Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Žaliakalnio policijos komisariato medžiagoje taip pat pateiktos pareiškėjo T. G. darytos fotonuotraukos, kuriose matomi abu automobiliai: VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 15-20).

2019 m. rugsėjo 9 d. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad pareiškėjas T. G. nuo 2005 m. naudojasi uždara automobilių stovėjimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastaruosius penkis metus jam priklauso 188 vieta aikštelėje. Bent penkis metus šalia, t. y. vieta Nr. 189 priklauso vyriškiui, kurio duomenų nežino. Maždaug keturis mėnesius, tiksliai žino, minėtas vyriškis naudojasi automobiliu VW T-Roc, laiko jį savo vietoje Nr. 189, greta pareiškėjo automobilio. 2019 m. rugpjūčio 27 d., apie 10.30 val. pareiškėjas paliko aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ne, 188 vietoje, savo automobilį MB E 350 CDI 4 Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos. Automobilis tikrai buvo tvarkingas, nes pareiškėjas atvažiavo iškart iš plovyklos, plovė jį savo rankomis. Automobilis neseniai, t. y. 2019 m. balandžio mėnesį, buvo visas perdažytas, juo nesinaudojo, kadangi sirgo, ateina į aikštelę jį tik užkurti arba nuvaryti į plovyklą. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.40 val. atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad automobilio dešinės pusės gale, prie bako dangtelio yra du įmušimai. Akivaizdu, kad įmušimai yra nuo šalia stovėjusio automobilio VW T-Rock durelių. Tuo metu minėto automobilio nebuvo. Pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant policijos, į aikštelę atvažiavo automobilio VW T-Rock vairuotojas, automobilį pastatė į savo vietą Nr. 189. Vairuotojui išlipus iš automobilio, nieko jam neaiškinęs, pareiškėjas paprašė leisti apžiūrėti jo automobilio dureles. Jis sutiko, atidarė galines vairuotojo pusės dureles. Pareiškėjas, apžiūrėjęs jas, pamatė ant jo durelių apačios baltos spalvos dažų likučių, kurie, pareiškėjo manymu, yra nuo jo automobilio. Yra įsitikinęs, kad būtent šiuo automobiliu buvo apgadintas jo automobilis. Pareiškėjas vairuotojui paaiškino, kad buvo apgadintas jo automobilis ir mano, kad būtent jo automobiliu tai buvo padaryta. Savo telefonu nusifotografavo minėto automobilio dureles. Savininkas tai pamatęs supyko, sakė, kad čia dulkės ir pradėjo nykščiu valyti. Pareiškėjas prašė jo nevalyti, palaukti policijos, tačiau jis piktai sureagavo, sakė, kad aš pareiškėjas nori iš jo pinigų, yra aferistas ir pan. Vyriškis užrakinęs automobilį išėjo, į prašymus palaukti policijos, nereagavo. Pareiškėjas jam sakė, kad jeigu tai ne jo darbas, atsiprašys, tačiau jis vis tiek išėjo. Visa tai girdėjo aikštelės sargas. Atvažiavus policijai, pareigūnai apžiūrėjo pareiškėjo ir šalia esantį VW T- Rock automobilį, ant pareiškėjo automobilio jie pastebėjo dar daugiau apgadinimų, būtent padarytų durelėmis. Įdaužimai buvo ant keleivio priekinių ir galinių durelių, mušimų aukštis visur tas pats. Pareigūnai iš aikštelės sargo gavo minėto automobilio vairuotojo telefono numerį, jam paskambino ir kvietė atvykti į aikštelę. Maždaug po pusės valandos atėjo VW vairuotojas su savo žmona. Vyriškis ir toliau kategoriškai neigė savo kaltę, nors jam pareigūnai aiškino, kad viskas yra akivaizdu Jie abu buvo konfliktiškai nusiteikę, gražiuoju spręsti situacijos nepanoro. Vyriškis pasakojo, kad prieš kelis metus kito automobilio, kuris stovėjo kitoje pusėje, vairuotojas reikalavo iš jo pinigų, o dabar pareiškėjas nori. Pasiteiravau aikštelės sargo, ar anksčiau buvo toks įvykis, sargas patvirtino, kad prieš kelis metus šis vyriškis buvo savo automobilio durelėmis apgadinęs kitą automobilį. Vyriškis ėjo į konfliktą su policijos pareigūnais ir nepripažinęs savo kaltės, išėjo iš aikštelės. Pareigūnai įformino įvykį, paėmė dažų pavyzdžius nuo pareiškėjo ir VW T-Rock automobilių. Nuo šios dienos iki šiol VW T-Rock vairuotojas su pareiškėju nesusisiekė, problemos spręsti nepanoro. Kadangi pareiškėjo automobilis buvo neseniai perdažytas, jis kreipėsi į tuos pačius meistrus, kurie nurodė, kad automobilio remontas kainuos 920,88 Eur (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 31-32).

