Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2639-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
e1-2639-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22393-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
Ž. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2639-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22393-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V. 2021 m. liepos 7 d. apie 01.40 val. ties pastatu Vilniuje, Savanorių pr. 1, visuomeninio transporto sustojime „S. Konarskio“, žodinio konflikto su buvusia drauge G. M. metu, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. tyčia sudavė G. M. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame žande, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad su G. M. buvo pora apie (duomenys neskelbtini) metus, iki pat nurodyto įvykio dienos palaikė artimus santykius. 2021 m. liepos 6 d. G. M. buvo darbe kažkokiame pobūvyje, grįžo vakare apie 19.00 val. ir pasiūlė nuvažiuoti į miestą, pratęsti vakarą. G. M. buvo neblaivi, jis važiuoti nenorėjo, žinodamas, kad gali kilti konfliktas. Jie pabuvo viename bare, po to kitame. G. M. išgėrė 2 kokteilius su degtine, jis išgėrė du bokalus alaus, tada dar buvo kebabinėje (duomenys neskelbtini). Konfliktas prasidėjo, kai jau norėjo važiuoti namo. Iš pradžių niekaip negalėjo išsikviesti taksi, tada jis pasiūlė eiti ir pakeliui susistabdyti, o G. M. jau kebebinėje pradėjo įžeidinėti jį ir jo mamą. Visą kelią nuo (duomenys neskelbtini) iki S. Konarskio g. pakeliui barėsi. G. M. jį įžeidinėjo, taip pat stumdė ir mušė per veidą. Tam, kad ji kažkiek apsiramintų, sudavė jai vieną kartą delnu į veidą, po ko ji pradėjo verkti. Tuomet prie jų priėjusio atsitiktinio praeivio paprašė iškviesti taksi, kuris iškvietė taksi ir G. M. viena išvažiavo namo. Konflikto metu jis vieną kartą sudavė delnu G. M. per dešinį žandą, tačiau smūgis tikrai nebuvo stiprus. G. M. po suduoto smūgio verkė, bet ji verkė ir prieš smūgio sudavimą, t. y. viso konflikto metu ji arba verkė arba rėkė. Neturėjo tikslo ją sužaloti, tik norėjo apraminti. Be to, ji taip pat mušė jį į veidą ir tai padarė pirma, o jo smūgis buvo atsakas į jos suduotus smūgius jam (b. l. 43-46).

Nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 7 d. apie 00.00 val. kartu su Ž. V. bare (duomenys neskelbtini) žiūrėjo futbolo rungtynes. Kiek pastebėjo, rungtynių metu Ž. V. išgėrė apie 3 bokalus 0,5 l alaus, stipriai apsvaigęs nebuvo. Po rungtynių be jokios priežasties pradėjo kelti pavydo scenas dėl dienos metu buvusios bendradarbių šventės, kurioje ji dalyvavo. Įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama tolesnio konflikto, pasakė Ž. V., kad vakaro su juo netęs ir eis namo. Tada Ž. V. pasidarė agresyvus, paėmęs ją už rankos, jėga tempė ją sakydamas, kad važiuotų su juo kartu. Nenorėjo su juo važiuoti, todėl tempiama ištrūko ir pabėgo. Einant gatve Ž. V. visą laiką ėjo jai iš paskos, tačiau ji neleido jam prisiartinti. Atėjus iki „S. Konarskio“ stotelės, ją pasivijo Ž. V.. Priėjęs prie jos pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, norėjo, kad ji važiuotų su juo. Konflikto metu vis bandė prie jos prisiartinti, bet jį atstumdavo. Vykstant žodiniam konfliktui Ž. V. staiga sudavė jai smūgį į dešinį žandikaulį. Po smūgio pajuto stiprų fizinį skausmą ir pradėjo garsiai verkti, bei prašyti aplinkinių pagalbos. Tuomet prie jos priėjo nepažįstamas vaikinas (nepasiteiravo vaikino duomenų), kuris neleido Ž. V. prie jos prisiartinti. Vaikinas iškvietė jai taksi ir kartu palaukė kol atvyks taksi. Atvykus taksi, išvažiavo namo. Namuose paprašė sesers, kad pavežtų iki policijos įstaigos, kad galėtų parašyti pareiškimą, į medikus nesikreipė. Ž. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau pagalbos nesikreipė. Ž. V. yra labai pavydus ir būdamas neblaivus pasidaro agresyvus, nekontroliuoja savęs. Dėl tokio jo elgesio nori nutraukti su juo santykius ir nebūti kaip pora. Konflikto metu ji taip pat buvo išgėrusi, bet nebuvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 26-29).

