Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. J. 2021 m. sausio 1 d., tarp 19.00 ir 20.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, mušė savo šeimos narį, t. y. sugyventinę A. S. : ranka sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, tampė už kojų ir sudavė tris smūgius į kairę veido pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad su sugyventine A. S. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda jau apie 5 metus. Namus, kuriuose gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi kartu su sugyventine. 2021 m. sausio 1 d. apie 19.00 val. kartu su sugyventine buvo namuose, šventė jo gimtadienį, jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Vėliau tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis sugyventinei papriekaištavo, jog ši jam buvo neištikima. Kas vyko toliau neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Neprisimena, kaip smaugė sugyventinę ir jai sudavė smūgius, tačiau neneigia, kad galėjo taip pasielgti ir dėl neblaivumo to neprisiminti. Po konflikto sugyventinė išsikvietė policijos pareigūnus, kurie dėl smurto prieš sugyventinę jį sulaikė. Daugiau pašalinių žmonių jų konflikto nematė. Anksčiau taip pat yra buvę žodinių konfliktų su sugyventine, tačiau smurto jis niekada nenaudojęs. Nuoširdžiai galisi dėl savo elgesio, žada sugyventinės atsiprašyti ir daugiau nesmurtauti (b. l. 91-94).

3. Nukentėjusioji A. S. parodė, kad su sugyventiniu V. J. gyvena apie 4 metai. 2021 m. sausio 1 d. tarp 19.00 val. ir 20.00 val. būnant nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu (kaltinamuoju) minėjo jo gimtadienį. Prigėręs daug alkoholio sugyventinis jau virtuvėje pradėjo žodiškai konfliktuoti, kadangi jo akimis ji buvo bloga, sakė, kad ji gaus į snukį. Bandydama atsiginti nuo sugyventinio, ji iš virtuvės pasiėmė šluotą, tačiau jis iš jos šluotą atėmė, tada ji nubėgo į miegamojo kambarį. Miegamojo kambaryje ji pargriuvo ant lovos ir V. J. ją viena, dešine ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, jai šiek tiek pritrūko oro. Gindamasi ji įkando sugyventiniui į pirštą, bandė nuo jo bėgti, tačiau jis tampė ją už kojų ir sudavė tris smūgius į kairę veido pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Po įvykio buvo atvykę medikai, tačiau į ligoninę nevyko, pas teismo medicinos ekspertą nesikreips. Po šio įvykio ji iš namų pasišalino. Nepageidauja, jog būtų informuotas specializuotas pagalbos centras, tik nori, kad sugyventinis būtų nubaustas už smurtą (b. l. 65-67).

4. 2021 m. sausio 1 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos A. S. gautą informaciją apie jos sumušimą, – ši pasitvirtino: kilusio konflikto metu neblaivus sugyventinis (kaltinamasis V. J.) sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko jai trūko oro, tampė už kojų ir sudavė tris smūgius į veidą, dėl ko A. S. jautė fizinį skausmą. Nukentėjusioji rasta labai išsigandusi ir susijaudinusi (b. l. 24-27).

5. 2021 m. sausio 1 d. asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad A. S. veido kairėje pusėje – ant skruosto, matosi patinimas bei kraujosruva (b. l. 28, 29).

6. 2021 m. sausio 2 d. įvykio vietos protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame dviejų aukštų mūriniame daugiabučiame name. Teritorija nėra aptverta bei nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Stovint prieš daugiabutį, tyrimui reikšmingas butas yra dešinėje pusėje. Pravėrus duris, yra laiptų pakopa. Užlipus laiptų pakopa ir pasukus į kairę pusę, yra tyrimui reikšmingo buto durys. Pro jas patenkama į prieškambarį, prieškambariu paėjus tiesiai iki pat galo, matomas miegamojo kambarys, kuriame galimai buvo smurtaujama (b. l. 16-17, 19-22, 118).

7. 2021 m. sausio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrint policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų „BodyCam“ Nr. B0F1EC601FE4 ir Nr. B0F1EC60F38C vaizdo įrašus (4 vaizdo įrašai), moteris, prisistačiusi A. S. pasakoja, kad ją bute, kurį nuomojasi kartu su sugyventiniu V. J., 2021 m. sausio 1 d. sugyventinis sumušė suduodamas į veidą tris kartus, smaugė, tampė už plaukų. Moteris gynėsi, jam sudavė šepečiu. Ant moters skruosto matomas patinimas. Apžiūrėję medikai jos į ligoninę nevežė. A. S. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. (b. l. 35-36).

8. 2021 m. sausio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. sausio 8 d. pateiktas garso įrašas (įkeltas į CD), kuriame užfiksuotas pagalbos skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Garso įraše fiksuota, kad 2021 m. sausio 1 d. 21:27:22 val. pagalbos kvietėsi moteris, prisistačiusi A. S.. Ji pranešė, kad ją sumušė jos sugyventinis V. J. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ji yra pabėgusi ir slepiasi pas draugę (duomenys neskelbtini). Moteris sako, kad jai yra guzas ant skruosto, dėl to sutiko, kad ją apžiūrėtų GPM medikai (b. l. 41-43).

9. 2021 m. sausio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G31/2021 (09) nurodoma, jog klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajai A. S. nustatyti nepatikslinti galvos sužalojimai paremti nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (b. l. 53).

10. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARCK-0045, kaltinamajam V. J. 2021 m. sausio 1 d. 23.42 val. (praėjus apie 4 val. po įvykio) nustatytas vidutinis 2,36 promilių girtumas (b. l. 58-59).

11. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia smurtu užsipuolė nukentėjusiąją, savo sugyventinę A. S., sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, tampė už kojų ir sudavė tris smūgius į veidą – tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sugriebdamas ranka už kaklo ir smaugdamas, tampydamas už kojų ir suduodamas smūgius į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, sugriebimas už kaklo ir smaugimas, tampymas už kojų ir smūgių sudavimas į veidą, sukėlę nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis (nukentėjusioji buvo akivaizdžiai išsigandusi ir labai susijaudinusi, veide matėsi patinimas, kraujosruva), tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, nuomojamo šeimos buto kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu gyvena jau apie penkerius metus ir veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

13. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą, šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, nors ir atliko keletą skirtingų smurtinių veiksmų (sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti, tampė už kojų, tris kartus sudavė į veidą), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu beveik minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nepadaryta). Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

15. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės dar teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teismo neteistas (b. l. 102-103), per paskutinius 5 metus buvo tris karus baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 98-101), jis yra senatvės pensininkas, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

17. Teismas sprendžia, kad šioje byloje veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant vienai atsakomybę lengvinančiai ir vieną ją sunkinančiai aplinkybėms, konstatavus kiek daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 15), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1 punktas, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 2 d. (b. l. 85, 86) – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam V. J. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

18. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : CD kompaktinė laikmena su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, supakuota voke ir įsiūta byloje (b. l. 116), ir policijos pareigūnų vaizdo kamerų „BodyCam“ Nr. B0F1EC601FE4 ir Nr. B0F1EC60F38C vaizdo įrašai, supakuoti voke ir įsiūti byloje (b. l. 117), paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę V. J. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo V. J. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas jam paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktines laikmenas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, ir policijos pareigūnų vaizdo kamerų „BodyCam“ Nr. B0F1EC601FE4 ir Nr. B0F1EC60F38C vaizdo įrašais, supakuotas vokuose ir įsiūtas byloje, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.