- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- AN2-329-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01478-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Pažeidėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 9.36Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 3 dalį 2 000 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, konfiskuojant 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ su filtru be banderolių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-10-03 nutarimu A. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 3 dalyje, ir nubaudė 2 000 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstė 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, konfiskavo 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ su filtru be banderolių. Lengvąjį automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta grąžinti teisėtam savininkui arba jo įgaliotam atstovui. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad A. V. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, sudėtį – akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas, pažeidžiant nustatytą tvarką, kurių vertė 1 680 Eur, tai yra viršija 10, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. V. kaltu pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį ir paskirti baudą, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes (padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus pakartotinai), bei konfiskuoti tiesioginį administracinio nusižengimo padarymo įrankį – automobilį „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas A. V. pripažino kaltu pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą – 2 000 Eur baudą, bei konfiskavo 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“, tačiau netaikė papildomos administracinio poveikio priemonės – automobilio „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip akcizinių prekių neteisėto gabenimo priemonės, konfiskavimo. Apylinkės teismas nustatė, kad: 1) transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, t. y. A. Ž., kuri teismui pateikė prašymą netaikyti minėtam automobiliui konfiskavimo ir nurodė, jog ji automobilį A. V. paskolino kelionei į Vilnių darbo reikalais, apie nusižengimą nieko pati nežinojo; 2) A. V. anksčiau nebaustas už analogiškos veikos padarymą, prisipažino, gailisi, todėl teismas manė, kad nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti ir be papildomos poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.
3.2. Remiantis šia teismo motyvacija ir teismo nutarime išdėstytais argumentais, kurie lėmė sprendimą administracinio nusižengimo byloje, darytina išvada, jog teismas neturėjo informacijos apie itin reikšmingas aplinkybes, kurios turi įtakos nuobaudos parinkimui. Priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje teismas nenustatė, kad pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, A. V. anksčiau buvo pripažintas kaltu už analogiškas veikas: 1) Kauno apylinkės teismo 2015-09-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-42072318-15 A. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 4 dalį už tai, kad 2015-08-27 kelyje Vilnius–Kaunas, ties užeiga „Pas Lado“, automobiliu „Hyundai 1X35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 50 000 vnt. cigarečių „Fest“, paženklintų baltarusiškomis banderolėmis; 2) Marijampolės apylinkės teismo 2017-03-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-233-537/2017 A. V. buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 9 dalį už tai, kad 2017-02-26 kelyje A5, 97 km, Marijampolės r., automobiliu „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno cigaretes (iš viso 22 600 vnt.) specialiai įrengtoje slėptuvėje; 3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017-04-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-91-384/2017 A. V. buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017-04-01 kelyje Skaudvilė–Jurbarkas, 11 km, automobiliu „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. Ž., neteisėtai gabeno akcizines prekes – cigaretes „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (iš viso 34 000 vnt.) automobilio dugne specialiai įrengtoje slėptuvėje; 4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-06-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-187-1010/2010 A. V. buvo nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2017-06-07 Šilalės m., Tauragės g., automobiliu „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 20 000 vnt. akcizinių prekių – cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Visose šiose bylose paskirtos baudos nėra sumokėtos, todėl nuobaudos yra galiojančios. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo baustas, ir skyrė tik minimalią baudą.
