Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas E. T. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimas, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 4 d., paliktas nepakeistu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2012 m. gruodžio 15d., 8.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas 22,6 procentai, sustojo ir paliko jį stovėti ten, kur tai trukdo kitų transporto priemonių eismui, t.y., užstatė automobilį Mazda. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 punktą, 235 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 4 d. numatytus teisės pažeidimus.

Apeliaciniu skundu E. T. nesutinka tiek su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą, o apeliantui priklausanti transporto priemonė administracinio teisės pažeidimo metu nebuvo eksploatuojama, o buvo palikta stovėti jo gyvenamojo namo kieme. Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numato atsakomybę tik už transporto priemonių vairavimą neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Apelianto teigimu, jo asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis Volswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 15 d. ryte apie 8 val. 30 min. stovėjo jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kieme, kur tai trukdė apelianto kaimynės, vairuojančios automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismui. Minėto automobilio savininkė 2012 m. gruodžio 15 d. ryte iškvietė policijos pareigūnus, kurie susisiekę su E. T., paprašė prisistatyti prie automobilio ir jį patraukti nuo pravažiavimo, o po to surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

Teigiama, kad Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo būtina sąlyga – vairavimas, tačiau, apelianto teigimu, jis jam priklausančios transporto priemonės įvykio metu nevairavo, todėl, jo teigimu, jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. požymių.

Pažymi, kad jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo data ir laikas neatitinka pažeidimo padarymo momento. Tokia išvada, pasak apelianto, darytina nepaisant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovo besąlygiškų mėginimų apkaltinti apeliantą neva jis pats prisipažino, kad priparkavo automobilį VW Passat (duomenys neskelbtini), Vilniuje gyvenamojo namo kieme 2012 m. gruodžio 14 d. vakarą. Esminė aplinkybė yra tai, jog nei policijos pareigūnai, nei kas nors kitas šioje byloje to fakto nematė, neužfiksavo, o jis pats tokius faktus atvykusiems policijos pareigūnams paneigė, o ne patvirtino, kaip kad melagingai teigiama policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

E. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu, pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 124¹ str. 4 d. Apeliaciniu skundu E. T. neneigia savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. padarymo, tačiau nesutinka su jam inkriminuotu Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatytu administraciniu teisės pažeidimu, savo skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pažeidimo nustatymo metu transporto priemonės jis nevairavo.

Lietuvos Respublikos 123 str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų. Kaip matyti iš šios teisės normos, asmuo administracine tvarka pagal šį ATPK straipsnį gali būti baudžiamas jeigu neturėdamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, tokią transporto priemonę vairuoja. Iš esmės, apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad E. T. administracinio teisės pažeidimo protokolo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., padarymą surašymo metu jam priklausančios transporto priemonės nevairavo.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. T. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Netenkindamas E. T. skundo ir palikdamas nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad transporto priemonės E. T. nevairavo, apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumento sutikti negali. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vairavimas – tai asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Taigi būtinas vairavimo požymis šiuo atveju yra transporto priemonės judėjimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VW Passat automobiliu buvo užstatytas kitas automobilis, todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip pastarasis automobilis galėjo įvažiuoti į savo stovėjimo vietą, jei VW Passat automobilis toje vietoje stovėjo gana ilgą laiką. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, taip pastatyta transporto priemonė VW Passat negalėjo stovėti toje vietoje ilgą laiką, nes ji pastatyta trukdant išvažiuoti kitam automobiliui. Iš byloje pateiktos eismo įvykio schemos (b. l. 10) matyti, kad automobilis VW Passat įvykio metu stovėjo šonu tiesiai prieš automobilį Mazda, automobilis Mazda negalėjo išvažiuoti iš aikštelės per kairę pusę, nes ten stovėjo kitas automobilis, tarpai tarp automobilio Mazda ir VW Passat bei tarp automobilio Mazda galinės dalies ir sienelės nepakankami, kad automobilis Mazda išsuktų pro dešinį šoną iš stovėjimo vietos. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentą, kad jam priklausantis automobilis toje vietoje stovėjo jau ilgą laiką neeksploatuojamas. Tokia apelianto versija vertintina, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Be to, policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą ir vėliau pateikęs savo tarnybinį pranešimą, jame nurodė, kad pats E. T. teigė, jog jam priklausantį automobilį VW Passat neleistinoje vietoje, trukdant kitai transporto priemonei išvažiuoti, pastatė dėl to, kad prieš kelias dienas apelianto užstatytas automobilis Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas netvarkingai, todėl apeliantas sąmoningai pastarąjį automobilį užstatė (b. l. 9). Iš tokių policijos pareigūno paaiškinimų, darytina išvada, kad automobilį VW Passat E. T. vairavo ir nagrinėjamo įvykio išvakarėse. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad R. O. tokiu būdu apkalba apeliantą, ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nenustatytas R. O. suinteresuotumas bylos baigtimi, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iki įvykio dienos nepažinojo, todėl pastarasis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, teigiama, kad E. T. 2012 m. gruodžio 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, kadangi jame nurodytas netikslus administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nurodoma, kad 8.30 val. (toks pažeidimo laikas įrašytas administracinio teisės pažeidimo protokole) E. T. vairavo automobilį, kurio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas 22,6 procento, tačiau, apelianto teigimu, tokiu laiku jis transporto priemonės nevairavo. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį, laikytina, jog protokole nurodyta pažeidimo nustatymo data, t. y. laikas, kuomet dėl kito pažeidimo padarymo iškviesti policijos pareigūnai konstatavo ir LR ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo požymius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarties skunde nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.