Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendžio, kuriuo

K. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas K. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-10-01 iki 2016-11-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės K. B. išvadomis dėl nenuoseklių liudytojų parodymų. Apeliantės teigimu, liudytojų parodymuose esama reikšmingų prieštaravimų dėl folijos radimo aplinkybių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino liudytojų parodymus kaip nuoseklius. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad K. B. kažką greitai užkasė. Tada jie visi ieškojo, kas buvo užkasta žemėje. Toje vietoje jie iš karto rado stiklinį buteliuką su folijos lankstinukais. K. B. paaiškino, kad lankstinukuose yra heroinas. (t. 1, b. l. 53) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė tas pačias aplinkybes apie tai, kaip jis su kolegomis ir K. B. nuėjo į tą vietą ir rado permatomą indą, kuriame buvo folijos lankstinukai. Indas buvo pridengtas žole, smėliu. Ranka perbraukus, žoles patraukus, indas pasimatė. Viskas vyko K. B. akivaizdoje. (t. 1, b. l. 185) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. parodė, kad K. B. užėjo už namo ir kažką užkasė po žemėmis. Jie pribėgo prie tos vietos ir atkasė stiklinį buteliuką, kurio viduje buvo 37 folijos lankstinukai. K. B. paaiškino, kad tai yra heroinas. Tada buvo priimtas nutarimas atlikti neatidėliotiną kratą jos namuose. (t. 1, b. l. 55) Teisiamojo posėdžio metu liudytojo A. A. parodymai neprieštaravo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teisiamajame posėdyje A. A. parodė, kad lauke, prie namų, narkotikai buvo užkasti ar padėti po žole. Jie sulaikė K. B. lauke, ne name. Po sulaikymo jie buvo name ir rado folijos ritinį. (t. 1, b. l. 198) Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. R. parodė, kad K. B. užėjo už namo ir kažką užkasė po žemėmis. Jis pribėgo kartu su A. A. ir ją sulaikė. Tuo metu prie jų privažiavo kitos grupės pareigūnai. Jie kartu su sulaikytąja K. B. nuėjo į tą vietą, kur pastaroji kažką užkasė. Jie iš žemių atkasė stiklinį buteliuką, kurio viduje buvo 37 folijos lankstinukai su milteliais viduje. K. B. pasakė, kad tai yra heroinas ir kad buteliukas yra ne jos. Tada buvo priimtas nutarimas atlikti kratą jos namuose. Kratos metu buvo rasta folija, jos atraižos. (t. 1, b. l. 57) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad jie visi kartu ten nuėjo. Jie matė šviežiai užkastą žemę. Jie iškasė folijos lankstinukus, kurie buvo stikliniame inde. (t. 1, b. l. 183) Atsižvelgdamas į šiuos parodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojai A. B., A. A., A. R. davė nuoseklius parodymus dėl esminių faktinių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jų parodymuose prieštaravimų neįžvelgta, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Priešingai nei nurodo apeliantė K. B., jos parodymai nevertintini kaip ją teisinantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, pripažindamas K. B. parodymus nenuosekliais ir neatitinkančiais kitų bylos įrodymų turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžiu metu K. B. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau kartą, kuomet buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo klausimas, ji pripažino užkasusi narkotines medžiagas, kurias ketino pardavinėti. (t. 1, b. l. 86) Paminėtinas ir kitas prieštaravimas, kuomet ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, jog narkotinę medžiagą (kanapes) ji rado tabore (t.1, b. l. 81), tačiau teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad kanapes nusipirko per draugus (t. 1, b. l. 181-182). Dėl šių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas vertino K. B. parodymus kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį ir rėmėsi jais tik tiek, kiek juos patvirtino kitų įrodymų visuma. Apeliantės teiginys, kad atliekant kiemo apžiūrą, ji buvo priversta būti namo viduje su kitais pareigūnas yra neparemtas jokiais byloje esančiais duomenimis. Apklausti liudytojai neigia šią K. B. nurodytą aplinkybę. Teismas taip pat abejoja K. B. parodymais, kad ji nematė, kaip buvo rastas folijos ritinys jos namuose. Akcentuotina, kad 2016-10-01 kratos protokolas, kuriame yra nurodyti kratos metu paimti daiktai, tarp kurių - folijos ritinys ir folijos atraižos, buvo pasirašytas K. B. Šiame protokole nėra jokių pastabų dėl kratos metu paimtų daiktų. Nors apeliantė nurodo, kad kratos protokolą pasirašė jo neperskaičius, apeliacinės instancijos teismas vertina šį teiginį kaip deklaratyvų. Jeigu K. B. tą kartą ir būtų pasielgusi nerūpestingai ir neatidžiai, vėliau ji ar jos gynėjas turėjo galimybę apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-03 nutartį, kuria buvo patvirtintas kratos teisėtumas, tačiau to nepadarė.