3.3. Transporto priemonės, kaip daikto, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007-04-08 nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2AT-3-697/2016). A. Ž. pateikti teismui paaiškinimai, jog ji automobilį A. V. paskolino tik kelionei į Vilnių darbo reikalais, apie nusižengimą nieko pati nežinojo, yra prieštaringi. Remiantis registruose esančia informacija matyti, jog A. Ž. automobilį „SAAB 93“, kuriam šiuo metu suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-20 įsigijo iš E. V., kuris yra A. V. sūnus. Taip pat atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, jog jau 2017-04-01 A. V. buvo patrauktas atsakomybėn dėl neteisėto akcizinių prekių gabenimo automobiliu „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o tai yra tas pats automobilis, kuris panaudotas darant ir šioje byloje nagrinėtą administracinį nusižengimą, nes, pagal registruose esančią informaciją, A. Ž. šiuo metu priklausančiam automobiliui „SAAB 93,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-09 iki 2017-06-15 buvo suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Šie duomenys leidžia pagrįstai teigi, jog A. V. nuolat faktiškai naudojasi A. Ž. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Remiantis šių duomenų visuma, galima pagrįstai teigti, jog A. V. veiksmai buvo ir yra tyčiniai, jis vykdo nusižengimus su oficialiai ne jam priklausančiomis transporto priemonėmis todėl, kad yra galbūt įsitikinęs, jog kiekvienu jo neteisėtų veiksmų atskleidimo atveju automobilis nebus konfiskuotas ir bus grąžintas savininkui, o esant tokiai situacijai, teismui skiriant nuobaudas A. V. nebus galimybės įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirties (ANK 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad tai jau ne pirmas kartas, kai A. V. sulaikytas neteisėtai gabenantis akcizines prekes – cigaretes – su A. Ž. oficialiai priklausančiu automobiliu, galima pagrįstai teigti, jog nėra pagrindo tikėti tuo, kad A. Ž. nežinojo, kokia veikla užsiima A. V., todėl A. Ž. neužtikrino, kad jai priklausančiu turtu nebūtų daromi teisės aktų pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017-04-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-91-3 84-2017 neįpareigojo teisėtos automobilio savininkės A. Ž. pašalinti transporto priemonėje specialiai kėbule įrengtą slėptuvę, kuri yra įrengta pakeičiant kėbulo konstrukciją ir sukuriant ertmę, skirtą akcizinėms prekėms – cigaretėms slėpti, taip apsunkintos pareigūnų galimybės atskleisti pažeidimą, ir grąžino automobilį A. Ž.. Tokia slėptuvė negalėjo būti įrengta be savininkės žinios ir sutikimo todėl, kad tokiems pakeitimams reikalingos specialios žinios ir laikas, o savininkė, perleisdama turtą pažeidėjui, turėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog grąžinus transporto priemonę „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. su joje specialiai įrengta slėptuve, ją vėl galės naudoti A. V. tam, kad neteisėtai, slepiant nuo teisėsaugos pareigūnų, būtų galima gabenti akcizines prekes.
3.4. Esant šių faktinių aplinkybių visumai spręstina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalie 1 punktu, yra galimas, nes, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenimis, teisėtas turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
3.5. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuria atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013). Klaipėdos apylinkės teismas atsižvelgė į atsakomybę už padarytą nusižengimą lengvinančias aplinkybes, t. y. A. V. kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, tačiau nėra pagrindo tuo tikėti ir A. V. gailėjimąsi laikyti nuoširdžiu, nes A. V. niekur nedirba, nėra sumokėjęs anksčiau jam paskirtų baudų dėl neteisėtai gabentų akcizinių prekių – cigarečių – ir vėl padarė tokį patį nusižengimą, todėl akivaizdu, kad iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė, o jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio.
4. Teismo posėdyje Institucijos – Klaipėdos teritorinės muitinės – atstovės prašė apeliacinį skundą tenkinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. ir suinteresuotas asmuo A. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame ginčijamas pažeidėjui paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma paskirti A. V. baudą, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes (padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus pakartotinai), taip pat prašoma konfiskuoti tiesioginį administracinio nusižengimo padarymo įrankį – automobilį „SAAB 93“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. V. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.
7. A. V. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį (pažymėtina, kad skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2019-10-03 nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad A. V. pripažintas kaltu pagal ANK 209 straipsnio 3 dalį, tačiau nuobauda jam paskirta pagal ANK 209 straipsnio 5 dalies sankciją, nutarimo motyvuojamoje dalyje taip pat konstatuota, kad A. V. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, sudėtį, todėl apygardos teismas šią klaidą vertina kaip rašymo apsirikimą) už tai, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje automobiliu „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės gabeno 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ su filtru be banderolių. Už šį nusižengimą Klaipėdos apylinkės teismas A. V. nubaudė minimalia 2 000 Eur bauda ir konfiskavo 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ su filtru be banderolių. Lengvąjį automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas grąžino teisėtam savininkui arba jo įgaliotam atstovui, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nors šį automobilį veikos metu vairavo A. V., tačiau byloje yra gautas transporto priemonės savininkės A. Ž. prašymas netaikyti minėtam automobiliui konfiskavimo, kuriame nurodoma, jog ji automobilį A. V. paskolino kelionei į Vilnių darbo reikalais, apie nusižengimą nieko pati nežinojo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, jog A. V. anksčiau nebaustas už analogiškos veikos padarymą, prisipažino, gailisi, teismas nusprendė, kad šiuo atveju nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo (ANK 22 straipsnis).
