Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š. (I. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) užimtumo centre, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Š. 2025 m. spalio 16 d., apie 21.31 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (2025 m. spalio 16 d. 21.51 val.) nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisme I. Š. kaltu prisipažino pilnai. Nurodė, kad gavosi taip, kad išgėrė ir nuvažiavo su automobiliu. Mašinoje sėdėdamas išgėrė žalią ,,Trys devynerios“. Neatsimena, kiek išgėrė, bet dar buvo likę automobilyje. Išgėrė vakare po darbo. Tokia buvo nuotaika, todėl išgėrė. Jis pats nesuprato, kodėl taip pasielgė. Pripūtė nemažai, nes išgėręs ir iš karto nuvažiavo. Automobilio ratą sugadino prie bordiūro. Mašina sūnaus. Jo mašina buvo remontuojama, todėl važinėjo su sūnaus mašina. Važiavo turbūt pastatyti automobilį. Ten stovėjo automobilis. Atėjo, išgėrė ir nuvažiavo, norėdamas pastatyti automobilį. Jis norėjo pasiimti automobilį. Tenai atvažiavo, nuėjo į parduotuvę, pasiėmė gėrimo. Išgėrė. Galvojo neimti automobilio, bet atsisėdo ir nuvažiavo namo. Blogai vertina savo elgesį. Per tiek metų tokių dalykų nebuvo. Pats nežino, kodėl nėjo pėsčiomis namo. Iš pradžių jautėsi neblogai. Paskui jau, kai tai atsitiko, suprato, kad negerai padarė. Buvo pas jį administraciniai pažeidimai dėl techninės apžiūros. Baudas yra visas sumokėjęs. Gal nebent kažką praleido jas mokėdamas. Vairavo visada tą patį automobilį, kur nepraeita techninė apžiūra. Paskui atidavė automobilį į servisą, kad jį sutvarkytų ir galėtų praeiti techninę apžiūrą. Dabar dar stovi nesutvarkytas automobilis. Neturi problemų dėl alkoholio. Jeigu išgeria, tai kokio vyno. Sūnui iš karto papasakojo apie įvykį. Prašė nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą ir perduoti jį pagal laidavimą sūnui S. Š..

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis I. Š. parodymų nedavė (b.l. 70-72,77).

2025 m. spalio 16 d. Vilniaus aps. VPK VTV SPS specialisto D. B. tarnybiniame pranešime dėl pavojaus eismo saugumui nurodyta, kad 2025 m. spalio 16 d., apie 21:35 val., dirbant kartu su specialistu R. S., (duomenys neskelbtini) rajone, Vilniuje, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris su prakirsta padanga važiavo prieš eismą. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo keturi asmenys. Prie jų priėjo pranešėjas V. R., kuris paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir priešais jį atvažiavo automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vos į jį neatsitrenkė. Prieš tai minėtą automobilį matė (duomenys neskelbtini) prospekte tuščiu priekiniu ratu. Suprato, kad automobiliu važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kurį sustabdė ir atėmė raktelius. Taip pat prie automobilio stovėjo du asmenys, kurie matė automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, tai buvo D. J. ir M. K.. Kaip nurodė liudininkai, automobilį vairavo kitas prie automobilio stovintis asmuo. Vėliau paaiškėjo, tai buvo I. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 16 d., apie 21:51 val. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ buvo patikrintas I. Š. girtumas, kuriuo buvo nustatytas 1,93 prom. neblaivumas, apie 22:08 val. tuo pačiu alkotesteriu patikrinus I. Š. girtumą, buvo nustatytas 2,13 prom. neblaivumas. Taip pat I. Š. buvo atliktas neblaivumo testas (b.l. 16).

