Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. N. (toliau – A. N.) apeliacinį skundą dėl 2016 m. vasario 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. N. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. skundžiamu nutarimu buvo pripažinta kalta už tai, kad ji būdama namuose, su savimi turėjo neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. Kauno miesto turguje, iš nepažįstamo asmens įsigytus 2 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo aktualios redakcijos 14 str. 4 d. (aktuali 2015 m. gegužės 21 d. Nr. XII-1738 redakcija), fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad tokiu atveju, kai asmuo akcizais apmokestintas prekes – cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, įsigijo Lietuvos Respublikoje, jam kyla administracinė pagal atitinkamą ATPK 163² str. dalį. Nagrinėjamu atveju A. N. buvo pripažinta kalta pagal ATPK 163² str. 6 d..

Kaip matyti iš byloje esančio A. N. paaiškinimo, ji neneigė, jog 2016-01-08 su savimi turėjo 2 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei nurodė, kad šias cigaretes įsigijo Kauno miesto turgavietėje, tačiau kaip seka iš jos paaiškinimo, tikslaus cigarečių įsigijimo laiko ji nenurodė, kaip nenurodė ir įsigijimo būdo (b. l. 19). Vertinant šią aplinkybę A. N. inkriminuojamo teisės pažeidimo kontekste, pažymėtina, jog ATPK 163² str. 1 d. (o tuo pačiu ir ATPK 163² str. 6 d.) redakcija joje nurodant, kad akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė neviršija dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu, buvo pakeista tik 2015 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XII-1736 (įsigaliojo 2015 m. birželio 2 d.). Ankščiau galiojusi šio straipsnio redakcija numatė administracinę atsakomybę tik už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL). Tokiu būdu, įsigaliojus naujajai ATPK 163² str. 1 d. redakcijai, įstatymų leidėjas įgalino Lietuvos Respublikos teismus taikyti administracinę atsakomybę ir už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Administracinė atsakomybė už aptariamų nelegalių gaminių įsigijimą turėtų būti taikoma tada, kai asmuo juos įsigyja už atlygį, prekybos vietose, kuriose prekyba cigaretėmis yra neleidžiama. Tik tokiu atveju galima konstatuoti, jog asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, šias prekes įsigijo sąmoningai, žinodamas, kokią prekę (kontrabandinę) įsigyja. Analogiškai pasisakytina vertinant ir A. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 163² str. 6 d. turinį. Tačiau, įvertinus tai, kad iki 2015 m. birželio 2 d. akcizais apmokestinamų prekių įgijimas administracine tvarka nebuvo baudžiamas, siekiant tinkamai išspręsti A. N. kaltės klausimą jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, būtina nustatyti laiką, kada ji iš nepažįstamo asmens Kauno turguje įsigijo Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais paženklintas cigaretes bei įsigijimo būdą.

Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tuo tarpu vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, N9-62-677/2006 ir kt.).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, A. N. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys apylinkės teismui nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta, dėl ko administracinio teisės pažeidimo byla A. N. atžvilgiu buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Sutinkamai su ATPK 272 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos bei apskųsti nutarimą byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 str., 178 str. 3 d., 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7) str., bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jei pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad traukiant asmenį atsakomybėn pagal ATPK 163² str. 6 d. jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, tačiau remiantis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ATPK nustatytos tokių bylų nagrinėjimo tvarkos ir užtikrinti atitinkamas asmenų teises. Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam (administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas Galstyan prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Šiame kontekste svarbu paminėti, jog pačios A. N. teigimu, į teismo posėdį, vykusį 2016 m. vasario 8 d., 9.00 val. ji vis tik atvyko, tačiau dėl savo rytinio vizito pas gydytoją, šiek tiek pavėlavo (atvyko 9.09 val.). Ir nors atsiliepimu į A. N. apeliacinį skundą teigiama, kad apeliantė turėjo pakankamai laiko pranešti teismui apie savo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau įvertinus itin nedidelį vėlavimo laiką – 9 minutės, manytina, kad teisinio išsilavinimo neturintis asmuo galėjo pagrįstai tikėtis, jog tokiu atveju jo administracinio teisės pažeidimo byla nebus išnagrinėta jam nedalyvaujant teismo posėdyje ir neleidžiant išreikšti savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo.

Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo kontekste būtina pažymėti ir tai, kad analizuojamu atveju A. N. kaltė jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme buvo konstatuota remiantis vien tik rašytiniais analizuojamos bylos duomenimis, teismo posėdyje neišklausius ne tik pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos A. N., bet ir policijos pareigūnų, fiksavusių apeliantei inkriminuoto pažeidimo faktą, paaiškinimų. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (ATPK 273 str.).

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto ATPK 163² str. 6 d. str., požymių buvimą A. N. veiksmuose, nesant galimybės aptartus procesinius pažeidimus ištaisyti administracinio teisės pažeidimo bylą A. N. atžvilgiu nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. N. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarimą ir grąžinti A. N. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.