Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (Ukraina), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Moldavijoje, moldavas, Ukrainos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturintis Lietuvoje nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, el. paštas: (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.45 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., kambaryje, mušdamas sukėlė žmonėms – mažamečiams vaikams S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ir juos nežymiai sužalojo, o būtent, tyčia elektros kabeliu sudavė ne mažiau kaip du smūgius mažamečiui S. K. į kojų sritį ir vieną smūgį mažametei H. K. į dešinės šlaunies sritį ir taip nukentėjusiajam mažamečiui S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, o nukentėjusiajai mažametei H. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės šlaunies sumušimu, įstrižos krypties, pailgu lokaliu audinių patinimu ir odos paraudimu ir tokiu būdu nukentėjusiesiems mažamečiams S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą ir juos nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis S. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine L. K. gyveno Ukrainoje, prasidėjus karui su sugyventine ir jos 6 vaikais kurį laiką gyveno Lenkijoje, o 2023 m. gegužės mėnesį laikinai atvyko gyventi į Lietuvą. Lietuvoje jiems, kaip prieglobsčio prašytojams, leista laikinai apsigyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. 2023 m. rugpjūčio 27 d. vakare namuose tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, jie susibarė, vienas ant kito garsiai rėkė. Nenorėdamas daugiau konfliktuoti norėjo išeiti iš kambario, tačiau sugyventinė neleido, todėl patraukė sugyventinę, o ji pradėjo dar garsiau šaukti ir į kambarį įbėgo vaikai S. K. ir H. K.. Abu vaikai pradėjo jį stumdyti, supykęs pasiėmė kambaryje buvusį kabelį ir juo pradėjo mušti abu vaikus. Kiek tiksliai vaikams sudavė smūgių, neatsimena, tačiau neneigia, kad S. galėjo suduoti ne mažiau kaip du smūgius, o H. – ne mažiau kaip vieną smūgį. Į kurias tiksliai vietas sudavė vaikams smūgius neatsimena, tačiau neneigia, kad abiem vaikams galėjo suduoti į kojų sritis, vaikai pradėjo verkti, suprato, kad jiems skauda. Po suduotų smūgių H. nubėgo pas kaimynus ir iškvietė policijos pareigūnus, išsigando, todėl išvažiavo į Lenkiją, o grįžęs po trijų dienų kartu su visa šeima išvyko iš Lietuvos. Po šio įvykio su sugyventine ir jos vaikais susitaikė, jų atsiprašė, šie jam atleido. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir sutinka sumokėti paskirtą baudą (e. b. 2 t., b. l. 28-31, 42-45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji mažametė H. K. parodė, kad 2023 m., vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena, vakare, jiems gyvenant Lietuvoje, Leipalingio mstl., tarp mamos ir tėčio S. K. kilus stipriam konfliktui su broliu S. bandė apginti mamą. Tėtis paėmė ilgą laidą ir sudavė juo jai per dešinę šlaunį, juto stiprų fizinį skausmą, pradėjo verkti, pasitraukė į šalį ir nubėgo pas kaimynus iškviesti policijos. Brolis vis dar bandė apginti mamą, ji buvo išbėgusi, todėl, ar tėtis sudavė smūgius ir broliui nematė. Po įvykio brolis sakė, kad tėtis jį mušė laidu ir parodė ant kairės kojos šlaunies didelę mėlynę, brolis verkė, sakė, kad skauda vietą į kurią buvo suduota. Ankščiau tėtis niekada nėra jos mušęs, tai buvo pirmas kartas. Nuo tėčio suduoto smūgio ant dešinės šlaunies buvo mėlynė, keletą dienų skaudėjo sumuštą vietą. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, greitoji, medikai ją ir brolį apžiūrėjo. Ant tėčio nepyksta, nes tėtis jos atsiprašė (e. b. 1 t., b. l. 156-159).

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2023 m., vasarą, tikslios datos neatsimena, vakare, Lietuvoje, kažkokiam kaimelyje, kurio pavadinimo ir tikslaus adreso neatsimena, name, kuriame tuo metu gyveno su šeima, tėtis S. grįžęs į namus susipyko su mama, jie barėsi. Norėjo apginti mamą, todėl priėjęs rankomis pastūmė tėtį, kuris pačiupo ilgą laidą ir juo sudavė jam vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, labai skaudėjo, verkė. Mama pradėjo rėkti ant tėčio, įėjo sesuo H., bandė mamą išvesti į kiemą. Sesei vedant mamą, tėtis vieną kartą sudavė tuo pačiu laidu sesei per koją, sesuo verkė, suprato, kad jai skauda. Tuomet sesuo nubėgo pas kaimynus, iškvietė policiją ir greitąją. Tėtis įsėdo į mašiną ir kažkur išvažiavo. Nuo tėčio suduoto smūgio laidu jam ant šlaunies buvo mėlynė, kuri buvo maždaug tris savaites, sumuštą vietą skaudėjo apie savaitę. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir greitoji, medikai jį su sese apžiūrėjo. Ant tėčio nebepyksta, nes labai jį myli, tėtis jo ankščiau niekada nėra mušęs, jų visų atsiprašė ir jis jam atleido (e. b. 2 t., b. l. 41-44).