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, priimdamas tokį sprendimą, Klaipėdos apylinkės teismas neturėjo duomenų apie ankstesnį A. V. baustumą (Institucija tokios informacijos teismui nepateikė, o teismas savo iniciatyva Teismų informacinėje sistemoje LITEKO bei Administracinių nusižengimų registre jos nepatikrino), nagrinėjamu atveju reikšmingų ne tik administracinės nuobaudos individualizavimui, kaip pažymima Institucijos apeliaciniame skunde, bet ir veikos kvalifikavimui, kartu iš dalies ir teismo sprendimui dėl administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymo. Bylos duomenimis, kuriuos Institucija pateikė teismui po skundžiamo nutarimo priėmimo, A. V. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus (b. l. 26–30, 45–46). Ankstesni baustumai išsamiai išvardyti Institucijos apeliaciniame skunde (šio nutarimo 3.2. punktas), todėl apygardos teismas jų nekartoja, paskirtų baudų, kaip pats A. V. pripažino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nėra sumokėjęs, todėl, kaip pagrįstai nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, A. V. padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus pakartotinai.
9. Pažymėtina, jog pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 2 000 Eur iki 5 590 Eur, o 6 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 5 460 Eur iki 6 000 Eur. Taigi pakartotinumo požymis nagrinėjamu atveju yra ne pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaip nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, o ANK 209 straipsnio 5 dalyje įvardytą nusižengimą kvalifikuojantis požymis, kurio turinys atskleistas ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kaip jau minėta, A. V. veiką, dėl kurios jam 2019-09-11 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarė būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties administracinius nusižengimus, numatytus to paties ANK 209 straipsnio atitinkamai 7, 8 ir 9 dalyse (taip pat ir pagal anksčiau galiojusio ATPK 163² straipsnio 4 dalį), paskirtų baudų nėra sumokėjęs, taigi nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Todėl A. V. padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas ne pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, o pagal to paties straipsnio 6 dalį, kaip veika, numatyta ANK 209 straipsnio 5 dalyje, padaryta pakartotinai.
10. Pažymėtina, kad Institucija A. V. veiksmus administracinio nusižengimo protokole kvalifikavo pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį (tai taip pat suklaidino teismą), o apeliaciniame skunde, nurodydama ankstesnius A. V. baustumus ir atskleisdama jo veiksmų pakartotinumą, taip pat neprašo jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 6 dalį, kaip šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą pakartotinai. ANK 652 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik dėl to esant Institucijos skundui, o padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Todėl apygardos teismas, saistomas Institucijos apeliacinio skundo ribų, kuriame padarytos veikos pakartotinumo požymis siejamas su ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, o ne su ANK 209 straipsnio 6 dalyje įvardytu nusižengimą kvalifikuojančiu požymiu, negali savo iniciatyva pabloginti pažeidėjo teisinės padėties, t. y. jo veiką perkvalifikuoti pagal ANK 209 straipsnio 6 dalį, kurio sankcija yra griežtesnė. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia Institucijos apeliaciniame skunde suformuluota pozicija yra sąlygota ne teisės taikymo klaidos ar apsirikimo, o sąmoningo Institucijos apsisprendimo, nes apeliacinės instancijos teismo posėdyje Institucijos atstovė paaiškino, kad Institucija, net ir turėdama duomenis apie padarytos veikos pakartotinumą, nei apeliaciniu skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprašo veikos perkvalifikuoti iš ANK 209 straipsnio 5 dalies į 6 dalį, nes tai, Institucijos atstovės teigimu, apsunkintų procesą. Tuo būdu, laikantis apeliacinio skundo ribų, administracinio nusižengimo protokole nurodyta A. V. veika kvalifikuojama pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį.
11. Institucijos apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog aplinkybės, kad A. V. skundžiamu nutarimu nubaustas už veiką, kurią jis padarė būdamas praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties administracinius nusižengimus, be to, net ir po skundžiamo nutarimo priėmimo jis vėl padarė analogiško pobūdžio nusižengimą (už tai buvo nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2019-11-07 nutarimu pagal ANK 209 straipsnio 8 dalį 6 000 Eur bauda (b. l. 45–46)) rodo, kad A. V. padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, ir kad jis jokių išvadų iš ankstesnių baustumų nedaro, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju pažeidėjui paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda neužtikrins, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, nes tokia nuobauda už nebe pirmą kartą padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad A. V. jam inkriminuotą nusižengimą padarė pakartotinai, sankcijos vidurkiui lygi bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą. Kita vertus, Institucijos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatytos A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi pažeidėjas nuo pat proceso pradžios pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi nusižengęs, ir šios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu nurodydamas, kad pakartotinai nusižengti jį paskatino sunki materialinė padėtis ir legalių pajamų neturėjimas. Remiantis išdėstytu, A. V. už padarytą nusižengimą skiriama ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda – 3 795 Eur, paliekant pirmosios instancijos teismo nustatytą baudos sumokėjimo išdėstymą, kurio Instticija apeliacine tvarka neginčija.
12. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
13. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, taip pat ir ANK 209 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
14. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės – automobilio „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. V. neteisėtai gabeno akcizines prekes – 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ – savininkė yra A. Ž.. Ji pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą netaikyti minėtam automobiliui konfiskavimo, nurodydama, kad automobilį A. V. paskolino kelionei į Vilnių darbo reikalais, apie nusižengimą nieko nežinojo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo atveju nuobaudos paskirtis ir tikslai bus pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.
15. Apygardos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tik formaliai įvertinus transporto priemonės savininkės pateiktus raštiškus paaiškinimus, tačiau jų nepatikrinus ir nepateikus išsamių teisingam sprendimui dėl konfiskavimo reikšmingų motyvų, todėl yra nepagrįstas ir neteisingas.
16. ANK 209 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 2 000 Eur iki 5 590 Eur, o šio straipsnio 9 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju A. V., veždamas akcizines prekes – cigaretes, naudojosi ne jam, o A. Ž. nuosavybes teise priklausančiu automobiliu.
17. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad automobilį pirko iš A. V. sūnaus. Pirko savo sūnui, tačiau jis vairuotojo teisų taip ir neišlaikė, išvažiavo studijuoti į Vilnių, ji pati nevairuoja ir vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl šį automobilį paskolino A. V.. Žinojo, kad automobilyje buvo įrengta slėptuvė cigaretėms gabenti, ir kad A. V. buvo baustas administracine tvarka už cigarečių gabenimą. Atsižvelgiant į tai ir į bylos duomenimis nustatytą aplinkybę, jog A. V. nebe pirmą kartą, naudodamasis A. Ž. priklausančiu automobiliu, gabeno cigaretes, darytina išvada, kad A. Ž. žinojo (turėjo ir galėjo žinoti), kad šį automobilį, kurio, kaip pati nurodė, nevairuoja (neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti, o sūnus, kuriam pirko automobilį, juo taip pat niekada nesinaudojo), ir kuriame buvo įrengta slėptuvė (pakeista kėbulo konstrukcija ir sukurta ertmė, skirta cigaretėms slėpti), A. V., kuris jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už cigarečių gabenimą tuo pačiu automobiliu, kuriuo jis vienintelis naudojosi, gali ir toliau panaudoti analogiško pobūdžio nusižengimui daryti. Tačiau automobilio savininkė A. Ž., patikėdama savo vardu registruotą transporto priemonę A. V., nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga, būtina ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui.
18. Apygardos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą. Tokioje situacijoje, nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus. Konfiskuojant transporto priemonę siekiama atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nes priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant nusižengimus ir naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš A. V. ir A. Ž. paaiškinimų teisme matyti, jog reali ginčo automobilio vertė yra minimali (keli šimtai eurų), automobilis savininkei iš esmės yra nereikalingas, savininkė jį laiko gatvėje prie namų ir prireikus paskolina A. V., automobilyje jau keletą metų tebėra įrengta slėptuvė cigaretėms gabenti, taigi išlieka labai didelė rizika, kad automobilis ir toliau gali būti naudojamas teisės pažeidimams daryti. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu Institucija būtų tinkamai įforminusi administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir tinkamai kvalifikavusi pažeidėjo veiką pagal ANK 209 str. 6 d., automobilio konfiskavimas pagal ANK 209 str. 9 d. nuostatas būtų privalomas, o ne alternatyvus, kaip nagrinėjamu atveju, kuomet pažeidėjo veika dėl Institucijos užimtos pozicijos yra kvalifikuojama pagal ANK 209 str. 5 d.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, neįvertino šiam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, susijusių su ANK 29 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies 1 punkto taikymu, todėl yra pagrindas ginčo automobilį konfiskuoti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 3 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą
A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 5 dalyje, ir nubausti jį 3795 Eur bauda. Baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. 10 000 vnt. cigarečių „Virginia-S Rose“ su filtru be banderolių, taip pat lengvąjį automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.
Nutarimas neskundžiamas.