Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovams A. P., J. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė O. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su A. P. ji negyvena nuo 2000 m. Su J. K. pradėjo gyventi nuo 2001-2002 m. Tuo metu, kai gimė dura R. ji dar buvo susituokusi su A. P., tačiau su juo negyveno.

Ieškovės atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad ieškovė su J. K. gyvena apie 20 metų. A. P. negali būti R. tėvu. R. patvirtinusi, kad jos tėvas J. K., A. P. ji niekada nepripažino kaip tėvo, o jis (A. P.) jos kaip dukros. 2013 m. ieškovei VGTP sprendimu buvo skirta nemokama teisinė pagalba dėl tėvystės nuginčijimo ir ji kreipėsi į advokatą, tačiau advokatas jai nurodė, kad praleistas terminas ieškiniui paduoti, todėl į teismą su ieškiniu nesikreipė. Šiuo atveju labai svarbus ir nepilnametės R. paaiškinimas, kad ji nori turėti savo tėvo pavardę. Dėl šios pavardės ji patiria ir patyčias.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Alytaus apskrities VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas A. P. yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės R. P. auklėjimo, išlaikymo neteikia, su mergaite nebendrauja, jos nelanko, nesidomi jos gyvenimu. Ieškovės teigimu, R. P., kurios gimimo liudijime jis įrašytas tėvu, nėra matęs. Esant tokiai situacijai, tarp R. P. ir A. P. negali būti emocinio ryšio. Nuo gimimo R. P. savo tėvu laiko J. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė O. P. į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 24 d., prašydama atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir nustatyti, kad A. P. nėra jos nepilnametės dukros R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas bei pripažinti, kad R. P. tėvas yra J. K.. Nepilnametė R. P. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) yra ieškovės ir atsakovo J. K. dukra. Abu atsakovai, A. P. ir J. K., pripažįsta, kad R. P. yra O. P. ir J. K. dukra. Vaiko R. P. gimimas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2003 m. rugsėjo 30 d., gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. P.. Su juo ieškovė O. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką, jų santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, bendru jų sutarimu. Nuo 2001 m. ieškovė gyveno su atsakovu J. K. bei jiems gyvenant faktinėje šeimoje – nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė dukra R.. Kadangi santuoka su atsakovu A. P. gimus ieškovės ir atsakovo J. K. dukrai dar nebuvo nutraukta, todėl, gimus vaikui – dukrai R., gimimo liudijime jos tėvu įrašytas ne biologinis tėvas, bet dabar jau buvęs (santuoka nutraukta bendru jų sutarimu) ieškovės sutuoktinis A. P.. Nepilnametė R. jo nepažįsta ir nėra mačiusi. Atsakovas J. K. su ieškove O. P. ir dukra R. kartu kaip šeima gyvena nuo R. gimimo iki šiol.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nagrinėjant reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Ieškinio senatis nėra besąlygiškai taikoma visiems iš civilinių teisinių santykių kylantiems reikalavimams. Kai kurių teisės pažeidimų padariniai objektyviai negali įsisenėti. Kitų rūšių reikalavimams ieškinio senaties taikymas prieštarautų šio instituto paskirčiai ir sukeltų didesnį teisinį neapibrėžtumą, nei išvis atsisakius taikyti ieškinio senatį tokiems reikalavimams. Todėl kai kuriuose ypač svarbiuose teisiniuose santykiuose ieškinio senatis negali būti taikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-39 (Teismų praktika. 2002, 18 Šaltinis) nurodyta, kad įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmeninės neturtinės teisės ginamos nuo pažeidimų nepaisant to, kiek laiko praėjo nuo jų įvykdymo dienos. Ieškinio senatis netaikoma, pavyzdžiui, reikalavimams dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai) ir kt.

Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė pareiškė tokius reikalavimus: 1) dėl termino ieškiniui pateikti atnaujinimo; 2) dėl tėvystės nuginčijimo; 3) dėl tėvystės nustatymo. Pagal ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas yra į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas įrašytas A. P.. Pagal kitą reikalavimą, t. y. dėl tėvystės nustatymo atsakovas yra biologinis vaiko tėvas – atsakovas J. K..

Pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.

Taigi byloje pareikštu ieškiniu ieškovė sujungė kelis susijusius reikalavimus dviem atsakovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio dalis). Nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalykas (ieškovės reikalavimai) nėra bendrai pagal įstatymus abiem atsakovams priklausančios teisės arba pareigos. Tiek vienam, tiek kitam atsakovui pareikšti reikalavimai grindžiami ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais – ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu paaiškinusi, kodėl susidarė tokia situacija, kai vaiko gimimo liudijime kaip tėvas įrašytas ne biologinis vaiko tėvas (su kuriuo ieškovė vaiko gimimo metu gyveno faktinėje šeimoje nesusituokus ir iki dabar gyvena kaip viena šeima), bet kitas asmuo – buvęs ieškovės sutuoktinis, su kuriuo ji 2004 m. balandžio 26 d. nutraukė santuoką. Taigi abiem atsakovams pareikšti reikalavimai nagrinėjamoje byloje grindžiami ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.151 straipsnyje nustatyta, kad tėvystę galima nuginčyti įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu, kad motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dėl teisinių reikalų neišmanymo, iš pradžių siekė pakeisti dukters pavardę ikiteisminiu būdu, tačiau jai nepavyko. Ji nurodžiusi, kad nuo 2001 m. pradėjo gyventi su atsakovu J. K. bei jiems gyvenant faktinėje šeimoje – nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. P.. Kadangi jos santuoka su atsakovu A. P. gimus jos ir J. K. dukrai dar buvo nenutraukta, R. gimimo liudijime tėvu įrašytas A. P.. Po 2001 metų ji su A. P. nepalaikė jokių ryšių, jis R. nėra matęs. Jos, ieškovės ir atsakovo J. K. gyvenimas kartu, jo sutikimas pripažinti tėvystę R., vienareikšmiškai įrodo, kad R. biologinis tėvas yra J. K., o duomenys, įrašyti R. gimimo liudijime, kad jinai yra A. P. dukra, neatitinka tikrovės. Atsakovas A. P. tam neprieštarauja, jis ieškinį dėl tėvystės užginčijimo pripažįsta. Teismo posėdžio metu nepilnametė R. patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad A. P. niekada nėra mačiusi ir su juo nebendravusi. Nuo pat gimimo ji gyvena su tikruoju savo tėvu J. K. ir laiko jį savo tėvu. Be to nurodžiusi, kad dėl turimos pavardės ji patiria patyčias.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad tarp atsakovo A. P., įrašyto nepilnametės R. P. tėvu, ir vaiko nebuvo susiklostę jokių socialinių ryšių, jie vienas kito nepažįsta, nepilnametės R. raštu bei teismo posėdyje išdėstytą nuomonę, kad ji visuomet savo tėvu žinojo atsakovą J. K., atsakovo A. P. sutikimą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, nustatytą atsakovo J. K. ir nepilnametės R. P. nuo vaiko gimimo palaikomą ryšį, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kurioje yra konstatuota, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo, prioritetas suteikiamas vaiko interesams, ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti atnaujina, juolab kad vaiko tėvu įrašytas atsakovas A. P. taikyti ieškinio senatį neprašė.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Ieškovė ginčija atsakovo A. P. tėvystę nepilnametei dukrai R.. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Iškilus biologinės ir faktinės (socialinės) tėvystės santykio problemai, atsižvelgiama į visus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund prieš Finland/dec.), Nr. 27110/95, ECHR 1999-VI), nurodė, jog visiškai pateisinama, kai teismai, laiko prioritetiniais vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus. Teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti būsimą jo poveikį vaiko interesams.

