos spalvos sportbačius. (t. 1, b. l. 97)
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. B. atpažino J. S. kaip vyrą, kuris 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., prie parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje, esančiame parkelyje jai sudavė smūgį į veidą, taip pat sudavė smūgius ir su ja buvusiai pažįstamai. J. S. atpažino iš plaukų, nedidelio praplikimo ties smilkiniais, žvilgsnio ir lūpų. (t. 1, b. l. 40-41)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. liepos 24 d. 01.22 val. E. B. buvo nustatytas 0,08 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 101)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016 m. liepos 24 d. 01.23 val. J. S. buvo nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. (t. 1, b. l. 111)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, o J. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo ginčų dėl to, kada ir kur buvo užpultos G. S. ir A. L., todėl teismas detaliau neaptarinės šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, kuriuos laiko įrodymais. Pamintos aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų G. S., A. L., I. V., J. L., liudytojų V. K., K. B. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, garso įrašu, kuris buvo padarytas skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, ataskaitų žiūryklėje, protokoluose-pareiškimuose užfiksuotais duomenimis bei kitais byloje surinktais duomenimis. Šie duomenys tarpusavyje iš esmės sutampa, vieni kitus patvirtina, todėl teismui nekyla abejonių, kad G. S. ir A. L. buvo užpultos 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., netoli namo, esančio Architektų g. 19, Vilniuje.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą taip pat nekilo ginčų dėl to, kad G. S. ir A. L. buvo užpultos E. B. bei J. S..
Nukentėjusiosios G. S. ir A. L. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tuo metu, kai jos ėjo pro žmonių kompaniją, jas kažkas iš tos kompanijos užkalbino. Nukentėjusiosios negalėjo nurodyti, kas konkrečiai į jas kreipėsi. Teisiamojo posėdžio metu abi nukentėjusiosios teigė, jog į jas kreipėsi vienas asmuo. Liudytojas V. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog merginas užkalbino J. S.. Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis į merginas nesikreipė. Čia pažymėtina, jog E. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog merginas užkalbino J. S.. Taigi aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad byloje yra įrodyta, jog G. S. ir A. L. užkalbino J. S.. Pats J. S. teigė, kad jis neužkalbino pro šalį einančių merginų, į jas tik pažiūrėjo, o merginos netinkamai sureagavo į jo žvilgsnį. Iš esmės tokią pačią aplinkybę teisiamajame posėdyje nurodė ir E. B., o liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik tokius teiginius paneigia anksčiau aptarti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Čia pažymėtina ir tai, kad J. S., E. B. ir J. S. teiginius, jog į merginas niekas nesikreipė, o jos sureagavo tik į J. S. žvilgsnį, iš dalies paneigia tai, kad vieta, kurioje prasidėjo konfliktas, nebuvo gerai apšviesta (šią aplinkybę nurodė nukentėjusiosios), o liudytojo V. K. vertinimu vieta buvo apšviesta, tačiau jis negalėjo įžiūrėti merginų veidų, kadangi tarp jų ir kompanijos buvo pakankamai didelis atstumas. Taigi tokie nukentėjusiųjų ir liudytojo teiginiai leidžia teigti, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusiosios galėjo kažkaip sureaguoti į J. S. žvilgsnį.
