Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys M. Š. antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/00971. Nurodė, kad 2015-06-26 gavo antstolės patvarkymą Nr. S-15019544 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimą Nr. S-15019594 įvykdyti sprendimą. Raginime D. S. raginamas įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti išieškotojai M. Š. 150 Eur skolos bei 35 Eur vykdymo išlaidų antstolei. Išieškotoja yra skolinga pareiškėjui ir kitiems asmenims, todėl antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti duomenis skolininkų sąvade ir tik tuomet padaryti pagrįstas išvadas dėl vykdomojo dokumento priėmimo galimybės. Be to, vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ne pagal skolininko gyvenamąją vietą.

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-28 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, jog antstolei pateiktas vykdomasis dokumentas tiek turiniu, tiek forma atitinka CPK 648 straipsnyje nustatytus reikalavimus, vykdomasis raštas visiškai aiškus, pateiktas vykdyti tam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji vieta, vykdomąjį raštą kartu su prašymu vykdyti pateikė išieškotojos atstovas (atstovavimo sutartis pridėta). Tai, kad išieškotoja yra skolinga kitiems asmenims, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pateiktą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Vykdymo veiksmų sustabdymas reglamentuotas CPK XLII skyriuje. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti įstatyme, o tai reiškia, kad vykdomoji byla gali (privalo) būti sustabdyta tik esant įstatyme numatytiems pagrindams. Aplinkybių, dėl kurių antstolė turėtų pareigą sustabdyti vykdomąją bylą, pareiškėjas neįrodė, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: panaikinti visus antstolės patvarkymus, susijusius su 150 Eur išieškojimu pagal vykdomąjį raštą Nr. P2-1-838. Nurodo, jog antstolė, turėdama galimybę pasinaudoti Liteko ir kitų duomenų bazių duomenimis, turėjo įsitikinti išieškotojos veiksmų nesąžiningumu, nes ji yra skolinga ne tik D. S., bet ir kitiems asmenims. Antstolė, nepatikrinusi šių duomenų, sudarė galimybę išieškotojai toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Antstolė neįvertino šių aplinkybių svarbos ir nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą. Be to, vykdomasis dokumentas pateiktas išieškotojos atstovo, pagal teismų formuojamą praktiką neturinčio tokios teisės, todėl jo atstovavimas pripažintinas niekiniu.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-25 vykdomąjį raštą Nr. P2-1-838/2015 dėl 150 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S. išieškotojos M. Š. naudai. 2015-06-08 antstolė B. T. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą (v. b. l. 4-5). Skolininkas D. S. prašo panaikinti antstolės patvarkymus, nes išieškotoja pati yra skolinga ne tik skolininkui, bet ir kitiems asmenims. Be to, jo nuomone, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti neturinčio tokios teisės asmens.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Iš šios straipsnio formuluotės galima spręsti, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentai priimti patikrinimu. Straipsnio 2 dalis detalizuoja, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra susijusios su formaliu kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi vykdomąjį raštą, 2015-06-08 patvarkymu Nr. S-15019544 priėmė jį vykdyti (vykd. b. l. 4). Patvarkyme antstolė nurodė, jog akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad vykdomajame rašte nurodyta išieškotoja yra skolinga kitiems asmenims, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pateiktą vykdomąjį dokumentą, nes neužkerta kelio pradėti vykdymo procesą CPK 651 straipsnio prasme.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog vykdomasis raštas pateiktas neturinčio tam teisės asmens. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog vykdomąjį raštą antstoliui M. Š. vardu pateikė jos atstovas L. M.. Prie vykdomojo rašto pridėta atstovavimo sutartis, pasirašyta M. Š. ir VšĮ ADVOC LT vardu jos direktoriaus L. M.. Atstovavimo sutartyje, be kitų įgalinimų, ADVOC LT suteikta teisė pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Pareiškėjas savo poziciją dėl netinkamo atstovavimo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015. Joje konstatuota, jog VšĮ „Advoc LT“ negalėjo būti kasatorės M. Š. atstovė teisme. Kasacinis teismas tokią išvadą padarė aiškindamas Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto, reglamentuojančio fizinių asmenų atstovavimą teisme, taikymo ypatybes. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 599 straipsnio 1 dalyje, išieškotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 57 straipsnis 2 dalis numato, jog fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais, kai bylą teisme veda atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat šio Kodekso 56 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas, o šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu atveju – atstovaujamas antstolis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį - kodekso 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytais atvejais profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (profesinės sąjungos nario ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyvio) ir atitinkamai profesinės sąjungos ar asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens rašytine sutartimi. Teismo nuomone, tai, kad 599 straipsnis nurodo į 57 straipsnį, reglamentuojantį tinkamą įgaliojimų įforminimą, leidžia daryti išvadą, jog viešajam juridiniam asmeniui, atstovaujančiam pagal dalininko ir viešojo asmens sudarytą atstovavimo sutartį, vykdymo procese keliami tokie patys reikalavimai dėl veiklos tikslų, kaip ir atstovaujant teisme, arba pats atstovavimo faktas turi būti įformintas ne atstovavimo sutartimi, o notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog VšĮ ADVOC LT negali būti kasatorės atstovė teisme, nes jos vienintelis tikslas yra atstovauti savo nariams ginant jų interesus teisme. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas nariams, nurodyta viešoji įstaiga neturi. Kadangi išieškotojos atstovė viešoji įstaiga ADVOC LT, kaip savo įgaliojimus atstovauti išieškotojai patvirtinantį dokumentą, pateikė tik atstovavimo sutartį, o atstovauti išieškotoją, kaip savo dalininkę, vykdymo procese teisių ji neturi, darytina išvada, jog nepateiktas tinkamas ADVOC LT įgaliojimus patvirtinantis dokumentas – notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas. Taigi vykdomasis raštas pateiktas neturinčio tam teisės asmens, todėl antstolė privalėjo atsisakyti jį priimti (CPK 651 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Kadangi vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, esant akivaizdžių tam kliūčių, visi vykdymo procese atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, atliktais be teisinio tam pagrindo, todėl antstolės priimti patvarkymai naikintini. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jei vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei konstatavus akivaizdžias kliūtis vykdomajam dokumentui priimti, antstolė įpareigotina spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo 2015-07-28 nutartis naikintina ir pareiškėjo skundas tenkintinas: naikintinas antstolės 2015-06-08 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2015-06-08 raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo D. S. skundą tenkinti bei panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2015-06-08 patvarkymą Nr. S-15019544 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei 2015-06-08 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-15019594, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0005/15/00971.