- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-6-557-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- L. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už žinomai netikro dokumento (2006-11-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo) panaudojimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. už žinomai netikro dokumento (2006-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. 001) panaudojimą laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. už žinomai netikrų dokumentų (2006-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie L. J. atleidimą iš darbo 2006-11-05, ir 2006-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. 001) panaudojimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 63 str. 1 ir 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nuteistas už tai, kad siekdamas pateisinti pažeistą 2006-08-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi skirtą įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Puodžių g. 3-4, Klaipėda, nuo 22 val. iki 06 val., 2006-11-09 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai, esančiai H. Manto g. 38, Klaipėda, pateikė žinomai netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, su tikrovės neatitinkančiu įmonės kodu (duomenys neskelbtini) (tikrasis įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė neva direktorius P. S., kuriame buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie tai, kad 2006-11-05 neva vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų susirinkimas, kuriame turėjo dalyvauti L. J..
L. J. nuteistas ir už tai, kad 2006-12-05 Klaipėdos darbo biržai, esančiai Naikupės g. 27A, Klaipėda, pateikė žinomai netikrą 2006-12-05 pažymą Nr.001, patvirtintą tikrovės neatitinkančiu antspaudo atspaudu, kurią pasirašė neva direktorius P. S., kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie tai, kad L. J. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigų pagal Darbo kodekso 124 str.
L. J. nuteistas ir už tai, kad 2006-12-12 Klaipėdos m. apylinkės teismui, esančiam S. Daukanto g. 8, Klaipėda, kuriame buvo nagrinėjamas Klaipėdos m. pataisos inspekcijos teikimas dėl L. J. grąžinimo į pataisos namus atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, pateikė žinomai netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą su tikrovės neatitinkančiu įmonės kodu (duomenys neskelbtini) (tikrasis įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), patvirtintą tikrovės neatitinkančiu antspaudo atspaudu, kurią pasirašė neva direktorius P. S., kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie tai, kad 2006-11-05 L. J. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei žinomai netikrą 2006-12-05 pažymą Nr. 001, patvirtintą tikrovės neatitinkančiu antspaudo atspaudu, kurią pasirašė neva direktorius P. S., kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai apie tai, kad L. J. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigų pagal Darbo kodekso 124 str.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teisme beveik neturėjo galimybių gintis. Teisme nebuvo apklaustas pagrindinis liudytojas P. S., taip pat jo nekaltumą galintis patvirtinti liudytojas H. D.. Teisėja pareiškė, kad jis turi nurodyti šių liudytojų gyvenamąsias vietas, t. y. ieškoti liudytojų pats. Net nuosprendis buvo paskelbtas nedalyvaujant jokiam advokatui. Nuosprendyje nėra nurodyto nei vieno įrodymo, jog jis žinojo, kad pateikė suklastotus dokumentus. To jis nežinojo. Visas pažymas jam išrašė E. B., kuris pagal bylos medžiagą yra faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. To nepaneigia ir L. R. parodymai, priešingai, jo parodymai, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko ne iš A. G., o iš nenustatyto asmens, tik patvirtina anksčiau minėtą versiją. Taigi tik E. B. galėtų pasakyti, ar vyko susirinkimas 2006-11-05, ar ne. Dėl nesuprantamų priežasčių metus laiko E. B. nebuvo net apklaustas. