Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams Povilui Rėklaičiui ir advokatui Elmarui Urbonui, atsakovui A. U., atsakovo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, trečiajam asmeniui T. U., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys VĮ ,,Regitra“, T. U., G. E.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad ieškovė ginčo automobiliu naudojosi beveik du metus, todėl grąžintina suma galėtų būti teismo nuožiūra pamažinta apie 10 procentų. Nurodė, kad galėtų nuleisti priteistinos sumos kainą iki 34000 Lt, į šią sumą įskaitant visas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo G. E. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovė prašo pripažinti 2006 m. gruodžio 4 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) ir taikyti restituciją, nurodydama, kad atsakovas pardavė automobilį nebūdamas jo savininkas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis AUDI A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą Lietuvoje įregistruotas 2005 m. gegužės 10 d. atsakovo vardu (T1, b.l.66). 2006 m. gruodžio 4 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi ginčo automobilį atsakovas pardavė ieškovei; automobilis tą pačią dieną buvo įregistruotas VĮ „Regitra“ ieškovės vardu (T1, b.l.114). 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą dėl automobilio perregistravimo, filialo darbuotojams kilo įtarimų dėl kėbulo identifikavimo numerių suklastojimo įvirinant (T1, b.l.112-113). Ikiteisminio tyrimo metu Šengeno informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad automobilis AUDI A6, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškomas kaip vogtas Vokietijoje 2005 m. kovo 18 d. (T1, b.l.8-9).

Pagal pirkimo pardavimo sutarties sampratą, pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą (CK 6.317 str.). Tai reiškia, kad tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str.). Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos (CK 6.321 str.). Šiuo atveju sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perduodant daiktą pirkėjui, buvo pareikštos trečiųjų asmenų daiktinės teisės į sutarties dalyką (ieškovė su atsakovu ginčo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2006 m. gruodžio 4 d., tretieji asmenys teises į daiktą buvo pareiškę 2005 m. kovo 18 d. Šengeno informacinės sistemos duomenimis).

Atsakovo nurodytas argumentas, kad tiek pirminės automobilio registracijos Lietuvoje metu, tiek ieškovei kaip savininkei registruojant ginčo automobilį, nebuvo nustatyta klastojimo požymių, savaime nereiškia, kad tuo metu nebuvo suklastotas automobilio kėbulo indentifikacinis numeris. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. sausio 6 d.) 13 punkte nurodyta, kad transporto priemonės įregistruojamos (išregistruojamos) jas apžiūrėjus ir patikrinus, ar transporto priemonės duomenys sutampa su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose. VĮ „Regitra“ atstovas paaiškino, kad apžiūrint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali būti naudojami tokie veiksmai, kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rūgštimis, šarmais ar dažų dangos mechaninis šalinimas; VĮ „Regitra“ neturėjo priėjimo prie Šengeno informacinės sistemos duomenų (T2, b.l.50-51). Todėl aplinkybė, kad VĮ „Regitra“ darbuotojai, sutikrinę lenteles nerado neatitikimų, savaime nereiškia, kad tuo metu automobilio registracijos kodas negalėjo būti pakeistas.

Išaiškėjus automobilio vagystės faktui, darytina išvada, kad ginčo automobilio nuosavybės teisės nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui (atsakovui), nei pirkėjui (ieškovei). CK 6.307 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal pirkėjo ieškinį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad tokia sutartis nėra negaliojanti tik tuo atveju, jeigu pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. Kadangi tokios aplinkybės nenustatyta, laikytina, kad 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, ji laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.

Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma taikytina ir tada, kai pardavėjas yra sąžiningas daikto įgijėjas. Šalys neginčijo, kad pagal 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo pardavimo sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 11500 EUR sumą už ginčo automobilį, šį faktą patvirtina ir pranešimas apie pinigų pervedimą (T1 b.l.20-21). Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į automobilio naudojimą ir sumažėjusia jo verte, sutiktų su mažesne priteistina suma, tačiau ieškovė ieškinio reikalavimų atitinkamoje dalyje neatsisakė, automobilio nusidėvėjimo klausimą paliko spręsti išimtinai teismo nuožiūra, į galimai mažintiną ieškinio sumą įtraukė ir dalį bylinėjimosi, procesinių dokumentų vertimo išlaidų, atskirai kiekvienos jų nedetalizuodama ir neišskirdama. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie automobilio sumažėjusią vertę (CPK 178 str.). Byloje, kurioje sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys, naudodamosi savo dispozicine teise, o įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu. Taigi ieškovė, suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimą, nustatė savo reikalavimų ribas ir teismas, savo nuožiūra ar iniciatyva peržengti šių ribų bei savo iniciatyva rinkti įrodymus negali. Be to, teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad pirkėjui, įsigijusiam vogtą automobilį, iš pardavėjo priteisiama visa pardavimo kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235/2010). Todėl šiuo atveju taikoma vienašalė restitucija, pagal kurią atsakovas turi grąžinti ieškovei 11500 EUR (39707,20 Lt) sumokėtą sumą už ginčo automobilį.

Tenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės priteistinos jo pateiktos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 150 Lt žyminis mokestis už ieškinį (T1 b.l.17), 150 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (T1 b.l.153), 2000 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti Vilniaus m. 1 apylinkės teisme (T1 b.l.18), 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti už bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme (T1 b.l.175) ir 450 Lt už vertimo paslaugas (T2, b.l.135-136), iš viso – 4750 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2009 m. kovo 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1041,21 Lt žyminio mokesčio dalies už ieškinį mokėjimas (T1 b.l.22); 2010 m. liepos 8 d. nutartimi atidėtas 1041,21 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimas (T1 b.l.155). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 2082,42 Lt žyminis mokestis, 865,49 Lt dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 126 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str. 1d., 2 d., CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 284 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2006 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovės E. Š. ir atsakovo A. U. sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 39707,20 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus septynis Lt 20 ct) sumą, sumokėtą už automobilį AUDI A6, ir 4750 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 2082,42 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt du Lt 42 ct) dydžio žyminį mokestį ir 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis Lt) pašto išlaidų valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 865,49 Lt (aštuoni šimtai šešiasdešimt penki Lt 49 ct) dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.