Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams L. J. ir V. G. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologinis tėvas, todėl ieškovės pareikštam ieškiniui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu L. J. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė ištuokos liudijimą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). Ieškovei gyvenant su V. G. gimė sūnus D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) ir duktė D. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5). V. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog D. J. yra jo vaikas. Kadangi D. J. gimė (duomenys neskelbtini) t. y. nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, todėl (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jo tėvu įrašytas atsakovas L. J. (e. b. l. 5). Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nurodo, kad į teismą dėl tėvystės nuginčijimo laiku nesikreipė dėl to, kad atsakovas L. J. ilgą laiką dirbo Norvegijoje, todėl buvo apsunkinta galimybė susitvarkyti dokumentus. Atsižvelgus į nurodytas ieškovės aplinkybes, laikoma, jog ieškovė vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, nes santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) todėl vaiko gimimo įraše jo tėvu įrašytas atsakovas L. J. (e. b. l. 5). Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas L. J. pripažino, kad jis nėra vaiko tėvas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas L. J. nėra nepilnamečio D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (duomenys neskelbtini), apie tai, kad L. J. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo.

Panaikinus L. J. tėvystę D. J. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti D. J. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) J. J. gimusio vaiko D. J. tėvas yra V. G.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra tuo įsitikinę. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad V. G. yra D. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė J. J. ir atsakovas V. G. teismo posėdyje prašė pakeisti jų sūnaus D. J. pavardę į G.. Šis prašymas tenkinamas. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė, o tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu. Šiuo nagrinėjamu atveju nesant ginčo tarp tėvų dėl jų sūnaus pavardės, jų sūnui Dariui suteikiama jo tėvo pavardė, pakeičiant pavardę iš J. į G..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė teikdama ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo už neturtinį reikalavimą turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dėl tėvystės nuginčijimo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 7–8). Į bylą pateikta 2019 m. vasario 1 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 223,21 Eur (e. b. l. 49). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys tenkinamas pilnai, todėl teisinės pagalbos išlaidos bei 75,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, priteisiamos valstybei iš atsakovų V. G. ir L. J. po lygiai, (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl L. J. tėvystės D. J. nuginčijimo.

Nustatyti, kad atsakovas L. J., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), tėvas.

Panaikinti D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tėvą – L. J., (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) tėvas, o D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) yra V. G., (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sūnus.

Suteikti D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pavardę G..

Priteisti iš atsakovų L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, po 111,61 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 61 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, paskirtis – „Žyminis mokestis“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.