Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-507-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
AN2-507-317/2019
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00151-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-507-317/2019Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00151-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.16; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimo J. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimu J. B. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 40 eurų bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 16 d. 19.55 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, nebuvo jų užsisegęs. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punktą.

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. spalio 2 d. nutarimu Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. B. nutarime nurodytu laiku ir vietoje nebuvo užsisegęs saugos diržo. Teismas nurodė, jog šiuo atveju kaip įrodomąja medžiaga vadovaujamasi tik byloje esančia fotonuotrauka, kadangi Institucijos pateiktas vaizdo įrašas yra visiškai neinformatyvus, policijos pareigūno V. K. tarnybinis pranešimas surašytas jau po Institucijos nutarimo priėmimo, o teisme apklaustas šis policijos pareigūnas nurodė tik tas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos bylos medžiagoje, nenurodydamas jokių individualių aplinkybių, dėl kurių įsiminė ir vis dar atsimena būtent šį pro jį pravažiavusį vairuotoją. Tuo tarpu iš fotonuotraukos nesimato, jog saugos diržas kabo neužsegtas, nesimato jo fragmento, fotonuotrauka padaryta tokiu kampu, kad nematyti viso J. B. kairiojo peties.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą.

3.1. Anot Institucijos viršininko, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. B. kaltė yra grindžiama vieninteliu įrodymu – fotonuotrauka. Institucijos atstovas pažymi, jog J. B. skunde buvo nurodyta, kad 2019 m. birželio 16 d. apie 19.40 val., jis, norėdamas pažiūrėti policijos pareigūnų darbą, atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir, įsukęs į (duomenys neskelbtini), sustojo dešinėje kelio pusėje priešais policijos patrulinį automobilį (policijos patrulinis automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje), užgesino automobilio variklį, atsisegė saugos diržus ir stebėjo policijos patrulių darbą. Tuo metu kitoje gatvės pusėje esantis policijos patrulis pradėjo jį fotografuoti. Pastovėjęs keletą minučių, užsisegė saugos diržą ir nuvažiavo. Tačiau iš teismui pateikto Lietuvos kelių policijos tarnybos patruliniame automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryto vaizdo įrašo, padaryto 2019 m. birželio 16 d. nuo 19 val. 53 min. 57 sek. iki 20 val. 06 min. 59 sek., matyti, kad 2019 m. birželio 16 d. 19 val. 54 min. 22 sek., t. y. pažeidimo fiksavimo momentu, pro patrulinį automobilį nesustojęs pravažiavo „Volvo“ markės automobilis. Šio automobilio spalva, ratlankių raštas, praviras visas vairuotojo pusės langas, leidžia teigti, kad tai buvo J. B. vairuojamas automobilis „Volvo“. Be to, vaizdo įraše matyti, kad J. B. vairuojamas automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pro policijos patrulinį automobilį pravažiavo 19 val. 58 min. 56 sek. ir taip pat nebuvo sustojęs. Taigi, nuo pažeidimo fiksavimo iki pat patrulinio automobilio išvykimo iš (duomenys neskelbtini), jokių sustojusių automobilių priešais patrulinį automobilį nebuvo. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad J. B. pats pripažįsta, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai fotografavo jį, jis nebuvo prisisegęs saugos diržo, manytina, kad J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

3.2. Institucijos viršininko manymu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai kritiškai vertino Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. nurodytas pažeidimo fiksavimo aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad jo tarnybinis pranešimas surašytas jau po Institucijos nutarimo priėmimo. Taip pat teismas nepagrįstai suabejojo šio pareigūno parodymais, duotais teisme, nors pats konstatavo, kad su J. B. jis nėra pažįstamas. Aplinkybių, dėl kurių pareigūnas galėjo būti šališkas, nenustatyta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka J. B. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, Institucijos viršininko apeliacinio skundo argumentus, visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta galutine išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog J. B. 2019 m. birželio 16 d. 19.55 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę su įrengtu saugos diržu, nebuvo jo prisisegęs, t. y., kad J. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo kodėl nesiremia Institucijos pateiktu vaizdo įrašu, Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuotais duomenimis, taip pat šio policijos pareigūno teisme duotais parodymais, bei kodėl byloje esanti fotonuotrauka nepagrindžia fakto, kad J. B. Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo.