Byloje yra nustatyta, kad E. B. ir J. S. po to, kai nukentėjusiosios G. S. ir A. L. atsisakė bendrauti ir šalinosi iš įvykio vietos, pradėjo jas vytis. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų G. S., A. L., kaltinamojo E. B., liudytojo V. K. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo J. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. E. B. teisiamajame posėdyje pripažino, kad merginas jis vijosi kartu su J. S.. Jis vieną iš merginų pagavo, suėmė jai už rankos ir šią ranką užsuko, tuo metu mergina prašė ją paleisti. Šis kaltinamasis teigė, jog mergina dėl jo veiksmų galėjo justi fizinį skausmą, tačiau jis prieš merginą nenaudojo visos savo fizinės jėgos. Merginą už rankos laikė, kadangi nenorėjo, jog ši pabėgtų. Nukentėjusiosios G. S. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog ją pagavo vienas vyriškis ir jai užsuko ranką, dėl tokių vyriškio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį. Vyras ją laikė tol, kol prie jos priėjo kitas vyras, kuris sudavė jai smūgius į galvą. Pabrėžtina, kad G. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog kaltinamasis, kuris ją pagavo, laikė ir vėliau perdavė kitam kaltinamajam. Čia pažymėtina ir tai, kad iš kaltinamojo J. S. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje matyti, jog jis matė, kad E. B. pagavo vieną iš merginų, ją laikė ir paleido tik tuo metu, kai J. S. prie jų priėjo. Faktą, jog G. S. buvo pagauta bei laikoma, buvo tampoma, patvirtina ir liudytojos K. B., kuri nėra susijusi nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiosiomis, parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios A. L. parodymai. Liudytoja K. B. nurodė, kad matė, kaip vyriškis laikė merginą, o ši bandė ištrūkti. Nukentėjusioji A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė, kaip E. B. G. S. tampė už plaukų. Pagarsinus A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad davė tokius parodymus, paaiškino, jog įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu ši nukentėjusioji parodė, kad vyras, kuris pagavo G. S., šią tampė. G. S. parodymai patvirtina, jog J. S. tiek jai, tiek A. L. įvykio metu sudavė smūgius į galvos sritį. A. L. parodymai patvirtina, jog J. S. jai sudavė du smūgius į galvos sritį, nuo smūgių ji buvo nukritusi. Tokius nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina ir nukentėjusiųjų J. L. bei I. V. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu. Iš šių nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog jų dukros iš karto po įvykio pasakojo, kad joms buvo suduoti smūgiai. Pažymėtina, jog iš I. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ši nukentėjusioji matė, jog ant A. L. veido buvo sumušimo žymės, jos veidas buvo raudonai mėlynas. Taip pat nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip A. L. praneša apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Nukentėjusioji pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu nurodo, kad ją ir dar vieną merginą sumušė du vaikinai. Faktą, jog J. S. prieš abi merginas panaudojo fizinį smurtą iš dalies patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad, priėjęs prie merginų, jis pamatė, jog viena iš merginų gulėjo, o kita sėdėjo šalia, prie jų buvo J. S., kurį liudytojas nuo merginų atitraukė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai. Iš liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis matė, kad šalia merginų ir J. S. buvo ir E. B.. J. S. ir E. B. tuo metu kažką rėkavo. Atitraukus nuo merginų J. S., nuo jų nuėjo ir E. B.. Iš šio liudytojo parodymų taip pat matyti, kad mergina, kuri gulėjo, buvo susiėmusi už veido, abi merginos verkė. Pastebėtina, jog liudytojo V. K. parodymai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu, kai J. S. vartojo fizinį smurtą prieš G. S. ir A. L., E. B. nebuvo pasišalinęs iš įvykio vietos, jis buvo šalia ir turėjo matyti ir matė J. S. veiksmus. Faktą, jog J. S. prieš vieną iš merginų panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgį, iš dalies patvirtina ir J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši liudytoja parodė, kad viena iš užpultų merginų nurodė, jog J. S. jai trenkė. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog E. B. ir J. S. 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., prie namo, esančio Architektų g. 19, Vilniuje, t. y. viešoje vietoje, veikdami bendrai, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias G. S. ir A. L.. E. B. G. S. skausmingai užsuko ranką ir ją tampė, o J. S. sudavė tris smūgius kumščiu nukentėjusiajai G. S. į galvą, o A. L. sudavė ne mažiau nei du smūgius kumščiu į galvą, nuo kurių ši nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiosioms G. S. bei A. L.. Teismui nekyla abejonių, kad tokie kaltinamųjų veiksmai yra vertintini kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, kadangi į kaltinamųjų nusikalstamą elgesį sureagavo net su jais kartu buvę asmenys, nukentėjusiosios turėjo kreiptis pagalbos, po įvykio jų artimieji ieškojo nukentėjusiąsias nuskriaudusių asmenų ir t. t. Teismas konstatuoja, jog E. B. ir J. S. nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo nekeičia ir tai, kad nukentėjusiosios ar viena iš nukentėjusiųjų galimai nepagarbiai atsakė į J. S. kreipimąsi į jas. Net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog nukentėjusiosios ar viena iš nukentėjusiųjų nepagarbiai atsakė į J. S. kreipimąsi, vis tiek nustatytas kaltinamųjų elgesys yra vertinamas kaip neadekvatus, prieštaraujantis bendro elgesio taisyklėms, rodantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi savo nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą įvykio metu keturiolikos metų nesulaukusiai nukentėjusiajai A. L. (ši nukentėjusioji yra gimusi 2002 m. rugpjūčio 20 d.). Pagal teismų praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną mažamečiu laikomas asmuo, kai nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo suėję keturiolika metų, tačiau norint inkriminuoti šį veiką kvalifikuojantį požymį teismui būtina pripažinti, kad kaltininkas žinojo arba pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie įrodytų, kad J. S. suvokė ar turėjo suvokti, kad fizinį smurtą naudoja ir prieš mažametį asmenį. Iš paties J. S. parodymų matyti, jog jis A. L. nelaikė mažamečiu asmeniu, jis nežinojo ir nesuvokė, jog ši nukentėjusioji yra mažametė. Čia pažymėtina tai, kad įvykio metu A. L. iki keturiolikos metų trūko mažiau nei vieno mėnesio. Teismas įvertina ir tai, kad nusikalstami veiksmai prieš abi nukentėjusiąsias buvo atlikti tamsiu paros metu, įvykio vieta nebuvo gerai apšviesta, J. S. nusikalstamus veiksmus atliko pakankamai greitai bei intensyviai, buvo neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojai V. K. ir V. M. nurodė, jog matė abi merginas, abiem liudytojams merginos pasirodė apie 16-17 metų amžiaus. Taigi daryti išvadą, kad J. S. pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis turėjo ir galėjo suvokti, jog nukentėjusioji yra mažametė, t. y. keturiolikos metų neturintis asmuo, nėra pakankamo pagrindo. Byloje nesant patikimų duomenų, jog kaltinamasis J. S. aiškiai suvokė ar galėjo suvokti, kad fizinį smurtą naudoja prieš mažametį, konstatuotina, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių, todėl jis yra išteisintinas. Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai apima fizinio skausmo sukėlimą, todėl papildomai kvalifikuoti kaltinamųjų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.
Teisiamojo posėdžio metu J. S. teigė, jog neatsimena, kad 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje, t. y. parkelyje, esančiame prie parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje, užkalbino ant suoliuko sėdėjusią A. B. ir sudavė šiai smūgį kumščiu į kairį skruostą. Vis tik nusikaltimo padarymo faktą ir J. S. kaltę padarius nusikaltimą įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.
Nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jai su pažįstama būnant parkelyje priėjo J. S. ir trenkė jai kumščiu į veidą. Nukentėjusioji gerai įsidėmėjo J. S., kadangi įvykio vieta buvo apšviesta, tuo metu, kai kaltinamasis ėjo prie jos ir jos pažįstamos, jis buvo priešais ją. Nukentėjusioji aiškino, kad policiją ji iškvietė naudodamasi vienos iš merginų, kurios sėdėjo netoliese, telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad prie jos ir pažįstamos priėjo vyras, kuris be jokios priežasties sudavė jai smūgį į veidą, dėl smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė asmens, kuris jai sudavė smūgį, požymius. A. B. teigė, jog tuo metu, kai telefonu kvietė pagalbą, ji sekė paskui ją užpuolusį vyrą. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. B. atpažino J. S. kaip vyrą, kuris 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., prie parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje, esančiame parkelyje jai sudavė smūgį į veidą. J. S. atpažino iš plaukų, nedidelio praplikimo ties smilkiniais, žvilgsnio ir lūpų. Pažymėtina, jog iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo matyti, kad A. B. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju metu nurodė, jog parkelyje prie jos priėjo vyras ir trenkė jai į veidą. Ji aiškino, jog seka vyrą požemine perėja, kuri yra Lazdynuose prie parduotuvės „Aibė“, esančios Erfurto g., Vilniuje. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų J. D. bei K. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip vyras trenkė moteriai į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji, jos draugė ir dvi moterys dar šiek tiek sekė smūgį sudavusį vyrą. Tuo metu viena iš moterų kalbėjo jos telefonu. Liudytoja K. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, jog nematė, kaip buvo suduotas smūgis. Vis tik ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos draugė, t. y. J. D., matė, kaip moteriai buvo suduotas smūgis, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog girdėjo, kaip moterys sakė, kad vyras negąsdintų, nemosikuotų rankomis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos J. D. ir K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog prieš įvykį jos girdėjo, jog prie netoli parduotuvės „Aibė“ ir lenkų mokyklos vyko kažkoks konfliktas, būtent iš tos pusės vyras ir atėjo prie moterų. Taigi šis faktas taip pat iš dalies patvirtina, kad smūgį A. B. sudavė būtent J. S., kadangi jis buvo vienas iš ankstesniame konflikte dalyvavusių vyrų. Įvertinus visa, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, jog J. S. 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje, parkelyje, esančiame prie parduotuvės „Aguonėlė“, esančios Erfurto g. 1, Vilniuje, be jokios priežasties sudavė A. B. smūgį kumščiu į kairį skruostą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, kadangi kaltinamojo veiksmai ir šiuo atveju buvo akivaizdžiai įžūlūs, agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nekyla abejonių, kad dėl J. S. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, kadangi į jo neteisėtus veiksmus sureagavo ne tik nuo jų tiesiogiai nukentėjusi A. B., bet ir greta laisvalaikį leidusios liudytojos, buvo kviečiama policija, ieškoma kaltinamojo, liudytojos turėjo vykti atpažinti kaltinamąjį.
