Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu pagal 2024 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartį, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Valentino Motiejūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbitni), teista: 1) 2010 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 9 metų laisvės atėmimu; 2) 2023 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 2 metų laisvės apribojimu; 3) 2023 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šios bausmės dalis iš dalies pridėta prie 2023 m. birželio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės, dvi laisvės apribojimo bausmės dienas prilyginant vienai arešto parai, ir paskirta 90 parų arešto, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Š. (duomenys neskelbtini) apie 10:20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia dūrė peiliu vieną kartą savo vyrui A. Š. į kairės kojos kelią ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą.

Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas

Kaltinamoji I. Š. 2024 m. kovo 25 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta padariusi nusikaltimą. A. Š. yra jos vyras su kuriuo veda bendrą ūkį 6 metus. (duomenys neskelbtini) apie kelintą valandą neprisimena, jos vyras A. Š. grįžo į namus iš savo mamos, neblaivus. Kol vyras buvo pas savo mamą, ji viena namuose vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip alų 6 laipsnių stiprumo. Tada su vyru nuėjo į virtuvę parūkyti, vyras buvo piktas ir dėl kažko susinervinęs, tada vyras ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl ko ir kilo tarp jų konfliktas. Konflikto metu su vyru apsistumdė, tuo metu vyras taip pat sudavė į kairę ranką, tačiau dėl to ji nepajuto fizinio skausmo ir dėl to neturi jokių pretenzijų. Su vyru konfliktavo virtuvėje, kadangi jis ją vadino necenzūriniais žodžiais ji labai ant jo supyko ir pasiėmusi ant stalo buvusį peilį (smailus peilis, juoda plastikinė rankena) dūrė juo vyrui vieną kartą į kelį, į kurį kelį tiksliai pataikė nežino, žino tik, kad jis buvo užsidėjęs koją ant kojos. Jeigu būtų buvusi blaivi taip tikrai nebūtų pasielgusi, labai dėl to gailisi. Nenorėjo savo vyrui sužaloti kelio peiliu, nežino, kas tuo tarpu jai nutiko, kad taip pasielgė. Myli ir gerbia savo vyrą, tikrai nenorėtų pasikėsinti į jo gyvybę (e. b. l. 108-110).

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis A. Š. 2024 m. kovo 26 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš žmoną I. Š. atsisako duoti bet kokius parodymus ar ką nors aiškinti. Nežino kur yra peilis ir kaip jis atrodė (e. b. l. 36-38).

Tarnybiniame pranešime apie galimą smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad A. Š. paaiškino, jog apie 10:20 val., kartu su savo žmona I. Š., adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus (alų), miegamajame kambaryje, lovoje, kai staiga nieko nesakiusi I. Š. jam vieną kartą peiliu dūrė į kairės kojos kelią. Nurodė, kad jokio fizinio skausmo nepatyrė. A. Š. buvo paprašyta parodyti, kur dabar yra peilis ir kaip jis atrodė, vyras teigė, jog peilis buvo didelis, tačiau, kur dabar yra peilis, parodyti nesugebėjo, teigė, jog jo žmona žino kur yra peilis. Bandant detaliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes A. Š. nurodė, kad daugiau nieko nebesakys. I. Š. paaiškino, kad apie 10:00 val., miegojo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) kai namo grįžo neblaivus jos sutuoktinis A. Š., kuris neturėjo raktų nuo buto laukinių durų, todėl atsikėlusi moteris įsileido savo vyrą į butą ir nuėjo į virtuvės kambarį daryti maisto. Moters teigimu grįžęs sugyventinis atėjo pas ją į virtuvę, pradėjo agresyviai elgtis ir išvadino moterį necenzūriniais žodžiais, dėl to tarp asmenų kilo žodinis konfliktas ir moteris netyčia „bakstelėjoׅ“ vyrui į kairės kojos kelį. Bendraujant su moterimi ši elgėsi agresyviai, nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, I. Š. šaukė, tiksliai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, pokalbio eigoje pradėjo teigti, jog jos sutuoktinis taip pat prieš ją smurtavo, paprašius parodyti smurto žymes ir apžiūrėjus moters kūną, jokių sužalojimų nustatyta nebuvo. Pasiteiravus su kokiu peiliu ji sužalojo savo vyrą, nurodė, kad peilis turėtų būti buto virtuvės kambaryje, kadangi ten yra įvykio vieta, tačiau pradėjus kartu su I. Š. ieškoti peilio moteris nurodyto peilio nerado ir teigė, jog peilį paslėpė jos vyras A. Š. (e. b. l. 8-11).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusysis A. Š. ir užfiksuota maža, kraujuojanti, apie 7 mm ilgio ir 3 mm pločio durtinė žaizda ant A. Š. kairės kojos kelio (e. b. l. 15-33).

Greitosios medicinos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pasak paciento po patirto smurto sužalota kairė koja, nedidelė, nežymiai kraujuojanti žaizdelė kelio srityje, daugiau sužalojimų nepatyrė, nusiskundimų neturi (e. b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamoji I. Š. durdama peiliu į kairės kojos kelį sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – vyrui A. Š. ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji I. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teista, vienerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka, savo elgesį vertina kritiškai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką įstatyme numatytą bausmę – areštą, kurio terminas ilgesnis už vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Kaltinamoji I. Š. savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, iš nukentėjusiojo A. Š. parodymų galima daryti išvadą, kad jis nesiekia griežtos bausmės savo sutuoktinei, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl to I. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistoji visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; įpareigojant nuteistąją visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 10 punktas, 7 dalis).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, todėl jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. Š. sumažintą bausmę – 40 parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant I. Š. intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turi būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti I. Š. laikino sulaikymo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. kovo 25 d. (2 dienos).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, I. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. Š. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.