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sesuo G. M. mažiausiai (duomenys neskelbtini) metus draugavo su Ž. V., tačiau jie nuolatos pykdavosi ir konfliktavo. Iki įvykio 2021 m. liepos 7 d. jie vis dar draugavo ir buvo pora. Ji pati su Ž. V. stengiasi išvengti bendravimo, nes jai yra nepriimtinas jo elgesys ir bendravimo manieros. 2021 m. liepos 7 d. apie 01.00 val. sugrįžo namo iš darbo, sesers nebuvo, kaip po to sakė mama, sesuo buvo išėjusi į miestą. Jau buvo užmigusi kai grįžo sesuo, kuri labai stipriai verkė ir buvo sumušta. Ant sesers veido matėsi patinimas, vėliau atsirado mėlynė. Sesuo sakė, kad buvo su Ž. V. ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu Ž. V. ją visaip įžeidinėjo, tampė už rankų, galiausiai sudavė į veidą. Ant sesers rankų keliose vietose matėsi žymės, kad buvo spaudžiamos rankos. Negali pasakyti dėl kokių priežasčių tarp sesers ir Ž. V. įvyko konfliktas, nes sesuo tik pasakojo, kad Ž. V. ją užgauliojo ir įžeidinėjo. Anksčiau sesuo nesiskundė, kad Ž. V. prieš ją naudoja fizinį smurtą, tik žino, kad tarp jų vyko įvairaus pobūdžio žodiniai konfliktai. Mano, kad sesuo tikrai pasakytų jei ją muštų, todėl negali pasakyti ar anksčiau Ž. V. mušė seserį. Nakties metu nuvežė seserį į policijos įstaigą, kad parašytų pareiškimą (b. l. 38-39).

2021 m. liepos 7 d. G. M. protokole-pareiškime nurodytos Ž. V. smurto prieš ją panaudojimo aplinkybės (b. l. 1-3).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2021 m. liepos 7 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Savanorių pr. 1, viešojo transporto stotelė „S. Konarskio“. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų duomenų ir objektų nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 13-18).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame nėra tyrimui reikšmingos informacijos (b. l. 22-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1670/2021 (01) patvirtina, kad remiantis G. M. 2021 m. liepos 12 d. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, nustatyta, kad jai padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo metu ir po to G. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog Ž. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. liepos 7 d. apie 01.40 val. ties pastatu Vilniuje, Savanorių pr. 1, visuomeninio transporto sustojime „S. Konarskio“ sumušė G. M. bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo Ž. V. kaltę patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiosios G. M. ir liudytojos L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, protokolas-pareiškimas, specialisto išvada.

Ž. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Ž. V. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 56-58).

Nukentėjusioji G. M. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 59), prieštaravimų nepareiškė.

Skirdamas bausmę Ž. V., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, pavojingumą, pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, vieną kartą smūgiavo ranka ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, civilinis ieškinys nepareikštas), į kaltinamojo asmenybę (dirba, nusikalto pirmą kartą, vienerių metų bėgyje administracine tvarka baustas du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galioja), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Kartu su bausme kaltinamajam skiriami įpareigojimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 2, 4, 6 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. V. prisipažino esąs kaltas, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. nebuvo laikinai sulaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegta prie galinio bylos viršelio – paliktina saugoti šioje byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti Ž. V., kad:

1) pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu;

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rolandas Bužinskas