9. Kaip matyti iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. nutarimo turinio, Institucija J. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nutarimo priėmimo metu grindė tik šiais duomenimis – administracinio nusižengimo protokolu bei fotonuotrauka. Vėlesnėje administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijoje prie Institucijos suformuotos J. B. administracinio nusižengimo bylos Nr. 55-ANR_N-800-2019 medžiagos buvo prijungtas Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. 2019 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinis pranešimas bei vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo registratoriumi, įrengtu transporto priemonėje, kuria 2019 m. birželio 16 d. naudojosi policijos pareigūnai V. K. ir J. P..

10. Apygardos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, taip pat įvertinęs fotonuotrauką, kurioje J. B. užfiksuotas sėdintis automobilyje vairuotojo vietoje, konstatuoja, jog Institucijos pateikta vaizdinė medžiaga (tiek fotonuotrauka, tiek vaizdo įrašas) yra visiškai neinformatyvūs, jie J. B. nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento laikytosios pozicijos, kad jis 2019 m. birželio 16 d. 19.55 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę su įrengtu saugos diržu, buvo prisisegęs saugos diržą, niekaip nepaneigia. Iš pateikto vaizdo įrašo iš esmės matyti tik tai, kad 2019 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 19 val. 53 min. 57 sek. iki 20 val. 06 min. 59 sek., galimai Institucijos nurodomoje vietoje - (duomenys neskelbtini) sankryžoje, stovėjo tarnybinis policijos pareigūnų automobilis su jo viduje įmontuotomis vaizdo kameromis, kurių viena fiksavo vaizdą pro priekinį automobilio stiklą, kita – pro galinį. Vaizdo kameros užfiksavo ne vieną pro tarnybinį automobilį pravažiuojančią transporto priemonę, tarp jų ir „Volvo“ markės automobilį, t. y. tokią transporto priemonę, kurią vairuoja J. B.. Nors J. B. neneigė, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas būtent jo vairuojamas automobilis „Volvo“, tačiau pats automobilio judėjimo (duomenys neskelbtini) gatvėmis faktas aplinkybės, kad J. B. transporto priemonę vairavo neprisegęs saugos diržo, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 196 punktą, niekaip nepatvirtina. Vaizdo įraše pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį pravažiuojančios transporto priemonės užfiksuotos tokiu atstumu, kad negalima įžiūrėti nei jų valstybinio numerio ženklų, nei jas vairuojančių asmenų, bei juo labiau nustatyti, ar šie asmenys laikosi reikalavimo segėti saugos diržą.