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal T. G. pareiškimą. Nutarime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pagal T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) m., pareiškimą dėl apgadinto automobilio, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, kad buvo padaryta veika, turinti požymius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. 2019 m. rugpjūčio 10 d., apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, T. G. pastebėjo, kad apgadintas jo automobilis MB E 350CDI 4Matic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2010 m. laidos. Apgadintas automobilio dešinės pusės galinis sparnas dviejose vietose ir abejose durelėse rado po įmušimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės dureles galimai apgadino automobilio VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudotojas A. M., t. y. atidarant automobilio dureles, jos atsitrenkė į automobilį MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip jas apgadino. Nutarime pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas sprendime, bylos Nr. C-648/17, konstatavo, kad eismo įvykiu yra laikoma tokia situacija, kai abi transporto priemonės nejuda, nepriklausomai nuo to užvesti jų varikliai ar ne, o draudimo bendrovė, teikianti civilinės atsakomybės draudimo paslaugą, privalo atlyginti žalą, padarytą apgadinto automobilio savininkui, nepriklausomai nuo to, ar dureles atidarė pats vairuotojas, ar jo keleivis. Pagal 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį, „eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas“. Lietuvos Respublikoje atsižvelgiama į galiojančius nacionalinius teisės aktus. Atvejais, kuomet vieno automobilio vairuotojas atidarydamas automobilio dureles atsitrenkia į kitą automobilį ir jį apgadina, automobilių vairuotojai turi teisę užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pateikti ją draudimo bendrovei spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Ginčo atveju, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Iš surinktos medžiagos matyti, kad padarytoje veikoje nėra nei nusikaltimo, nei administracinio nusižengimo sudėties. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, atvejis, kuomet atidarant automobilio dureles atsitrenkiama į kitą automobilį ir jis yra apgadinamas, nėra laikoma eismo įvykiu, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 423 straipsnį nepradedama. Tarp T. G. ir A. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Padaryta materialinė žala bei jos atlyginimas yra civilinio proceso sferos reglamentuojamas dalykas, todėl dėl pažeistų interesų gynimo ir materialinio nuostolio atlyginimo T. G. turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 53-54).

Taip pat iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad tiriant T. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą buvo atlikti šie veiksmai – 2019 m. rugpjūčio 30 d. 17.47 val. užregistruotas pranešimas įvykių registre (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 14); paimtas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. tarnybinis pranešimas (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 1); 2019 m. rugpjūčio 30 d. 21.40 val. pradėta įvykio vietos apžiūra, kurios metu nuo automobilio Mercedes-Benz paimti kėbulo dažų lyginamieji pavyzdžiai, nuo automobilio VW su juoda daktiloskopine plokštele nuo durų kraštų paimti baltų dažų pavydžiai (supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2), įvykio vieta pakeista, automobilio VW kontaktiniai paviršiai buvo liesti, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta foto lentelė (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 3-13); 2019 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje apklaustas pareiškėjas T. G., prie medžiagos pridėtos pareiškėjo darytos fotonuotraukos (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 23-25, 15-20); 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriuje apklaustas pareiškėjas T. G., prie medžiagos pridėta remonto sąmata (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 31-32, 34-39); 2019 m. rugsėjo 11 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas) (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 41-43); 2019 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Viešosios policijos skyriaus Veiklos skyriaus viršininkas E. P. Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui išsiuntė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo eismo įvykio, pagal kompetenciją poveikio priemonių taikymui (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 50); 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba grąžino medžiagą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK, nurodant, kad šis įvykis ne eismo įvykis, todėl tokių įvykių Kelių policijos valdyba netiria, tokių įvykių tyrimui specialių žinių ir kompetencijų nereikia (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 51-52); 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 53-54); 2019 m. lapkričio 12 d. iš Gyventojų registro pateikti duomenys apie asmenį – A. M. (Žaliakalnio policijos komisariato pateikta medžiaga, b. l. 40).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai, t. y. administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Teismas daro išvadą, kad pagal turimą medžiagą nepakanka duomenų konstatuoti, kad nepadarytas joks teisės pažeidimas, kadangi įvykis ištirtas neišsamiai ir atmestinai. Institucija neatliko visų būtinų veiksmų, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir apgintos skundą padavusio asmens T. G. galimai pažeistos teisės, tai yra, nedetalizuota situacija dėl transporto priemonės VW T-Rock, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko (valdytojo) pozicijos – transporto priemonės savininkas (valdytojas) neapklaustas, nepridėtas jo paaiškinimas, nesurasti ir neapklausti visi liudytojai, kurių apklausa galėtų patvirtinti ar paneigti byloje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Nors tiriant įvykį buvo paimti lyginamieji dažų pavyzdžiai nuo abiejų automobilių, tačiau neatliktas šių dažų tyrimas (ekspertizė) ir nenustatyta, ar buvo fizinis kontaktas tarp šių konkrečių transporto priemonių.