Liudytoja L. K. parodė, kad su sugyventiniu S. K. gyvena apie vienerius metus ir veda bendrą ūkį, gyveno Ukrainoje, tačiau prasidėjus karui, jie su jos 6 vaikais išvyko iš Ukrainos ir gyveno Lenkijoje. Maždaug prieš du mėnesius, visa šeima atvyko gyventi į Lietuvą, kur jiems buvo leista apsigyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.45 val. sugyventinis grįžo į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, sugyventinis pradėjo prie jos kabinėtis, sūnus S. K. ir dukra H. K. bandė sugyventinį nustumti, tada sugyventinis pagriebė elektros kabelį ir pradėjo juo mušti vaikus. Sūnui sudavė du smūgius elektros kabeliu per kojų sritį, dukrai – vieną smūgį per kojų sritį. Nuo suduotų smūgių vaikai pradėjo spiegti, verkti, pagriebusi sugyventinį už drabužių bandė stumti į lauką, jie vėl pradėjo stumdytis, dukra nubėgo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Dukrai grįžus ir pasakius, kad kaimynai iškvies policijos pareigūnus, sugyventinis su automobiliu kažkur išvažiavo. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba, medikai apžiūrėjo vaikus. Sugyventinis grįžo po kelių dienų ir jie visi išvyko iš Lietuvos, sugyventiniui dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi (e. b. 1 t. b. l. 62-65, 70-73).

Liudytoja, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus Druskininkų pastotės skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė, D. S. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.59 val. iš Greitosios medicinos tarnybos dispečerinės gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., reikalinga greitoji medicininė pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko policijos pareigūnai, kurie informavo, kad yra reikalinga medicininė pagalba dviem vaikams – berniukui ir mergaitei. Bendraujant su nukentėjusiuoju S. K., berniukas paaiškino, kad maždaug prieš 3-4 valandas, jo patėvis jį mušė diržu per abi kojas, skundėsi skausmu dešinės šlaunies ir kairės blauzdos srityse. Apžiūrėjus nukentėjusįjį mažametį S. K., jam ant dešinės šlaunies ir kairės blauzdos matėsi sužalojimai - mušimo žymės, o būtent, skersai dešinės šlaunies srityje matėsi viena, įstriža melsvai - rausvos spalvos kraujosruva (rėžis) ir kairės blauzdos srityje taip pat matėsi viena, įstriža melsvai - rausvos spalvos kraujosruva (rėžis). Įvykio vietoje buvo dar ir nukentėjusioji H. K., kuri paaiškino, kad ją maždaug prieš 3-4 valandas patėvis mušė laidu per nugarą ir kojas, skundėsi skausmu tik dešinės šlaunies srityje. Apžiūrėjus nukentėjusiąją mažametę H. K., jai nugaros srityje jokių sužalojimo ar sumušimo žymių nesimatė, tačiau dešinės šlaunies srityje matėsi sužalojimas - skersai dešinės šlaunies vienas rausvos spalvos įstrižas paraudimas (rėžis). Po atliktos pirminės medicininės apžiūros nukentėjusieji mažamečiai tolimesnei medicininei apžiūrai į ligoninę vežami nebuvo, nes mažamečių vaikų motina kategoriškai nesutiko, kad jos mažamečiai vaikai būtų vežami į Druskininkų ligoninę (e. b. 2 t. b. l 19-22, 154-157).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, R. T. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.58 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Donatu Suchanka iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., reikalinga policijos pagalba, nes vyras terorizuoja vaiką. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko Ukrainos pilietė L. K. su dviem vaikais, kaip vėliau paaiškėjo mažamečiu sūnumi S. K., gimusiu 2011 m., ir mažamete dukra H. K., gimusia 2010 m., kuri paaiškino, kad jos vyras Ukrainos pilietis S. K. sugrįžęs į namus mušė vaikus, po to pasiėmęs automobilį išvažiavo nežinoma kryptimi. Mažametis S. K. parodė ant kojų esančius sužalojimus ir paaiškino, kad maždaug prieš 3-4 valandas patėvis jį mušė diržu per kojas, jo abiejų kojų srityse matėsi sumušimo žymės. Toliau bendraujant su L. K., ji nurodė, kad jos vyras laidu mušė ir jos mažametę dukrą H. K., kuriai liepė parodyti vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, tačiau mažametės įvykio vietoje neapžiūrėjo, nes ant pastarosios matomų kūno vietų išorinių sužalojimo ar sumušimo žymių nesimatė, o atlikti detalios kitos lyties asmens apžiūros negalima. Į įvykio vietą iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo abu nukentėjusiuosius mažamečius vaikus ir nustatė šlaunies sumušimus (e. b. 2 t., b. l. 12-15).