11. Tuo tarpu fotonuotraukoje, kurioje J. B. užfiksuotas sėdintis automobilyje vairuotoje vietoje, taip pat nesimato jokio saugos diržo fragmento – nei to, kad saugos diržas būtų užsegtas per kairį J. B. petį, nei, kad jis kabotų šalia automobilio priekinių durelių, kas įrodytų jo neužsisegimo faktą. Kaip teisingai konstatuoja skundžiamame nutarime, fotonuotrauka apskritai yra daryta tokiu kampu, kad J. B. kairį petį dengia automobilio durelės. Be to, ši fotonuotrauka neleidžia daryti išvados, kad J. B. fotonuotraukos padarymo metu vairavo automobilį, kuriame buvo užfiksuotas sėdintis. Pastebėtina, kad J. B. tiek skunde dėl Institucijos priimto nutarimo, tiek apklausiamas teisme nurodė, jog jį policijos pareigūnas nufotografavo tuo metu, kai jis, įsukęs į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), sustojo dešinėje kelio pusėje, užgesino variklį, atsisegė saugos diržą ir pradėjo stebėti dirbančius kolegas. Nors apeliaciniame skunde bandoma įrodyti, kad tokie J. B. skundo argumentai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims, kadangi jame nematyti jokių transporto priemonių, kurios būtų sustojusios (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje, priešais tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, tačiau pastebėtina, kad pateiktame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) sankryžos vaizdas fiksuotas tik laikotarpiu nuo 19 val. 53 min. 57 sek. iki 20 val. 06 min. 59 sek., o iš J. B. paaiškinimų matyti, kad sustojęs (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje jis galėjo būti ir iki 19 val. 53 min. Byloje pateiktos fotonuotraukos kokybė leidžia spręsti, kad ji buvo daryta iš labai nedidelio atstumo. Be to, fotonuotraukoje J. B. užfiksuotas žiūrintis tiesiai į fotoobjektyvą, o ne stebintis eismo situaciją. Šios aplinkybės, apygardos teismo manymu, patvirtina J. B. nurodytas fotonuotraukos padarymo aplinkybes, t. y., kad ji buvo padaryta ne J. B. vairuojant transporto priemonę, o tiesiog joje sėdint ir stebint pareigūnų darbą.

12. Nors į bylą taip pat buvo pateiktas Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. tarnybinis pranešimas, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgęs į jo surašymo laiką, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė juo, kaip patikimu įrodymu, šioje byloje nesivadovauti. Šis tarnybinis pranešimas buvo surašytas praėjus daugiau nei mėnesiui po tariamo pažeidimo padarymo, be to, jau po to, kai Institucija priėmė 2019 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo J. B., kategoriškai nesutinkantį su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu, nubaudė pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog J. B. neva tai padarytas administracinis nusižengimas nėra išsiskiriantis nuo kitų administracinių nusižengimų, kad būtų labai gerai įsimenamas, juo labiau, kad jis neva tai buvo užfiksuotas ne kokiomis tai ypatingomis aplinkybėmis, o vykdant viešąjį patruliavimą ilgą laiko tarpą (nuo 10 val. iki 22 val.), kas leidžia daryti prielaidą, jog tą dieną galėjo būti užfiksuotas ne vienas administracinis nusižengimas, todėl atrodo pakankamai keista, kad policijos pareigūnas, kuris netgi tiesiogiai nebendravo su J. B., praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo to momento, kai J. B. neva vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, galėjo puikiai prisiminti pastarajam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Taigi, tokios tarnybinio pranešimo surašymo aplinkybės verčia abejoti jame užfiksuotų duomenų objektyvumu. Tas pats pasisakytina ir apie policijos pareigūno V. K. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Apylinkės teisme V. K. buvo apklausiamas praėjus dar ilgesniam laikui (3 mėnesiams) nuo nagrinėjamo įvykio. Be to, jis atpasakojo tik tas aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos pačios Institucijos suformuotoje administracinio nusižengimo byloje, su kuria, manytina, prieš teismo posėdį jis neturėjo kliūčių susipažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios kategoriškai patvirtintų liudytoju apklausto policijos pareigūno V. K. suinteresuotumą J. B. nepalankaus sprendimo priėmimu, tačiau tam tikros abejonės jo šališkumu šiuo atveju, vis tik, egzistuoja. Kaip matyti iš J. B. paaiškinimų, tą dieną, kai buvo užfiksuotas neva tai jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, J. B. stebėjo policijos pareigūno V. K. ir jo kolegos darbą, todėl neatmestina, jog tokie J. B. veiksmai galėjo sukelti policijos pareigūnų pasipiktinimą ir norą jį pamokyti, tam pasitelkiant administracinės teisės priemones.

13. Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų J. B. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jį ir palikti galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 30 d. nutarimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas