- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-232-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18103-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Andrutė Kalinauskienė, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, UAB „Energoera“
- Atsakovas
- UAB „GreenWorks Industry“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Indikacija“
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ (UAB „Energoera“ procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-458-466/2015 pagal ieškovo UAB „Energoera“ ieškinį atsakovui UAB „GreenWorks Industry“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Indikacija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Energoera“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „GreenWorks Industry“ 38 902,43 Lt skolos, 10 341,47 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-2013 metais atsakovas pagal 2012 m. spalio 25 d. Subrangos darbų sutartį pirko iš UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ paslaugas, kurių vertė pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir darbų priėmimo-perdavimo aktus 2013 m. gruodžio 23 d. buvo 96 668,73 Lt. 2013 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ visas iš 2012 m. spalio 25 d. subrangos darbų sutarties kylančias reikalavimo teises perleido ieškovui. 2014 m. balandžio 30 d. atsakovas buvo skolingas 38 902,43 Lt bei 10 341,47 Lt delspinigių.
Atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 22 d. trišaliu susitarimu, sudarytu tarp atsakovo, UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir UAB „Indikacija“, pradinis kreditorius UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ patvirtino, jog besąlygiškai sutinka dėl 28 600 Lt (baudos už nekokybiškus darbus) sumos (su PVM – 34 606 Lt) išskaičiavimo. Atsakovas paštu išsiuntė UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 2013 m. spalio 22 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, kuri adresatui buvo įteikta 2013 m. spalio 25 d. Todėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, perleisdamas reikalavimo teisę ieškovui, privalėjo informuoti apie 34 606 Lt baudą ir šia suma sumažinti perleidžiamo reikalavimo dydį. Įvertinus minėtos baudos dydį atsakovo skola ieškovui sudarė ne daugiau kaip 4 000 Lt, tačiau ieškovas neišrašė teisingos sąskaitos. 2013 m. balandžio 22 d. trišalis susitarimas sudarytas ne dėl atsakovo neatsiskaitymo su UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, bet dėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ netinkamai atliktų Subrangos sutartyje numatytų darbų, kurių dalį atliko kita įmonė – UAB „Indikacija“. Atsakovo teigimu, UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ perleido negaliojančią reikalavimo teisę, nes 2013 m. gruodžio 23 d. reikalavimo perleidimo dieną reikalavimo suma buvo žymiai mažesnė, nei buvo nurodyta reikalavimo perleidimo sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2013-04-22 trišaliu susitarimu, pasirašytu atsakovo UAB „GreenWorks Industry“ ir trečiųjų asmenų UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ bei UAB „Indikacija“, UAB „Indikacija“ perėmė iš trečiojo asmens UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ subrangovo teises ir pareigas pagal 2012-10-25 subrangos sutartį. Susitarimo 7 punktu šalys nustatė, jog rangovas (UAB „GreenWorks Industry“) yra skolingas subrangovui A (UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“) 82 766,30 Lt, iš kurių 48 160,30 Lt sumą turėjo dalimis sumokėti iki 2013-07-15. Remiantis susitarimo 8 punktu, sekančius mokėjimus už atliktus darbus subrangovui B (UAB „Indikacija“) atsakovas turėjo sumokėti pagal 2012-10-25 subrangos sutarties nuostatas į UAB „Indikacija“ sąskaitą. Darbus UAB „Indikacija“ turėjo atlikti iki 2013-05-25, ir trišalio susitarimo 9 punkte numatyta, jog darbų atlikimo terminas yra esminė subrangos sutarties bei šio trišalio susitarimo sąlyga. Pagal trišalio susitarimo 11 punktą įsigaliojęs trišalis susitarimas galioja iki visų šalių įsipareigojimų pagal šį susitarimą ir subrangos sutartį tinkamo įvykdymo, o pagal 12 punktą, esant prieštaravimų tarp 2012-10-25 subrangos sutarties ir 2013-04-22 trišalio susitarimo sąlygų pirmenybė teikiama trišalio susitarimo sąlygoms. Susitarimo 6 punktas numatė, jog subrangovas B (UAB „Indikacija“) pradės vykdyti tik dalį darbų ir rangovas (UAB „GreenWorks Industry“) patirs