Liudytojas, Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, Donatas Suchanka davė parodymus, analogiškus liudytojo R. T. parodymams (e. b. 2 t. b. l. 16-18, 170-173).

Liudytoja, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja, L. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas, jog 2023 m. rugpjūčio 27 d. Ukrainos pilietis S. K. smurtavo L. K. mažamečių vaikų – S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Gautas pranešimas įvertintas, kaip smurtas vaikų atžvilgiu, todėl tą pačią dieną, kartu su vyriausiąja specialiste N. B., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., ir atliko vaikų situacijos vertinimus. Apsilankymo metu mažametis S. K. paaiškino, kad tėvas jam bandant apginti mamą mušė jį diržu, daugiau apie šio įvykio aplinkybes nieko neminėjo, tačiau parodė vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai. Ant mažamečio kojų nugarinėje pusėje matėsi sumušimo žymės – mėlynės, daugiau jokių kitų sumušimo ar sužalojimo žymių ant mažamečio nesimatė. Su mažamete H. K. nebendravo, su mergaite bendravo kolegė N. B. (e. b. 2 t., b. l. 190-191, 194-197).

Liudytoja, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistė, N. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas, jog 2023 m. rugpjūčio 27 d. Ukrainos pilietis S. K. smurtavo sugyventinės L. K. mažamečių vaikų – S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tą pačią dieną, kartu su patarėja L. B., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., kur atliko vaikų situacijos vertinimus. Apsilankymo metu bendravo su mažamete H. K., kuri paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. buvo konfliktas tarp mamos ir mamos draugo, kuris mušė brolį S. K. bei parodė mėlynę ant savo kojos, tačiau kokiomis aplinkybėmis ant jos kojos atsirado mėlynė, nenurodė, su S. K. bendravo L. B. (e. b. 2 t. b. l. 186-189).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra vieno aukšto namo, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., kambaryje, kuriame esančios sekcijos viduje ant lentynos yra numestas baltos spalvos elektros kabelis. Apžiūros metu paimtas elektros kabelis (e. b. 1 t. b. l. 32-34), kuris apžiūrėtas daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (e. b. 1 t. b. l. 41-43).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad pranešėja (rusakalbė mergaitės) 2023 m. rugpjūčio 27 d. 20.53 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešdama, jog adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., reikalinga policijos pagalba, nes vyras smurtauja prieš šeimos narius (e. b. 2 t. b. l. 137-140).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiesiems mažamečiams H. K. ir S. K. nustatyti šlaunies sumušimai (e. b. 2 t., b. l 6-7, 74-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3093/2023(01) patvirtina, kad nukentėjusiajai H. K. nustatytas dešinės šlaunies sumušimas, pasireiškęs įstrižos krypties, pailgu lokaliu audinių patinimu ir odos paraudimu padarytas vienu trauminiu poveikiu lanksčiu, pailgu, riboto paviršiaus daiktu (-ais) iki kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. rugpjūčio 27 d. ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas laidu ir esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas (e. b. l. 2 t., b. l. 33-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3097/2023(01) patvirtina, kad nukentėjusiajam S. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje, padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietu buku daiktu/daiktais ir/ar galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. rugpjūčio 27 d. ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius elektros prietaiso laidu ar kitu daiktu, S. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (e. b. 2 t. b. l. 101-102).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis S. K. suduodamas elektros kabeliu ne mažiau kaip du smūgius mažamečiui S. K. į kojų sritį ir vieną smūgį mažametei H. K. į dešinės šlaunies sritį sukėlė jiems fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarė nukentėjusiajam S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl dešinės šlaunies sumušimo padarė nukentėjusiajai H. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš mažamečius, todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais mažamečiams sukeltas fizinis skausmas, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo ir kitaip smurtaudamas, byloje neįrodyta, todėl ji šalintina.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (e. b. 3 t., b. l. 123), yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (e. b. 3 t., b. l. 128-131), duomenų, jog būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, nėra, Lietuvoje nedirba (e. b. 3 t., b. l. 132). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, nustatytinas artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. 3 t., b. l. 138-144).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. K. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m balandžio 18 d. buvo laikinai sulaikytas (e. b. 3 t. b. l. 50-73), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas elektros kabelis, saugomas Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, kaip menkavertis daiktas sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, saugomi byloje Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje, paliktini saugoti byloje Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. K. (S. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. (S. K.) laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. balandžio 18 d., prilyginant vieną sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirti S. K. (S. K.) galutinę bausmę – 28 MGL dydžio, t. y. 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų), baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektros kabelį, saugomą Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, sunaikinti, bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, saugomus byloje Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje, palikti saugoti byloje Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje.

Išaiškinti S. K. (S. K.), kad jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įspėti S. K. (S. K.), kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti bauda jo sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti S. K. (S. K.), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.