Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Apsaga“ ieškinį atsakovui S. S. įmonei dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas tenkindamas ieškovo ieškinį 2011-11-02 priėmė preliminarų sprendimą dėl nurodytų piniginių sumų priteisimo bei šio sprendimo nuorašą nusiuntė atsakovui, išaiškindamas pastarajam teisę per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus. Atsakovui įteikus procesinius dokumentus gautas prieštaravimas, dėl to teismas 2011-11-30 nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti atsiliepimą dėl atsakovo prieštaravimo. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, kad atsiliepimu į prieštaravimą mažina ieškinio sumą, nes atsakovas dalį skolos, tai yra 89,69 Lt sumokėjo, tačiau vis tiek liko skolingas nes nesumokėjo 41,53 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas atsakovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad ginčai tarp šalių, iškilę dėl sutarties vykdymo, sprendžiami šalių susitarimu, nesutarus - įstatymo nustatyta tvarka Vadovaujantis LR CK 6.38 str. 3 p. nuostata, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Byloje nėra duomenų apie ieškovo pastangas spręsti ginčą sutarimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl sutarties vykdymo ginčas buvo sprendžiamas ir tik šalims nesutarus, pateikė ieškinį teismui. LR CK 6.64 str. 1 d. 1 p. numato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės.

Atsakovas apie nesumokėta 89,69 Lt skolą sužinojo tik gavęs teismo pranešimą apie priimtą preliminarų sprendimą. Skola sumoje 89,69 Lt į Ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 2011-11-23 (pavedimas Nr. 88).

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 6.206 str. 6.259 str. 1 ir 3 d., 6.64 str. 1 d. 1 p. atsakovas teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o preliminarus sprendimas keistinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2009 m. lapkričio 10 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1110-1019/K, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal magnetinę kortelę parduoti atsakovui degalus ir prekes, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už degalus ir prekes sutartyje nustatytu terminu. Atsakovui nuo 2011 m. balandžio 01 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., buvo parduota degalų už 85,80 Lt sumą pagal 2011-04-30 PVM sąskaitą- faktūrą ACP Nr. 0045213, o nuo 2011 m. gegužės 01 iki 2011m. gegužės 31 d., buvo parduota degalų už 83,03 Lt sumą pagal 2011-05-31 PVM sąskaitą- faktūrą APC Nr. 0046029. Vadovaujantis sutarties 3.2. punktu atsakovas už perkamas prekes turėjo mokėti išankstiniu pervedimu į Pardavėjo sąskaitą, tai yra jo sąskaitoje visada turėjo būti pakankamas pinigų kiekis apmokėjimui už įsigytas prekes. Kuomet pirkėjas įsigijo prekių už didesnę sumą, negu įmokėjo į Pardavėjo sąskaitą, tuomet jis privalo per 1 darbo dieną visiškai apmokėti už įsigytas prekes, o jeigu nesumoka, tuomet pradedami skaičiuoti 0,2 proc. dydžio delspinigiai kiekvieną dieną nuo nesumokėto sumos (sutarties 3.3.p.). Pardavėjas už pirkėjo per praeitą mėnesį įsigytas prekes ir degalus įsipareigojo pastarajam pateikti sąskaitas ir pirkimų ataskaitas, kurios siunčiamos registruotu laišku pirkėjo adresu (sutarties 3.5.p.). Šios sutarčių nuostatos aiškios ir suprantamos, nereikalaujančios papildomo aiškinimo, todėl turėjo būti vykdomos, kadangi šalių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6. 189 str.). Todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jis pirmiau turėjo gauti sąskaitą, o tik po to apmokėti ieškovui už įsigytas prekes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui buvo išduota magnetinė kortelė prekių įsigijimui, o jos papildymas pinigais yra atsakovo pareiga, nes jam pardavėjas suteikė teisę įsigyti ir prekių už didesnę suma nei joje buvo piniginių lėšų. Sąskaita atsakovui siunčiama ne apmokėjimui, o kaip buhalterinės apskaitos dokumentas pagal PVM įstatymo nuostatas. Todėl nesant pakankamai piniginių lėšų atsakovo sąskaitoje pagal magnetinę kortelę, ką beje teismo posėdžio metu pripažino ir jo atstovas, jis turėjo atsiskaityti su ieškovu per 1 darbo dieną po prekių įsigijimo. Remiantis ieškovo pateikta buhalterine pažyma matyti, kad atsakovas jau 2011-05-02 buvo skolingas ieškovui 85,80 Lt, tačiau šią skolą sumokėjo tik iš dalies 2011-08-18 sumokėdamas 79,14 Lt ir liko skolingas 6,66 Lt. Taip pat atsakovas 2011-06-01 vėl liko skolingas ieškovui dar 83,03 Lt, o bendra skolos suma 89,69 Lt (b.l.6). Šią skola ieškovui atsakovas sumokėjo tik 2011-11-23 (b.l.16). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti ir 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (b.l.3). Kaip matyti iš teismui pateiktos 2011-10-12 dienos buhalterinės pažymos apskaičiuota delspinigių suma yra 41,53 Lt, todėl ji preliminariu teismo sprendimu priteista ieškovui pagrįstai. Atsakovui pagal sutartį skirtus dokumentus ieškovas išsiuntė 2011-09-14, tai yra dar iki kreipimosi į teismą dienos, nes ieškinys pateiktas tik 2011-10-20 (b.l.1, 38). Tačiau atsakovas ir po to neįvykdė prievolės ieškovui, todėl pripažintina, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles kylančias iš dvišalės sutarties, dėl ko ieškovui buvo pagrindas kreiptis į teismą.

Atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (LR CK 6.38 str. 1d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Tuo pačiu atsakovas praleido terminą tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovui taip pat buvo priteistos ir 8,55 procentų dydžio metinės įstatyminės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., ir pagal 2003-12-19 LR mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., ir 3 str. 4 d.). Šios palūkanos apskaičiuojamos pirmiau nuo 131,22 Lt sumos nuo 2011-10-27 iki 2011-11-23 (kuomet atsakovas sumokėjo skolą) ir toliau apskaičiuojamos nuo likusios priteistų delspinigių sumos iki visiško jų sumokėjimo.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 28,00 Lt žyminis mokestis ir išlaidos už teisinę advokato pagalbą (be PVM, nes ieškovas šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą) (LR CPK 80 str. 1 d. 4 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovo atstovas prašė teismo iš atsakovo priteisti jo kliento turėtas bylinėjimosi išlaidas ir po preliminaraus sprendimo priėmimo.

LR CPK 88 str. numatyta, kas priskiriama prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Šioje byloje ieškovas nurodo, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro 400,00 Lt (be PVM) advokatui už teisinę pagalbą.

LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis šia norma teismas negali priteisti daugiau ieškovui turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo kiekvieną kartą priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo bylos dalyvis už advokato teisinę pagalbą turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar jo padėjėjo laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokią poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.

Ginčo atveju kaip jau minėta, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 400,00 Lt. Minėtų Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1368 patvirtino minimalią mėnesinę 800,00 Lt algą. Minėtų rekomendacijų 8.2 p. numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3 MMA. Nors ieškovas prašo teismo jam priteisti iš atsakovo tik 400,00 Lt, tačiau teismas, priteisdamas ieškovui šias bylinėjimosi išlaidas turi teisingai aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normas. Dėl to priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ar atmestą ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, į teismo posėdžių skaičių ir teismo posėdžių trukmę. Teismo įsitikinimu kitoks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Dėl to teismas ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas, viršijančias 300,00 Lt, nelaiko atitinkančiomis minėtų Rekomendacijų nuostatų, o pripažįsta jas išlaidavimu (LR CPK 98 str.). Be to atsakovas vieną pagrindinį iš ieškovo keturių reikalavimų, tai yra dėl skolos priteisimo patenkino dar iki žodinio teismo posėdžio, todėl jam iš atsakovo priteistina tik 300,00 Lt turėtų atstovavimo išlaidų, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.

Kadangi atsakovas po preliminaraus sprendimo priėmimo patenkino dalį ieškovo ieškinio reikalavimų ir ieškovas šioje dalyje jo atsisakė, todėl civilinė bylą dalyje dėl 89,69 Lt skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ne ieškovas, o atsakovas turi prisiimti visas iš jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja. Todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taip pat atmestini ir atsakovo argumentai, kad ieškovas iš pradžių turėjo kreiptis į skolininką, o tik po to teismą. Toks atsakovo motyvas gali turėti įtakos šalių materialinėms teisėms tik tuomet kai jis yra numatytas įstatyme arba šalys remiantis dispozityvumo principu aiškiai ir imperatyviai tokį reikalavimą numatė sutartyje. Kadangi nei įstatymas, nei šalių sudaryta sutartis neįpareigoja ieškovo prieš paduodant teismui ieškinį laikytis išankstinės tokio ginčo sprendimo tvarkos, dėl to pripažintina, jog ieškovas neprivalėjo laikytis minėtos procedūros.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir atsakovo atstovo argumentas, kad šalys sutartiniuose santykiuose turėjo bendradarbiauti, nes būtent šį iniciatyva turėjo kilti iš atsakovo kaip pirkėjo, kuris nuolat turėjo pasitikrinti kiek jo sąskaitoje yra pinigų apmokėjimui už įsigytas prekes. Nors kaip teismo posėdžio metu teigė atsakovo atstovas, pastarasis daugiau nesinaudoja ieškovo paslaugomis, tai yra vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą, tačiau ir tuomet šalis privalo ir po to laikytis sutartimi prisiimto įsipareigojimo, o to nepadariusi turi prisiimti visą iš to kylančią atsakomybę. Teismas nevertina ir atsakovo argumentų, kad apskaitos dokumentuose nėra atžymų apie jų įteikimą, nes tai ne prievolė kylanti iš dvišalės sutarties, o dėl to, kad jose nėra atsakingų asmenų parašų, ši aplinkybė yra susijusi su viešosios teisės dalyku, kurio teismas šiame ginče nevertina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 str., 260 str., 427 str., 430 str. 6d. 1p.,

nusprendžia:

1. Preliminarų sprendimą pakeisti.

2. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

3. Bylą dalyje dėl 89,69 Lt priteisimo nutraukti.

4. Priteisti ieškovui UAB „Apsaga”, (į.k. 175781368), iš atsakovo S. S. įmonės ,,Veikma“, (į.k. 302451179), 41,53 Lt (keturiasdešimt vieną litą 53 centus) delspinigių, 8,55 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas: a) nuo priteistos 131,22 Lt sumos nuo 2011-10-27 iki 2011-11-23 įskaitytinai ir b) nuo 41,53 Lt sumos, nuo 2011-11-24 dienos iki teismo sprendimo priteistos sumos visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 28,00 Lt (dvidešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 300,00 Lt (tris šimtus litų) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių m. apylinkės teismą.