2025 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Važiuojamojoje kelio dalyje stovintis „Toyota“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galu yra nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pr. pusę. Apžiūrint automobilio kėbulą, matome, kad automobilio priekinis kairės pusės ratas yra pažeistas, padanga išsimontavusi. Papildomų kėbulo defektų nepastebėta. Apžiūrint automobilio priekinę salono dalį, matome, kad prie pavarų svirties esančioje daiktadėžėje yra stiklinis buteliukas su gelsvos spalvos skysčiu. Daugiau objektų, kurie turėtų reikšmės tyrimui, nerasta (b.l. 35-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad 2025 m. spalio 16 d. apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini) prospekte pastebėjo priešpriešais važiuojantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sustabdė savo automobilį. „Toyota“ vairuotojas taip pat sustojo. Išlipęs iš savo automobilio jis ėjo link „Toyota“ automobilio, tačiau jo vairuotojas nuvažiavo. Tuomet jis atsisėdo į savo automobilį ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) g. pranešti policijos pareigūnams apie girtą vairuotoją. Suteikus pareigūnams informaciją, jie išvažiavo ieškoti minėto vairuotojo. Tuo metu jis taip pat važiavo ieškoti minėto automobilio. Apie 21:25 val., pastebėjo „Toyota“ automobilį (duomenys neskelbtini). Jis atsistojo prieš minėtą automobilį, siekdamas jam užkirsti kelią. Jam stovint priešais „Toyota“ automobilį ir sakant vairuotojui, kad šis nevažiuotų, vairuotojas pradėjo važiuoti į jį, tačiau jo nesužalojo. Tuomet jis nuėjo prie „Toyota“ vairuotojo durelių. Jas atidarius automobilis užgeso. Atidarius dureles, pajuto iš automobilio sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Sakė vairuotojui, kad šis išliptų iš automobilio, tačiau jis nelipo ir bandė užvesti automobilį. Tuomet jis įlindo į „Toyota“ automobilį ir iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Sakė vairuotojui, kad išliptų iš automobilio, tačiau jis nelipo. Tuomet vairuotojas iš kažkur išsitraukė antrus automobilio raktelius, užsivedė automobilį ir vėl bandė važiuoti, tačiau sustabdė. Tada jis ištraukė vyrą iš automobilio. Kol atvyko policijos pareigūnų ekipažas, vyras jo akivaizdoje alkoholio nevartojo. „Toyota“ priekinis kairys ratas buvo išsimontavęs. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui, perdavė sulaikytą vyrą ir „Toyota“ automobilio raktelius (b.l. 19-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas (ID 92427354034, skambučio pradžia 2025-10-16 21 27 47). Garso įrašo trukmė 4 min. 40 sek. Sveiki, su policija sustabdžiau girtą vairuotoją. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Sakykite miestas, (duomenys neskelbtini)? Pranešėjas – (duomenys neskelbtini). Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Kokioje gatvėje? Pranešėjas – Stop! Kur tu važiuosi? Girtas, kur tu važiuoji? Kur? Kuda yedesh, otday klyuchi. Ne kuda nepayedesh. (Girdisi nerišlus įtariamojo balsas). (duomenys neskelbtini), kokia čia gatvė? Pranešėjas – (duomenys neskelbtini) gatvė. Raktus, duok raktus. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Tai jisai kažką padarė ar tik.. Pranešėjas – Jis girtas. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Ne, girtas, bet ar kažką sutrankė? Pranešėjas – Atėmiau vienus raktus, jis išsitraukė kitus raktus. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Neblaivų vairuotoją. Automobilio markę bent jau. Pranešėjas – Toyota Corolla. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja – Aha, viskas tvarkoje. Aš klausiu, ar apgadino ką nors? Pranešėjas – Tai yra, yra prakirsta padanga. „OVS – Policija, Jus kvietėt (duomenys neskelbtini)?“ Pranešėjas – Jo, jūsų policijos ekipažas šalia kažkur yra. Lyg kažkur čia pat (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini). OVS – Jus šalia jo? Pranešėjas – Jo, sulaikiau aš jį. (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjo policija, aš nusiunčiau į kitą gatvę, į kitą gatvelę nusuko, vos į mane neatsitrenkė, prieš eismą važiavo, jo padanga sukapota. Šalia kažkur yra policijos ekipažas. OVS – O kokie valstybiniai tos Toyota ? Pranešėjas – Tuoj pasakysiu. (duomenys neskelbtini), ne, (duomenys neskelbtini). OVS – Supratau. Tuoj už dvejų minučių… Jūs paliudysite vairavimo faktą? Pranešėjas – Taip, tai čia yra dar keli žmonės. Pranešėjas – (Kitam žmogui sako) Ne, ne, aš ištempiau lauk, nes aš iš čia paleidau dukrą ir išsukinėjo prieš eismą, prieš mane. Jis vos neatsitrenkė, jis iš ten pravažiavo prieš eismą, aš įsukau, jis prieš mane pravažiuoja, prieš eismą (b.l.12-15).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Š. parodė, kad automobilis „Toyota Avensis Verso“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Paskutiniu metu, pusantro mėnesio, minėtu automobiliu naudojosi jo tėvas I. Š.. Tėvui reikėjo paimti jo motiną T. į darbą, kadangi jo darbo grafikas yra 12 valandų per dieną ir jis negalėdavo paimti savo motinos. Jis savo tėvu I. pasitikėjo, nes šis niekada nevairuodavo automobilio apsvaigęs nuo alkoholio, turi vairuotojo pažymėjimą. Jo tėvas I. Š. nepiktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir priklausomybės alkoholiui neturėjo. 2025 m. spalio 16 d. vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis skambino tėvui I. Š.. Tėvo telefonu atsiliepė policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jo automobilį „Toyota Avensis Verso“ vairavo jo tėvas apsvaigęs nuo alkoholio. Sakė, kad jam reikia paimti tėvą, nes atvyks tralas ir jo automobilį išveš į saugojimo aikštelę. Daugiau įvykio aplinkybių nežino. Prašo grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris jam reikalingas darbe ir asmeniniams poreikiams. Reikės vežti mamą į darbą (b.l. 25-28).