nuostolių atlikdamas kitą dalį darbų, todėl subrangovas A (UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“) besąlygiškai sutinka, kad 28 000 Lt be PVM suma būtų išskaičiuota iš jam mokėtinų sumų, o išskaičiavimo mechanizmas įvertintas trišalio susitarimo 7 punkte UAB „GreenWorks Industry“ 2013-04-24 sumokėjo UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ 25 000 Lt (trišalio susitarimo 7 p.). Kitus du mokėjimus pagal trišalio susitarimo 7 punktą atsakovas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ turėjo sumokėti iki 2013-06-05 (15 000 Lt) ir iki 2013-07-15 (8 160,30 Lt), iš viso 23 160,30 Lt, tačiau darbus objekte Kulūpėnuose nuo 2013-04-22, t. y. nuo trišalio susitarimo pasirašymo turėjo vykdyti trečiasis asmuo UAB „Indikacija“ (trišalio susitarimo 9 p.). Ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atstovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad remiantis trišalio susitarimo 1 punktu, atsakovui UAB „GreenWorks Industry“ pažeidus atsiskaitymo terminus 2014-04-22 trišalis susitarimas nuo 2013-06-05 (atsakovui nesumokėjus 15 000 Lt) tapo negaliojančiu, su kuo atsakovas, jo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko. Teismas dėl šio argumento atkreipė dėmesį, kad remiantis trišalio susitarimo 9 punkto esminė susitarimo sąlyga buvo darbų atlikimas nustatytais terminais. Teismas pažymėjo, kad ieškovas iš esmės neneigė to, kad 2014-04-22 trišalio susitarimo pasirašymo tikslas buvo tai, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ buvo nepajėgus toliau tęsti darbų pagal 2012-10-25 subrangos sutartį Nr. 2012 (2)-92, todėl nuo 2013-04-22 trišalio susitarimo pasirašymo darbus tęsė UAB „Indikacija“ ir, jos atstovo nuomone, UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ darbų pagal subrangos sutartį savo jėgomis nebūtų pabaigęs. Nors, ieškovo teigimu, trečiajam asmeniui UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ įsipareigojimus laiku vykdyti trukdė atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ dėl objektų darbams tinkamo neparuošimo, tačiau tą patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Taip pat UAB „Indikacija“ atstovas nurodė, jog dalį UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atliktų darbų reikėjo atlikti iš naujo. Įvertinus tai, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ trišalio susitarimo 6 punktu besąlygiškai sutiko, kad UAB „GreenWorks Industry“ mokėtina suma būtų sumažinta 28 000 Lt suma, ir atsakovas, 2013-04-24 sumokėjęs 25 000 Lt, liko pagal trišalio susitarimo 7 punktą nesumokėjęs 23 160,30 Lt, t. y. sumos, neviršijančios UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ pripažintos 28 000 Lt nuolaidos, pasak teismo, teigtina, kad atsakovas laikė 2013-04-22 trišalį susitarimą galiojančiu. 2012-10-25 subrangos sutartyje numatytus darbus nuo trišalio susitarimo pasirašymo tęsė UAB „Indikacija“, kurios darbus atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ priėmė 2013 m. lapkričio mėn. 21 d. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atstovas pripažino, kad atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ ne kartą reiškė trečiajam asmeniui UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ atstovai teigė, jog 2013-04-22 trišalį susitarimą nuo 2013-06-05 laiko negaliojančiu, tačiau nepateikė įrodymų, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ apie susitarimo negaliojimą informavo atsakovą nuo mokėjimo termino (2013-06-05) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2013-12-23). Teismo vertinimu, atsakovui teigiant, kad 2013-04-22 trišalis susitarimas niekada nebuvo negaliojantis, nėra pagrindo minėtą susitarimą laikyti negaliojančiu, ir nėra aišku, nuo kada jis galėtų būti laikomas negaliojančiu, nes jame aptartos trijų šalių teisės ir pareigos. 2013-12-31 pranešime apie reikalavimo perleidimą bei vėliau ieškovo teiktose atsakovui pretenzijose ieškovas neužsiminė apie 2013-04-22 trišalio susitarimo negaliojimą. Be to, UAB „Indikacija“ tęsė darbus objekte Kulūpėnuose būtent 2013-04-22 trišalio susitarimo pagrindu. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad 2013-04-22 trišalio susitarimo nėra pagrindo laikyti negaliojančiu, ir atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ pagrįstai juo vadovavosi bei manė, kad pagal Susitarimo 6 p. taikoma 26 800 Lt (su PVM 34 606 Lt) nuolaida atsakovo UAB „GreenWorks Industry“ mokėjimams. Atsakovas nuo trišalio susitarimo pasirašymo 2013-04-24 sumokėjo 25 000 Lt (UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“), 2014-01-27 - 57 766,30 Lt (UAB „Energoera“) ir 2014-12-18 – 4 296,43 Lt (UAB „Energoera“), t. y. iš viso 87 062,30 Lt. Anot teismo, pripažintina, kad UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, 2013-12-23 perleisdamas UAB „Energoera“ reikalavimo teises į 96 668,73 Lt sumą, perleido negaliojantį reikalavimą dalyje dėl 34 606 Lt sumos (28 600 Lt + PVM), nors galima perleisti tik reikalavimą, pagal kurį yra galimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1d.). Teismas sprendė, kad reikalavimo dėl 96 668,73 Lt perleidimas 2013-12-23 dalyje buvo negalimas dėl to, kad trišalio susitarimo 7 punkte buvo numatyta atsakovo UAB „GreenWorks Industry“ skolos suma 82 766,30 Lt, 2013-04-24 atsakovas sumokėjo 25 000 Lt sumą, todėl likusi skola sudarė 57 766,63 Lt (82 766,30 – 25 000 = 57 766,63 Lt). Kadangi 2014-04-22 trišalis susitarimas buvo sudarytas dėl UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ nesugebėjimo tęsti darbus pagal 2012-10-25 subrangos sutartį Nr. 2012 (2)-92, tai, teismo vertinimu, jei laikytis ieškovo pozicijos, kad trišalis susitarimas negalioja, tuomet galiotų atsakovo teisė reikalauti netesybų už darbų neatlikimą nustatytais terminais, kurių išieškojimas yra gerokai apsunkintas, nes UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ yra bankrutuojanti bendrovė. Taigi įvertinęs aplinkybių visumą teismas sprendė, kad atsakovas savo prievolę atsiskaityti su UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ bei su trečiojo asmens reikalavimo teisę perėmusiu ieškovu UAB „Energoera“ įvykdė tinkamai, remdamasis šalių susitarimais ir tikraisiais ketinimais 2013-04-22 pasirašant trišalį susitarimą (CK 6.193 str. 1, 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Energoera“, kurio procesines teises ir pareigas apeliacinės instancijos teisme perėmė BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo žodinio bylos nagrinėjimo, jei teismas nuspręstų atlikti įrodymų tyrimą. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo teismų praktikos, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Ieškovas pateikė teismui darbų atlikimo sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras, įvairius pranešimus atsakovui dėl darbų atlikimo sutarties pažeidimo ir nutraukimo, taip pat dokumentus iš Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos bylos Nr. B2-4043-560/2014, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi išimtinai trišaliu susitarimu ir atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau visiškai nesiejo ieškovo pateiktų įrodymų su teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad „dėl netinkamo atsakovo sutarties vykdymo, t. y. netinkamo atsiskaitymo už atliktus darbus, kas buvo esminis sutarties pažeidimas, ieškovas 2013 m. kovo 13 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas 2013 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą ieškovui, kad neva jis nėra gavęs atsiskaitymo iš genrangovo UAB „Hidrostatyba“, be to, atsakovo vertinimu, atsiskaitymas už darbus nėra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi ieškovas nesutiko tęsti darbų dėl negauto apmokėjimo, atsakovas pasiūlė UAB „Indikacija“ ir ieškovui pasirašyti trišalį susitarimą ir pateikė susitarimo projektą. Ieškovui netinkamas apmokėjimas už atliktus darbus yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovas sutiko su tokiu projektu, tačiau pasiūlė atsakovui įtraukti papildymą 1 susitarimo punkte, kad jei nors viena iš šalių nevykdo ar neįvykdys numatytų pagal susitarimą įsipareigojimų, susitarimas tampa negaliojančiu. Kaip nurodo pats atsakovas, jis nesilaikė susitarime nurodyto savo paties mokėjimo grafiko, tuo pripažindamas 2013 m. balandžio 22 d. susitarimą negaliojančiu“. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad kai tik ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį ir trišalį susitarimą; kad atsakovo apskaitoje nėra duomenų, jog BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ar ieškovas yra kreditorių ar debitorių sąraše; kad nėra jokių duomenų, jog atsakovas neva yra pateikęs sąskaitą, kuri nurodyta trišaliame susitarime, 28 000 Lt be PVM sumai. Be to, minėtoje sąskaitoje nurodyta fiktyvi ūkinė operacija, kadangi nei BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, nei ieškovas jokių prekių iš atsakovo nėra įsigijęs. Visuma įrodymų leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apskritai net ir neketino atsiskaityti su BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ už atliktus darbus, tikėdamasis, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą bus nepastebėta aritmetinė klaida. Nors atsakovas tvirtino, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ netinkamai vykdė sutartį, byloje nėra pateikta nei vieno dokumento, kuris tai patvirtintų. Priešingai, bylos duomenys (darbų priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros, kt. įrodymai) patvirtina, kad BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ tinkamai vykdė sutartį, laiku atliko darbus, tinkamai juos pridavė atsakovui, tačiau atsakovas nevykdė mokėjimų, motyvuodamas tuo, kad su juo neatsiskaito užsakovas UAB „Hidrostatyba“. Teismas šių įrodymų netyrė. Be to, teismas atliko trišalio susitarimo analizę sandorio negaliojimo prasme, nors ieškovas nereikalavo pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu. Teismas netyrė ir nepasisakė, ar atsakovas tinkamai įvykdė susitarime nurodytus įsipareigojimus BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“, o vėliau ir ieškovui, taip pat netyrė aplinkybių, kurios patvirtino atsakovo piktnaudžiavimą savo padėtimi, t. y. atsakovas įsipareigojimus įvykdė daugiau kaip po 8 mėnesių ir tik tada, kai ieškovas pradėjo ginti savo pažeistus interesus teisme. Teismas priteisė atsakovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „GreenWorks Industry“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą atlikęs pakankamai išsamią byloje pateiktų ir surinktų įrodymų vertinimo bei byloje taikytinų teisės normų analizę. Sprendime teismas aiškiai pasisakė dėl 2012 m. spalio 25 d. Subrangos sutarties vykdymo bei tarp šalių vykusio atsiskaitymo. Be kita ko, teismas pagrįstai nustatė, kad ieškiniu prašomos priteisti atsakovo skolos egzistavimo klausimas tiesiogiai priklauso nuo trečiojo asmens BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ apeliantui perleistos reikalavimo teisės į atsakovą apimties. Taigi teismas, siekdamas nustatyti reikalavimo teisės apimtį, privalėjo analizuoti ir vertinti 2013 m. gruodžio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutarties objekto ir 2013 m. balandžio 22 d. trišalio susitarimo galiojimo klausimą, nes būtent nuo to priklauso apelianto reikalavimų atsakovui pagrįstumas. Be to, pats apeliantas reikalavo priteisti pinigų sumas remdamasis tuo, kad trišalis susitarimas neva negalioja, todėl negalioja sumažinta mokėtina suma. Teismas priimtą sprendimą grindė tiek apelianto, tiek atsakovo bei trečiųjų asmenų į bylą pateiktais duomenimis, nagrinėjo ir vertino šalių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei visus pasisakymus. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad daugelio savo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų pats apeliantas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat ir apeliaciniame skunde apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, tačiau nenurodo, ką konkrečiai pagrindžia vienas ar kitas neva teismo nevertintas įrodymas, kokia apimtimi dėl tų įrodymų nebuvo pasisakyta ir kaip tai lemia negaliojančios reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo teisėtumą. Apeliantas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad teismas nepagrįstai atliko trišalio susitarimo analizę sandorio negaliojimo prasme, ko apeliantas neva neakcentavo ir nereikalavo pareikštame ieškinyje, kadangi nagrinėjamoje byloje tik apeliantas ir siekė, kad trišalis susitarimas būtų laikomas negaliojančiu, nes, jo nuomone, tai reikštų, kad neturėjo būti taikoma nustatyta nuolaidos/ netesybų suma. Apeliantas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įgijo negaliojantį reikalavimą į atsakovą, todėl teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi įpareigotos šalys pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už rangos darbus.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 25 d. ieškovas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ ir atsakovas UAB „Greenworks Industry“ sudarė subrangos darbų sutartį, pagal kurią ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos lauko elektros instaliavimo ir automatizavimo dalių darbus Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose.