Institucija, priimdama nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nurodė pareiškėjui, kad ginčo atveju, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka, o tarp T. G. ir A. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Be to, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, be kitų aplinkybių privalo nustatyti ir tai, ar padaryta turtinė žala (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu bei priimant skundžiamą nutarimą nebuvo svarstytas klausimas dėl T. G. pripažinimo nukentėjusiuoju, o nagrinėjamu atveju teismas yra jau skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nagrinėjimo stadijoje.

Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisinė sistema yra savarankiška ir nuo valstybių narių teisinių sistemų nepriklausoma teisinė sistema (sui generis), turinti savo teisės šaltinius, principus ir teisinį reglamentavimą. ES teisės šaltinių sistemą sudaro dviejų rūšių teisės šaltiniai – pirminiai šaltiniai (ES steigimo sutartys, jų protokolai ir kt.) bei antriniai šaltiniai (reglamentai, direktyvos ir kt.). Šalia šių ES teisės šaltinių egzistuoja trečiasis ES teisės šaltinis – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Šis ES teisės šaltinis yra formuojamas oficialiai aiškinant pirminius ir antrinius ES teisės šaltinius (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos 267 straipsnis). Aiškindamas ES teisę ESTT ne tik išaiškina jau egzistuojančių Sąjungos teisės normų prasmę, bet jų pagrindu formuluoja naujas normas ir principus, kurie vėliau yra taikomi ES valstybių narių teismų praktikoje.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Nors institucija, priimdama nutarimą, motyvavo, kad atvejis, kuomet atidarant automobilio dureles atsitrenkiama į kitą automobilį ir jis yra apgadinamas, nėra laikomas eismo įvykiu pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, tačiau konstatuotina, kad ši išvada yra skubota ir padaryta neatlikus visų privalomų tyrimo veiksmų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje C-648/17 dėl privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ir transporto priemonių eismo sąvokos, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina.

Be to, pažymėtina, kad nors Institucija atsiliepime nurodė, kad tokiais atvejais, kai vieno automobilio durelės atsitrenkia į kitą automobilį ir jį apgadina, automobilių vairuotojai turi teisę užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pateikti ją draudimo bendrovei spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, tačiau Kelių eismo taisyklėse eismo įvykio deklaracija apibrėžiama kaip eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema, Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) punktas), Tokiu būdu, Institucija pripažino, kad įvyko būtent eismo įvykis, o ne koks nors kitoks teisės pažeidimas, todėl darytina išvada, kad, esant draudiminiam įvykiui, ir kilus ginčui dėl kaltės, įvykio aplinkybes turi nustatyti policijos pareigūnai.

ANK 590 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad pareiškėjui paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, įvykis buvo užregistruotas kaip techninis eismo įvykis, į įvykio vietą atvyko Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patruliai. Be to, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK vyriausiajai tyrėjai priėmus 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), surinkta medžiaga pagrįstai buvo perduota Kelių policijos valdybai.

SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis).

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Tik atlikus išsamų tyrimą ir visus būtinus veiksmus, apklausus visus asmenis, galinčius turėti informacijos apie šį įvykį, atlikus ekspertizę ir nustačius visas įvykio aplinkybes, bus galima spręsti ar buvo padarytas teisės pažeidimas, kas jį padarė, nustatyti kaltės formą (tyčia ar neatsargumas), tikslų padarytos žalos dydį ir galimą veikos kvalifikavimą – ar yra pagrindas nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos, ar yra administracinio nusižengimo požymiai. Nustačius, kad yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymiai, visa tyrimo metu surinkta medžiaga tolesniam tyrimui perduotina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Kadangi nagrinėjant skundą buvo nustatyta, kad neatlikti visi būtini veiksmai, siekiant ištirti įvykį, kilo neaiškumų dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių, nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, tačiau administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą

Esant išvardintoms aplinkybėms, skundas tenkintinas, o skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo T. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir bylą, kartu su administracinio nusižengimo medžiaga, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui, kurios pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą, arba, esant pagrindui, perduoti medžiagą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tirti ir priimti galutinį sprendimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.