2025 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog I. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba (b.l. 52).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. lapkričio 28 d., I. Š. 2025 m. spalio 16 d. pirmu tikrinimu 21.51 val. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas, antru tikrinimu 22.08 val. nustatytas 2,13 promilės girtumas (b.l. 52-55).

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra S. Š. (b.l. 49). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Toyota Avensis Verso“ 2.0 D-4D, gamybos periodas 2001-2006, pasirinkti metai 2003, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 010,00 eurų (b.l. 51).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog I. Š. tyčia vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis Verso“, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir liudytojo V. R., policijos pareigūno D. B. tarnybiniame pranešime nurodyti faktiniai duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai įrodymai. Neginčijamai nustatyta, kad I. Š. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, o po to sėdėdamas už automobilio vairo su juo važiavo. Byloje surinkti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad I. Š. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant jo sūnaus S. Š. atsakomybėn. S. Š. sutiko laiduoti už tėvą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. Š. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas. Jis padarė nesunkų nusikaltimą. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi konstatuotina, kad yra pirmos dvi sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto laidavimo instituto taikymui ne mažiau svarbi ir trečioji sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys teismui tokios išvados padaryti neleidžia.

Byloje surinktų kitų duomenų, kaip ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir teisėjai juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys).

Sprendžiant dėl kaltinamojo I. Š. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b.l. 97), tačiau iš administracinio nusižengimo registro duomenų matyti, kad 2023-2024 metais net 27 kartus baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b.l. 99-116). Šios nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad I. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje teismas netaiko kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio ir neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo sūnaus S. Š. atsakomybėn.

Teismui buvo pateikti galimo laiduotojo – S. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Jis anksčiau neteistas, jo darbovietės išduotoje charakteristikoje apibūdinamas iš teigiamos pusės, tačiau administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, kad tik 2025 metais S. Š. baustas daugiau nei 10 kartų už įvairius administracinius nusižengimus (netinkamą automobilio parkavimą, vairavimą rankomis naudojant mobilaus ryšio priemones, negaliojančio vairuotojo pažymėjimo pateikimą, greičio viršijimą, šviesoforų signalų ignoravimą, metinių deklaracijų nepateikimą). S. Š. paskirtos piniginės baudos nesumokėtos. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje kaltinamojo sūnus S. Š. negali būti pripažintas patikimu ir tinkamu laiduotoju, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką savo tėčiui ir įtakoti pastarojo veiksmus bei sprendimus. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė įvertinusi kaltinamojo ir galimo laiduotojo administracinius nusižengimus prieštaravo, kad I. Š. atžvilgiu teismas taikytų BK 40 straipsnį ir atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis I. Š. padarė nesunkų, baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau neteistas (b.l.97), baustas administracine tvarka (b.l. 99-117), tačiau šiurkščių pažeidimų ar pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nenustatyta. I. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant, kad teismo posėdyje I. Š. nurodė, jog šiuo metu registruojasi užimtumo centre, o nuo 2026 metų kovo mėnesių pradės dirbti, teismas sprendžia, jog yra galimybė kaltinamajam skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į I. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina mažesnė bauda nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis. Minimali už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda yra 50 MGL, maksimali - 2 000 MGL (BK 47 str. 3 d. 2 p.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė I. Š. mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

I. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 (dviejų) metų teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 20 d. (b.l. 86).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad I. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o jo sūnui S. Š.. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad su jo automobiliu eisme dalyvavęs jo tėvas I. Š. buvo neblaivus. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis Verso“ vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Toyota Avensis Verso“ 2.0 D-4D, gamybos periodas 2001-2006, pasirinkti metai 2003, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 010,00 eurų (b.l. 51).

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavimas transporto priemonės tokios būsenos gali sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik kaltinamajam, bet ir aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, I. Š. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje - įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 6 mėnesių jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 277,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajam I. Š. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

2025 m. spalio 20 d. I. Š. paskiros kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b.l. 82, 86) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

Vokas su DVD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

I. Š. (I. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 51 MGL, tai yra 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. Š. paskirti 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.

I. Š., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 20 d. Apie šį uždraudimą pranešti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, I. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių jos įvykdymo terminą, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, I. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –2 010,00 Eur į valstybės biudžetą.

I. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš I. Š. atmesti.

Voką su DVD laikmena nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. Š., kad 1700 Eur bauda per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o 2010,00 Eur konfiskuotino turto vertė per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-335-369/2026), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.