Teismas nenustatė E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju E. B. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino vėliau, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pastebėtina, jog teismas nenustatė ir jokių objektyvių aplinkybių, kuriuos leistų teigti, kad E. B. nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų.
Teismas nenustatė E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas E. B. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), šios veikos metu prieš kitą asmenį panaudojo fizinį smurtą, dėl nusikalstamos veikos padarymo teisme savo kaltę iš esmės pripažino. Teismas taip pat atsižvelgia į šio kaltinamojo veiksmų intensyvumą. Skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad E. B. anksčiau yra teistas, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, nuo 2015 m. lapkričio 27 d., kai buvo paleistas iš pataisos namų, ne kartą buvo baustas administracine tvarka (didžioji dalis paskirtų baudų nėra sumokėtos). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, švelnesnės poveikio priemonės jam pakankamo teigiamo poveikio nedaro, jis yra linkęs kartoti tuos pačius neteisėtus veiksmus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. B. dirba, jo draugė laukiasi jų bendro vaiko. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, E. B. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, kurios dydis yra nustatytinas artimas baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju manytina, jog E. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidedant. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas labiau atitiktų ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi jis sudarytų sąlygas greitesniam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui. Teismas konstatuoja, kad E. B. bausmės vykdymas turi būti atidėtas dvejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios atitiktų nukentėjusiųjų interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.
Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, E. B. yra būtina įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamasis turės pajamų, galės išlaikyti save, sudarys sąlygas rūpintis savo šeima, atlyginti nusikaltimu padarytą žalą bei vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, jį drausmins), šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (šis įpareigojimas sudarys sąlygas keisti kaltinamajam savo elgesį teigiama linkme), visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (šis įpareigojimas užkirs kelią nusikalstamų veikų darymui, drausmins kaltinamąjį, užtikrins jo kontrolę), per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai J. L. priteistą turtinę žalą, per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiosios J. L. patirtas 250 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (šie įpareigojimai užtikrins, kad nukentėjusiajai J. L. bus atlygintos jos realiai patirtos išlaidos). Įpareigojimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir J. L. turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neatleidžia kito kaltinamojo nuo pareigos (solidarios) atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Kilusius ginčus dėl žalos atlyginimo kaltinamieji gali ir turi spręsti tarpusavyje.
Teismas nenustatė J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. J. S. atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.
Skirdamas J. S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis) viešajai tvarkai, abiejų nusikaltimų atvejais kaltinamasis prieš kitus asmenis panaudojo fizinį smurtą. Teismas įvertina ir kaltinamojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad J. S. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, jis baustas administracine tvarka. Akivaizdu, kad šis kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad J. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Už veikos, kurios padarymo metu buvo užpultos G. S. ir A. L., kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas baudžiamajame įstatyme, o už kitos nusikalstamos veikos padarymą, jam yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto šios bausmės vidurkio. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Pažymėtina, kad J. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis net pateikė šios įmonės vadovės rašytą 2017 m. gegužės 22 d. jo charakteristiką. Vis tik iš Sodra duomenų matyti, kad J. S. minėtoje įmonėje dirbo nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.
J. S. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, taip pat šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, bendrintina su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis ir atliktomis bausmėmis, kadangi veikos, už kurių padarymą kaltinamasis yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, buvo padarytos iki minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo.
Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad J. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai dėl 46,65 Eur ir 62,41 Eur žalos atlyginimo yra pagrįsti ir įrodyti (gydymo paslaugų apskaitos išrašais), todėl jie tenkintini. Pažymėtina, jog dėl šių ieškinių nagrinėjant baudžiamąją bylą ginčų nekilo, abu kaltinamieji sutiko su šiais civiliniais ieškiniais, juos pripažino.
Baudžiamojoje byloje J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamųjų solidariai jai priteisti 115 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, 150 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, 250 Eur patirtoms išlaidoms už advokato padėjėjo paslaugas atlyginti, taip pat civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kaltinamųjų solidariai priteisti A. L. 1500 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji sutiko su civilinio ieškinio dalimi, kurioje prašoma iš jų priteisti 115 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Abu kaltinamieji pripažino ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, padarytos žalos dydžio neginčijo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų J. L. buvo padaryta 115 Eur turtinė žala, kurią abu kaltinamieji solidariai privalo atlyginti. J. L. prašoma priteisti pinigų suma už sugadintus daiktus (kelnes ir mobiliojo ryšio telefoną), vaistus bei vitaminus, kuriuos ji turėjo įgyti, siekiant pašalinti bei sumažinti kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais A. L. padarytą žalą, teismo vertinimu, atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Taigi J. L. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys: nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, taip pat po asmens mirties gimęs jo vaikas. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus (sukeltą fizinį skausmą) bendraisiais pagrindais. Neturtinė žala pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis reiškia, jog ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Asmeninis neturtinės žalos pobūdis lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju J. L. patyrė nepatogumų bei išgyvenimų, kadangi dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo išgąsdinta, patyrė stresą, o J. L. turėjo imtis priemonių, kad sukeltos neigiamos pasekmės jos dukrai būtų pašalintos. Vis tik nėra jokio pagrindo teigti, kad J. L. patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus dėl to, kad jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad J. L. turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nebuvo nustatyta, todėl jos patirti išgyvenimai nesudaro pagrindo priteisti jai neturtinę žalą.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant klausimus, susijusius su nukentėjusio vaiko tėvų teise į neturtinės žalos atlyginimą, atkreipiamas dėmesys į tai, kad net Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį, pavyzdžiui, 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009), tuo pačiu Europos Žmogaus Teisių Teismas gali priimti individualią peticiją iš asmens, laikomo netiesiogine auka, jeigu tarp tiesioginės aukos ir pareiškėjo yra asmeninis ir ypatingas ryšys (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, apeliacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-5-124/ 2011).
Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo jai yra atmestinas.
Iš pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 862105 matyti, jog J. L. už jai suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėjo 250 Eur. Taigi nukentėjusiosios J. L. turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltinamųjų.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismui nekyla abejonių, kad A. L. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu viešoje vietoje sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajai, kuri yra jauno amžiaus, be jokių abejonių buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji jautė ir po įvykio, ji trumpam buvo praradusi sąmonę, smūgiai jai buvo suduoti į veido sritį, nukentėjusioji turėjo kreiptis pagalbos į medikus, privalėjo dalyvauti baudžiamajame procese. Nekyla abejonių, kad A. L. dėl fizinio poveikio jos kūnui patyrė stresą, išgąstį bei nepatogumų, kurį laiką buvo sumažėjusios jos bendravimo galimybės. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog A. L. patirta neturtinė žala yra įvertintina 500 Eur. Padarytą žalą privalo atlyginti kaltinamieji.
Teismas pažymi, kad nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val., bendrais veiksmais padarė E. B. ir J. S., todėl padarytos žalos skirtingiems subjektams iš jų priteisiamos solidariai, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš kaltinamųjų buvo mažiau aktyvus darant nusikalstamą veiką.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti naikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 24 d. 01.21 val. iki 2016 m. liepos 24 d. 16.17 val. (viena diena).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajai J. L. priteistą turtinę žalą, per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiosios J. L. patirtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (veika padaryta 2016 m. liepos 23 d., apie 23.00 val.), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (veika padaryta 2016 m. liepos 23 d., apie 23.45 val.), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, J. S. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti J. S. laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 24 d. 01.21 val. iki 2016 m. liepos 24 d. 16.13 val. (viena diena).
J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Iš E. B. ir J. S. J. L. solidariai priteisti 115 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 250 Eur turėtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, A. L. priteisti 500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.
J. L. civilinio ieškinio dalį dėl jai padarytos neturinės žalos atlyginimo atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš E. B. bei J. S. solidariai priteisti 46,65 Eur ir 62,41 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.