Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. B., A. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B.. 2021 m. gegužės 20 d. testamentu J. B. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone paliko pareiškėjui, o suinteresuotiems asmenims R. B. ir A. Š. lygiomis dalimis paliko žemės sklypus (duomenys neskelbtini)., Kauno rajone. 2021 m. liepos 15 d. Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarė išdavė liudijimą, kad J. B. palikimą priėmė pareiškėjas V. B.. Byloje taip pat nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su N O. B.. (duomenys neskelbtini) N O. B. mirė. Jos sutuoktinis ir kiti įstatyminiai įpėdiniai į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjo teigimu, po N. O. B. mirties sutuoktinis J. B. toliau valdė visą santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, pastatus įregistravo nuosavybės teise savo vardu. Šiais aktyviais veiksmais J. B. sutuoktinės palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti visą santuokoje įgytą turtą.

5. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog pastatai (gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, baigti statyti 1986 metais, t.y. pareiškėjo tėvų santuokos metu, tik įregistruoti nuosavybės teise vėliau, 1999-12-13 V. B. vardu. V ir N O santuokos liudijimas, V. B. ir N O. B. mirties liudijimai, gyventojų registro pažymos patvirtina, kad pareiškėjo tėvai buvo tarpusavio santuokoje ir jie abu yra mirę; testamentų registro išrašas patvirtina, kad po N O. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta; 2021 m. gegužės 20 d. testamentas; Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. liudijimas patvirtina, kad po J. B. mirties V. B. priėmė jo palikimą.

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Nagrinėjamu atveju, po J. B. mirties pareiškėjas įstatyme nustatytu terminu kreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, buvo užvesta paveldėjimo byla. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjui į J. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą išduotas nebuvo. Įvertinus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad palikėjas J. B. buvo priėmęs palikimą po sutuoktinės N O. B. mirties, nes jis kaip vienintelis savininkas naudojosi nekilnojamuoju turtu, jį registravo, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą J. B. išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad tarp testamentinių įpėdinių nėra ginčo dėl pareiškėjui palikto turto.

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

9. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. B. po savo sutuoktinės N O. B. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

10. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas – jis galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

11. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės N O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.