Apeliantė nurodo, kad įvykio dieną pas ją svečiavosi nėščia moteris ir vyras, kurių asmenybės nebuvo nustatytos ir jie nebuvo apklausti kaip liudytojai. Pažymėtina, jog nei vienas liudytojas neparodė matęs K. B. namuose kitus asmenis, išskyrus vaikus. Pati K. B. nepasinaudojo savo teise teikti prašymus iškviesti ir apklausti jos nurodytus asmenis nei ikiteisminio tyrimo metu (BK 21 straipsnio 4 dalis), nei teisminio nagrinėjimo metu (BK 22 straipsnio 3 dalis, 270 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neatskleidė šių asmenų vardų, pavardžių ir kitų duomenų. Ji tik nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nurodė asmenų, kurias, neva, sužinojo per pažįstamus, pavardes, tačiaus teismas tokius K. B. teiginius atmeta ir jos parodymus buvus šiuos asmenis, policijos pareigūnams apžiūrint K. B. kiemą ir namą, laiko gynybos versija, kuri nėra pasitvirtinusi.

Apeliantės tvirtinimu, ant folijos ritinio aptiktas rankos pėdsakas neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes šis pėdsakas nebuvo aptiktas ant folijos lankstinukų su narkotine medžiaga. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017-06-22 nuosprendyje nenurodė, kad būtent kratos metu rasta folija buvo panaudota iškastiems lankstinukams pagaminti. Folija ir ypač jos atraižos teismui tik sustiprino išvadą, kad ši medžiaga buvo skirta narkotinėms medžiagoms pakuoti, turint tikslą jas parduoti. Ši išvada buvo padaryta, remiantis ne tik kratos metu rastais daiktais, bet ir kitų nustatytų aplinkybių ir įrodymų kontekste.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos parodymų dalį, kuria ji neigė laikiusi narkotinę medžiagą – karfentanilį, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, o narkotinė medžiaga – kanapės buvo skirtos jos asmeniniam vartojimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra viena iš alternatyvių veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad K. B. laikė narkotines medžiagas, remdamasis liudytojų parodymais, kratos ir asmens kratos metu rastais daiktais, informacija apie K. B. gyvenamąją vietą bei Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos rašte pateikta informacija.

Teismas pagrįstai pripažino, kad K. B. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti šias narkotines medžiagas. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kokios aplinkybės rodo tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą. Teismas įvertino, kad abi narkotinės medžiagos – karfentanilis ir kanapės - buvo paruoštos dozėmis, kad kratos metu buvo rastos folijos atraižos, kurios galimai buvo skirtos narkotinėms medžiagoms pakuoti, kad asmens kratos metu neįprastojo vietoje - už liemenėlės buvo rasti pinigai gana nedidelėmis kupiūromis, kad K. B. šlapime nebuvo rasta opijatų, etilo alkoholio ir kad nėra jokių duomenų, jog K. B. būtų gydžiusi priklausomybės ligų centre. Teismui nustačius šia aplinkybes ir įvertinus bendrame bylos kontekste, neliko abejonių dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo K. B. veikoje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas K. B. laisvės atėmimo bausmę 2 metams, realiai bausmę atliekant pataisos namuose, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji yra nėščia 33 savaites. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė K. B. minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdamas į tai, kad K. B. turi du mažamečius vaikus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nenumato alternatyvių bausmių, tik vienintelę – laisvės atėmimą. Pagrindų taikyti BK 62 ar 64¹ straipsnį – nėra, tačiau nepritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad K. B. atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą teismas grindė argumentais, kad K. B. padarė sunkų nusikaltimą, kurio pobūdis yra itin pavojingas, šiuo nusikaltimu keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, ji nevertina savo elgesio kritiškai, klaidino tyrimo instituciją, keisdama parodymus, neišreiškė jokio gailėjimosi dėl savo veiksmų, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, preziumuojant, kad narkotinių medžiagų prekyba galimai yra vienas iš jos pajamų šaltinių.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl K. B. įvykdytos veikos pavojingo pobūdžio, tačiau nepritaria, kad jos nedarbas šiuo konkrečiu atveju laikomas svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Teismas pažymi, kad nuteistoji K. B. turi du mažamečius vaikus, gimusius 2013 m. ir 2016 m. Narkotinės medžiagos K. B. namo kieme buvo rastos 2016-10-01, kuomet jos antrajam vaikui tebuvo 6 mėn., dėl ko K. B. neturėjo galimybės nei iki nusikalstamos veikos padarymo, nei po jos įvykdymo dirbti ir kartu prižiūrėti mažamečius vaikus. Nuteistoji pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo metu laukėsi trečiojo vaiko, ką patvirtina medicinos dokumentų išrašas apie jos nėštumą, šiuo metu turi dviejų mėnesių kūdikį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji K. B. yra jauno amžiaus (22 metų), duomenų kad ji pasižymėtų antisocialiu elgesiu – byloje nėra. Teismas atsižvelgia, kad K. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir asmenį, taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog K. B. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistajai K. B. skiriamos bausmės individualizavimo klausimą, netinkamai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, todėl nepagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismo 2017-06-22 nuosprendžio dalis, kuria nuteistajai K. B. paskirta bausmė, keistina ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, skiriant BK straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą pareigą - auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-22 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, nuteistajai K. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant ją auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.