Už atliktus darbus ieškovas atsakovui (rangovui) išrašė keturias PVM sąskaitas-faktūras 126 382,85 Lt (su PVM) sumai: 2013 m. sausio 2 d. – 33 046,25 Lt sumai, 2013 m. sausio 21 d. – 3 025 Lt sumai, 2013 m. kovo 1 d. – 51 409,17 Lt sumai, ir 2013 m. lapkričio 29 d. – 38 902,43 Lt sumai.
Atsakovas ieškovui sumokėjo 91 776,85 Lt: 2013 m. sausio 23 d. – 660,93 Lt, 2013 m. vasario 28 d. – 1 028,19 Lt, 2013 m. kovo 22 d. – 3 025 Lt, 2013 m. balandžio 24 d. – 25 000 Lt, 2014 m. sausio 27 d. – 57 766,30 Lt, ir 2014 m. gruodžio 18 d. – 4 296,43 Lt.
2013 m. balandžio 22 d. šalys bei trečiasis asmuo UAB „Indikacija“ sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį subrangovo teises ir pareigas pagal 2012 m. spalio 25 d. subrangos sutartį iš UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ perėmė UAB „Indikacija“. Susitarimo šalys, be kita ko, susitarė, kad atsižvelgiant į tai, jog naujasis subrangovas UAB „Indikacija“ pradės vykdyti tik dalį darbų pagal Subrangos sutartį ir rangovas UAB „GreenWorks Industry“ patirs nuostolių atlikdamas kitą darbų dalį, pradinis subrangovas UAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ besąlygiškai sutinka, kad 28 600 Lt be PVM (34 606 Lt su PVM) suma būtų išskaičiuota iš jam mokėtinų sumų (susitarimo 6 p.).
Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai vertino trišalį susitarimą galiojimo prasme, nes apeliantas nebuvo pareiškęs reikalavimo pripažinti šį susitarimą negaliojančiu. Taigi, ieškovui neprašant pripažinti susitarimo negaliojančiu, be to, nesant duomenų, kad būtų informavęs atsakovą apie susitarimo nutraukimą (laikymą negaliojančiu), nėra teisinio pagrindo spręsti, kad šalių santykiams negalioja susitarimo 6 punktas, numatantis atsakovo skolos ieškovui sumažinimą 34 606 Lt (su PVM) suma. Dėl tos pačios priežasties (t. y. nesant byloje pareikšto atitinkamo reikalavimo) nėra teisinio pagrindo analizuoti, ar egzistavo susitarimo 1 punkte nustatytos sąlygos, dėl kurių susitarimas taptų negaliojantis. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, kuriais apeliantas įrodinėja atsakovą patvirtinus trišalio susitarimo negaliojimo faktą, nes jais apeliantas pildo pateiktą apeliacinį skundą, ką įstatymas draudžia (CPK 323 str.).
Taigi, įvertinus apelianto atliktų darbų vertę (126 382,85 Lt), atsakovo sumokėtų sumų dydį (91 776,85 Lt) ir trišaliame susitarime numatytą sumą, kuria buvo sumažinta atsakovo skola apeliantui (34 606 Lt), darytina išvada, kad atsakovas, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra skolingas apeliantui (126 382,85 Lt - 91 776,85 Lt - 34 606 Lt = 0 Lt).
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas priteisė atsakovui nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkrečių argumentų, patvirtinančių jo teiginius (-į) dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nenurodė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, priteisdamas atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 796,09 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi teisiniu požiūriu, atsiliepimus į apeliacinį skundą bei rašytinius paaiškinimus atsakovui parengęs advokatas atstovavo atsakovui ir pirmosios instancijos teisme, tad jam buvo žinomos bylos faktinės aplinkybės ir jam reikėjo mažiau laiko suteikti atsakovui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, teismas sumažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą iki 500 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), žyminis mokestis už apeliacinį skundą iš jo nepriteisiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) iš ieškovo BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ (juridinio asmens kodas 301790917) 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, išmokant jas iš BUAB „Skaitmeninis kodas ir Ko“ administravimui skirtų lėšų.