- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-62-2512-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01270-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimo D. M. (D. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu D. M. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio („Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 50 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda D. M. skirta už tai, kad šis 2010 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.35 val., Pagirių kaime buvo girtas, t. y. svyravo į šalis, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, taip įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs D. M. skundą, 2010 m. spalio 25 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog ATPK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta veika, t. y. girto pasirodymas viešosiose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, kai girto pasirodymas viešosios vietose įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad jis su draugais 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo Pagirių kaime, tačiau pareiškėjas neigia, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus ir, kad savo elgesiu įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismas pabrėžė, jog nors liudytojai P. R. ir S. S. teismo posėdyje ir patvirtino aplinkybę, kad įvykio dieną pareiškėjas viešoje vietoje buvo neblaivus, įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, bet kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra, o pareiškėjui kategoriškai nesutinkant su jam inkriminuotu teisės pažeidimu, vien liudytojų parodymų nagrinėjamu atveju nepakanka. Teismas akcentavo, jog minėti liudytojai parodė, kad D. M. tik buvo pristatytas į Pagirių policijos nuovadą, jo girtumo laipsniui nustatyti nebuvo naudojamos techninės priemonės, į išblaivinimo įstaigą jis nebuvo pristatytas, todėl byloje esančios visos abejonės vertinamos pareiškėjo naudai.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimu, Vilniaus rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai liudytojų parodymų nevertino kaip objektyvių, nes jų parodymuose nenustatyta prieštaravimų, be to, jie nesuinteresuoti bylos baigtimi. Pažymi, jog girtumas pagal ATPK 178 straipsnio dispoziciją gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl šiuo atveju girtumo patikrinimas matuokliu nebuvo būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
ATPK 178 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Aiškindamas minėtą normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog sprendžiant, ar asmuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsižvelgtina į konkrečias bylos aplinkybes ir šia prasme įžeidimu reikėtų suprasti išskirtinį, visuotinai pripažintas moralės normas pažeidžiantį, viešą žmogaus elgesį ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2082/2009, N575-2084/2009 ir kt.).
Pažymėtina, jog nesant byloje objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pažeidimą, o byloje apklaustiems pareigūnams nepatvirtinus aplinkybių, leidžiančių spręsti apie D. M. elgesį kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje neįrodyta D. M. veiksmuose buvusi ATPK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis. Kitoks situacijos vertinimas šiuo atveju būtų prilygintas baudimui prielaidų pagrindu, ką draudžia teisės aktai.
Apeliantas, ginčydamas teismo nutarimą, nurodo, jog teismas nepagrįstai pareigūnų parodymų nevertino kaip objektyvių, o girtumo patikrinimas matuokliu nebuvo būtinas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, tačiau pagrįstai sprendė, kad šioje byloje jų nepakako. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmens girtumas iš tiesų galėjo būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šis pažeidimo sudėties būtinas elementas bylos medžiaga nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. M. buvo sulaikytas pareigūnams reaguojant ne į pastarojo veiksmus, o į keiksmažodžius, kuriuos išsakė kartu su pastaruoju buvęs asmuo (b. l. 27), kas tik paneigia D. M. pareikšto kaltinimo turinį.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimas paliktinas nepakeistu, o Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.