Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. P., G. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų M. P., gimusį 2002 m. rugsėjo 7 d. (ieškinio priedai, lapas 1-2). Atsakovai vaiku tinkamai nesirūpino, jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir tobulėti, buvo paliktas be priežiūros. Likusiam be tėvų globos M. P. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-343 nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Valkininkų vaikų globos namai „Spengla“. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-400 M. P. laikinoji globa nuo 2011 m. balandžio 20 d. paskirta D. D. šeimynoje (ieškinio priedai, lapas 3-11).

CK 3.161 straipsnio 3 dalis nustato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės.

2010 m. rugpjūčio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-1576-652/2010 atsakovas G. P. pripažintas neveiksniu, jo globėju ir turto administratoriumi paskirti Zarasų socialinės globos namai (ieškinio priedai, lapas 22-25). Dėl sveikatos būklės jis sūnumi pasirūpinti negali. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsižvelgiant į vaiko interesus, daroma išvada, kad yra pagrindas M. P. nuo tėvo atskirti. Ieškovo reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, juos išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė nusišalinusi nuo motinos pareigų (M.) atžvilgiu, išlaikymo sūnui neteikia ir nesiekia jo susigrąžinti. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir savo nuomonės nepareiškė. Laikytina, kad atsakovė ieškinį pripažįsta.

Teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės padarė išvadą, kad atsakovė R. P. vengia atlikti pareigą auginti ir auklėti savo sūnų, visiškai juo nesirūpina ir nenori keisti savo padėties ir gyvenimo būdo, todėl nebegalima tikėtis teigiamų pokyčių ateityje. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir didžiausia atsakomybė už tai tenka tėvams (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 27 str. 1-2 d.). Būtent tokių gyvenimo sąlygų atsakovė savo vaikui nesugeba ir negali suteikti. Ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo M. P. atžvilgiu tenkintinas (CK 3.180 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str.).

Neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei R. P. sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su vaiku, reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su juo) ir turtinės (paveldėti jo turtą pagal įstatymą, teisės būti jo išlaikomam ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Atsakovei R. P. neterminuotas motinos valdžios apribojimas M. P. atžvilgiu gali būti panaikinamas, jei ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Atsakovės motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 6 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir apribojus tėvų valdžią. Nors atsakovė turto neturi, nedirba, tačiau yra darbinga, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, priteisiant išlaikymą iš atsakovės sūnui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise (CK 3.195 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

Neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. P. atžvilgiu ir vaiką atskyrus nuo tėvo, būtina nustatyti, kur jis gyvens iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 str. 2 d.). Kadangi vaikas nuo 2011 m. balandžio 21 d. gyvena D. D. šeimynoje, kur tinkamai juo rūpinamasi, todėl nustatytina, kad M. P. iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo gyvens D. D. šeimynoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 85 str. 1 d. 3 p. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 236,00 Eur žyminis mokestis ir 7,05 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovų turtinę ir socialinę padėtį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str., 99 str.).

Teismo sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 496 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. P. išlaikymą nepilnamečiam M. P., gimusiam 2002 m. rugsėjo 7 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. gruodžio 14 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise.

Atskirti nepilnametį M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsaugant vaikui visas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste.

Nustatyti nepilnamečio M. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo D. D. šeimynoje.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.