Nepilnametė R. P. žino kaip savo tėvą atsakovą J. K., o ne atsakovą A. P., nurodytą jos tėvu gimimo liudijime. Nepilnametės R. P. su atsakovu A. P. nesieja jokie ryšiai, jie vienas kito nepažįsta ir nebendrauja.

Atsakovas J. K. su ieškove O. P. nuo 2001 m. gyvena faktinėje šeimoje – nesusituokus bei jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. Pisarskaja. Visi jie iki šiol gyvena kartu kaip šeima, tarp atsakovo J. K. ir vaiko (nepilnametės R.) susiformavę santykiai kaip tėvo ir dukros, yra emocinis ryšys, kokio nėra tarp vaiko ir atsakovo A. P.. A. P. su vaiku - nepilnamete R. benendrauja, jos nėra matęs, niekada neteikė išlaikymo. Abu atsakovai dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja, tai yra atsakovas A. P. sutinka dėl tėvystės nuginčijimo, o atsakovas J. K. patvirtino, kad jis yra biologinis R. P. tėvas.

Teismas nustatęs, kad A. P. nėra nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu, jo tėvystė nuginčijama, kadangi vaiko interesus geriau atititinka tėvystės nuginčijimas, nes jokie emociniai ryšiai tarp vaiko ir A. P. nesusiformavę. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, tai yra žinoti tikruosius savo tėvus, būti jų išlaikomas (CK 3.137 straipsnis, 3.155 straipsnis, 3.161 str. 2 dalis).

Nuginčijus A. P. tėvystę R. P., tai yra nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, atsiranda galimybė nustatyti tėvystę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Ginčo, kad atsakovas J. K. yra nepilnamčio vaiko R. P. tėvas byloje nebuvo ir nėra (CPK 140 straipsnio 2 dalis), atsakovas J. K. savo tėvystę pripažino tiek atsiliepimu, tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, kurie yra įrodymu byloje.

Vaiko tėvui pripažįstant tėvystę, ieškinio reikalavimas tenkinamas – nustatoma, kad J. K. yra R. P. tėvas, o R. P. yra J. K. dukra. Bylos duomenimis nustačius, kad ieškovė O. P. ir atsakovas J. K. artimai bendravo ir bendrauja iki šiol, jų santykiai vieši, pastovūs, turintys faktinių šeimyninių santykių pobūdį - jie kartu gyvena faktinėje šeimoje nuo 2001 m. dar iki jų dukros R. P. gimimo. Tarp atsakovo J. K. ir nepilnametės R. P. yra emocinis ryšys, R. P., patvirtinusi, kad J. K. laiko savo tikru tėvu bei nori turėti jo pavardę. Nustačius jog nepilnamečio vaiko interesus atitinka tėvystės nustatymas, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir nustatoma jog J. K. yra nepilnametės R. P. tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl atitinkamų įrašų padarymo R. gimimo liudijime

Ieškovė prašydama pripažinti, kad J. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusios R. P. tėvas, kartu prašo padaryti atitinkamus įrašus R. P. gimimo liudijime.

Šiais klausimais teismas pasisako, kad reikalavimai tenkinami, kadangi tenkinami ieškovės reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, todėl panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. išduoto gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dalį apie A. P. tėvystę vaiko R. P. atžvilgiu ir įrašyti duomenis, kad vaiko tėvu yra atsakovas šioje byloje – J. K..

Duomenys gimimo įraše, nuginčijus tėvystę ir nustačius tėvystę, keičiami įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kurį teismas privalo išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.152 straipsnio 3 dalis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 25 d. sprendimu buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, kurio pagrindu ieškovė buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5-6).

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis, 182,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 5,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovo A. P. veiksmų. Atsakovo procesinis elgesys buvo aktyvus – jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kas paskatino proceso operatyvumą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti 2003 m. rugsėjo 30 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad J. K. (J. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tautybė - rusas, yra R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. K. (J. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.