- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- I-881-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00086-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. kovo 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., dėl konkurso protokolo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-02-05 surengto konkurso protokolą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodo, kad dalyvavo 2015-02-05 Palangos miesto savivaldybės administracijos organizuotame konkurse į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tvirtina, jog minėto konkurso rezultatų protokolas naikintinas kaip pažeidžiantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 61, 63 ir 65 punktus. Argumentuoja, kad apklausos metu komisijos nariai K. J., P. K. uždavė pretendentams klausimus, kurie neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašymo 7 punkte nustatytų valstybės tarnautojo funkcijų. Pažymi, jog pareiškėjui komisijos nario P. K. paklausus, kokį pareigybės aprašymo punktą atitinka jo užduotas klausimas, buvo užduotas naujas klausimas, tuo būdu pažeidžiant reikalavimą visiems pretendentams užduoti vienodus klausimus. Paaiškina, kad balų skaičiavimo stebėjimui pretendentai nebuvo kviečiami, bet buvo padaryta 35 minučių pertrauka ir pretendentai sukviesti tik galutinio rezultato paskelbimui.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 17-18) su pareiškėjo skundo reikalavimu nesutinka. Paaiškina, jog 2015-02-05 buvo organizuotas konkursas į Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, aprašytas pareigybės aprašyme, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014-03-03 įsakymo Nr. A1-202 „Dėl pareigybių“ 5 punktu. Teigia, kad konkursas, kurio rezultatai yra skundžiami, buvo organizuojamas vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu ir nepažeidžiant jo reikalavimų. Mano, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepadarė jokių nei materialinių, nei procesinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti konkurso rezultatus. Pažymi, kad siekdami patikrinti pretendentų galimybes atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso komisijos nariai pokalbio metu pretendentams uždavė vienodus ir tinkamus klausimus, kurie atitinka ir yra tiesiogiai susiję su pareigybės aprašymu, o atsakymus į šiuos klausimus vertino individualiai, kaip tai ir numato Tvarkos aprašo 63 punktas. Nurodo, jog konkurso laimėtoju pripažintas A. R., kuris nuo 2015-03-02 priimtas į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime (b.l. 42) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Pažymi, kad yra pripažintas 2015-02-05 įvykusio konkurso į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas laimėtoju ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-02-24 įsakymo Nr. A2-17 „Dėl A. R. priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ 1 punktu yra priimtas į minėtas pareigas. Mano, jog 2015-02-05 įvykęs konkursas buvo organizuotas tinkamai.
Pareiškėjas, atsakovės atstovas ir tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose prašoma bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, pareiškėjas informavo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą nepasinaudojo. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl konkurso, vykusio Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, rezultatų, įformintų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-02-05 konkurso protokole Nr. P2-4, teisėtumo.
Priėmimo į valstybės tarnybą teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatymo III skyriuje, reglamentuojančiame bendruosius ir specialiuosius į valstybės tarnybą priimamiems asmenims keliamus reikalavimus (9 str.) bei priėmimo į valstybės tarnybą (konkurso ir ne konkurso būdu) organizavimo ir vykdymo tvarką (10-14 str.). Detaliau konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas įstaigoje organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau ir Tvarkos aprašas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracines bylas dėl priėmimo į valstybės tarnybą, ne kartą pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme, Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Todėl imperatyviai suformuluotų taisyklių nesilaikymas yra vada pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 15, 2008, p. 146-152; taip pat žr. 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2947/2011; 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-158/2005). Būtent Tvarkos aprašo 61, 63 ir 65 punktų pažeidimu ir yra grindžiamas pareiškėjo B. S. skundas.
Teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė, įtvirtinta Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Ši asmenų teisė yra užtikrinama sudarant visiems pretendentams vienodas galimybes dalyvauti atitinkamame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Be to, šios garantijos užtikrinimas yra sietinas ir su reikalavimais pačiam vertinimui ir jį atliekantiems asmenims, kurie vertinimą turi vykdyti objektyviai ir nešališkai, tuo nesukurdami privilegijuotų sąlygų vieniems pretendentams prieš kitus ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Vis dėlto nurodyta teisė nėra absoliuti. Oficialioje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės (valstybinėje) tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-01-29 įsakymu Nr. A3-51 „Dėl pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso“ sudarė pretendentų į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas konkurso (toliau ir Konkursas) komisiją (A. K., K. J., P. K., B. M., Ž. Ž.) ir patvirtino minėto Konkurso vykdymo laiką – 2012-02-05. Konkurse dalyvavo keturi pretendentai – K. L., S. P., A. R. ir pareiškėjas B. S.. Ginčijamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-02-05 konkurso protokolas Nr. P2-4 patvirtina, jog trys pretendentai – K. L., S. P. bei B. S. buvo pripažinti neišlaikę Konkurso, tuo tarpu pretendentas A. R. pripažintas laimėjusiu Konkursą. 2015-02-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-17 A. R. nuo 2015-03-02 priimtas į karjeros valstybės tarnautojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.
Vienu iš skundo argumentų B. S. įvardija aplinkybę, jog Konkurso metu komisijos nariai K. J. ir P. K. uždavė klausimus, kurie neatitiko pareigybės, dėl kurios vyksta Konkursas, aprašyme nustatytų valstybės tarnautojo funkcijų. Be to, komisijos narys P. K. uždavė pareiškėjui skirtingą klausimą nei kitiems pretendentams.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime, aiškindamas šių teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, pabrėžė, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas - nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, - turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų kiekvienam valstybės tarnautojui, taip pat į konkrečių žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojo pareigybės, į kurią asmuo pretenduoja, aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas - asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino - nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu, - klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas). Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje veikia ne kaip kokia nors ,,apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Anksčiau minėtame nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo ir tai, kad konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expresis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.
Teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka) vykdant Tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Tokia teismo kompetencija šio pobūdžio bylose apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).
Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas (toliau ir Pareigybės aprašymas) buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-03 įsakymo Nr. A1-202 5 punktu. Pareigybės aprašymo 6.4. punkte įtvirtintas specialus reikalavimas šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui – išmanyti ir gebėti pagal kompetenciją savo darbe taikyti Europos vietos savivaldos chartiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų, Civilinį, Civilinio proceso kodeksus, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos, Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos, Savivaldybių administracinės priežiūros, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų, Valstybės tarnybos, Viešojo administravimo, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, Rinkliavų, Vietos savivaldos įstatymus, Dokumentų rengimo, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius turto valdymą ir priežiūrą, viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą, aplinkosaugos kokybės gerinimą ir apsaugą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, vietos savivaldą, vidaus tvarką. Nurodytas teisės aktų sąrašas nėra baigtinis ir reikalauja iš šias pareigas užimančio asmens gero su pareigybės funkcijomis susijusių teisės aktų nuostatų išmanymo. Pareigybės aprašymo 7.2 punkte kaip viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų įtvirtintas infrastruktūros subjektų, teikiančių šildymo, transporto, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir valymo, švaros ir tvarkos palaikymo viešose vietose paslaugas, veiklos organizavimas, o 7.3 punkte numatyta funkcija planuoti lėšų poreikį infrastruktūros objektų remontui ir priežiūrai. Nurodytos valstybės tarnautojo funkcijos leidžia neginčijamai konstatuoti, jog 2015-02-05 vykusio Konkurso metu pretendentams užduotas komisijos nario K. J. klausimas – „Kada savivaldybė turi organizuoti konkursą vežėjui nustatytais maršrutais parinkti?“, yra susijęs su pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretendavo B. S.. Pagal Pareigybės aprašymo 7.6 punktą Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas nagrinėja įstatymais Savivaldybės nuosavybėn priskirto turto ir Vyriausybės nutarimais perduodamo turto priėmimą, registravimą ir perdavimą valdyti Savivaldybės įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, siekia, kad būtų užtikrinamas valstybės turto, valdomo patikėjimo teise, ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto efektyvus valdymas ir naudojimas. Teismo vertinimu, komisijos nario P. K. užduoti klausimai – „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai? Kas gali pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija?“ yra neatsiejamai susiję su savivaldybės valdomo turto efektyviu valdymu ir naudojimu.
Tvarkos aprašo 62 punktas reglamentuoja, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas; skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog konkurso metu daromas garso įrašas yra teisės aktais pripažįstamas leistinu ir tiesioginiu įrodymu, kuriuo remiantis gali būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, susijusios su šio konkurso teisėtumu. Susipažinęs su byloje pateiktu Konkurso garso įrašu, teismas nenustatė aplinkybių, kad jo metu užduodant klausimus pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos nei kitiems pretendentams. Nors B. S. tvirtina, kad komisijos narys P. K. jam uždavė kitokį klausimą nei likusiems pretendentams, tačiau konkurso garso įrašas šį argumentą paneigia. Visiems pretendentams komisijos narys P. K. uždavė jau minėtus du klausimus - „Kokie yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politikos formavimo principai? Kas gali pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensacija?“, todėl pareiškėjui neatsakius (nesutikus atsakyti) į pirmąjį klausimą, jam buvo užduotas ne naujas klausimas, o antras to paties komisijos nario klausimas, į kurį savo atsakymus teikė ir likę Konkurso pretendentai.
Teismui pateiktą skundą B. S. grindžia ir tuo, kad balsų skaičiavimo stebėjimui pretendentai nebuvo kviečiami, jiems buvo paskelbtas tik galutinis Konkurso rezultatas. Tvarkos aprašo 65 punkte nurodoma, jog pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai; komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridedamos prie protokolo. Aplinkybės, kad Konkurse dalyvavę pretendentai nebuvo kviečiami dalyvauti skaičiuojant balus, atsakovė atsiliepime nepaneigė, todėl pripažįstama, jog vykdydama konkursą į Ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė Tvarkos apraše įtvirtintą procedūrą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 131-138 p.). Todėl sprendžiant dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-02-05 konkurso protokolo Nr. P2-4 teisėtumo būtina įvertinti atsakovės padaryto procedūrinio pažeidimo mastą.
Vertintina, jog Tvarkos aprašo nuostata, numatanti teisę pretendentams dalyvauti balų skaičiavime, nėra imperatyvi – ji įtvirtina teisę, o ne pareigą ar privalomą pretendentų dalyvavimą skaičiuojant balus. Nagrinėjamu atveju balų skaičiavime nedalyvavo visi Konkurso pretendentai, vadinasi B. S. nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos nei kitiems atrankoje dalyvavusiems asmenims. Be to, pareiškėjas turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas 2015-02-05 konkurso protokolo Nr. P2-4 priedais – visų komisijos narių Konkurso individualaus vertinimo lentelėmis. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas atsakovės padaryto procedūrinio pažeidimo nepripažįsta esminiu, galinčiu sąlygoti ginčijamo administracinio akto panaikinimą.
Ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015-02-05 konkurso protokolo Nr. P2-4 neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.), todėl pareiškėjo B. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.