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra melagingi. P. S. negalėjo nurodyti net metų, kada pametė pasą, bet pasakė, kad po mėnesio jį išsipirko iš nepažįstamo vyro. Kyla abejonių, kaip tas vyras susirado P. S., kuris neturi nei gyvenamosios vietos, nei telefono, ypač atsižvelgiant į tai, kad net pareigūnai P. S. ieškojo pusę metų. Nebuvo padaryta P. S. rašysenos ekspertizė siekiant nustatyti, ar jo parašai ant dokumentų. Į teismą P. S. nebuvo pristatytas – jo nerasta. Teismo išvada, jog susirinkimas negalėjo būti organizuojamas 2006-11-05, motyvuojant tuo, jog ta diena buvo sekmadienis, akivaizdžiai paremta prielaidomis, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.8. p. nuostatoms, jog nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, išvados turi būti grįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Kitos teismo išvados taip pat prieštaringos. Vienoje nuosprendžio dalyje teigiama, jog jis bendrovėje faktiškai nedirbo, todėl į jokį susirinkimą nevažiavo, kitoje dalyje jau teigiama, kad jis meluoja, jog nedirbo bendrovėje, nes gavo atlyginimą. Nuosprendyje taip pat neteisingai nurodyta, jog 2006-11-05 pažyma išrašyta atbuline data, nors ji išrašyta tą pačią dieną. Neteisingai nurodyta ir tai, jog jis niekur nedirba ir nesimoko, nors teisme nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir mokosi vakarinėje mokykloje. Tokiais neatitinkančiais tikrovės teiginiais sudaryta regimybė, jog jis neva nekeičia gyvenimo būdo ir yra recidyvistas, o tai rodo akivaizdų teismo šališkumą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad oficialiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais buvo: A. G. nuo 2001-10-23 iki 2006-09-18, L. R. nuo 2006-09-18 iki 2006-11-16, R. D. nuo 2006-11-16 (1 t., b. l. 60). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašyti 2006-11-05 pranešimas L. J. apie 2006-11-05 įvyksiantį darbuotojų susirinkimą, 2006-11-24 pažyma apie L. J. ir H. D. atleidimo iš darbo aplinkybes ir 2006-12-05 pažyma, adresuota Klaipėdos darbo biržai, apie L. J. darbą ir atleidimą iš darbo pagal Darbo Kodekso 124 str. (savo noru) buvo sukurti tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo L. R. ir R. D.. L. R. parodė, kad L. J. nepažįsta, yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, šią bendrovę nusipirko 2006-09-18, šio sandorio metu jam buvo perduoti bendrovės dokumentai ir antspaudai. Nuo 2006-09-18 iki 2006-11-16 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis sužinojo, kad bendrovėje yra darbuotojų, priimtų į darbą bendrovėje dar iki jos įsigijimo. Jis išsiuntinėjo tiems darbuotojams pranešimus, kad jie atvyktų į darbą, kadangi pastarieji nepasirodė, tai visus juos 2006-11-08 atleido iš darbo už pravaikštas. 2006-11-05 bendrovėje nebuvo jokio susirinkimo ir jokių pranešimų L. J. jis nerašė. Liudytoja L. A. patvirtino, kad nuo 2006-09-18 iki 2006-11-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo L. R., o vėliau R. D., su L. R. ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pati asmeniškai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Pagal dokumentus bendrovėje buvo įforminti keli darbuotojai, tačiau nė vienas iš jų bendrovėje faktiškai nedirbo, todėl jiems pagal reikalavimą neatvykus į darbą, buvo įformintas direktoriaus L. R. įsakymas dėl jų atleidimo iš darbo už pravaikštas. Ši liudytoja taip pat parodė, kad joks darbuotojų susirinkimas 2006-11-05 nevyko, visi bendrovėje gauti ir siunčiami raštai yra registruojami bendrovės apskaitoje, tačiau duomenų apie 2006-11-05, 2006-11-24 ir 2006-12-05 dokumentų registraciją apskaitoje nėra, bendrovėje taip pat nėra ir šių dokumentų kopijų. Tarpusavyje sutampantys minėtų liudytojų – faktinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų - parodymai neabejotinai rodo, kad joks šios bendrovės darbuotojų susirinkimas 2006-11-05 nevyko, o L. J. iš darbo atleistas už pravaikštas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu surašytuose 2006-11-05 pranešime L. J. apie 2006-11-05 įvyksiantį darbuotojų susirinkimą, 2006-11-24 pažymoje apie L. J. ir H. D. atleidimo iš darbo aplinkybes ir 2006-12-05 pažymoje, adresuotoje Klaipėdos darbo biržai, apie L. J. darbą ir atleidimą iš darbo pagal Darbo Kodekso 124 str. (savo noru) nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neatitinkantys tikrovės, t. y. suklastoti. Tai, kad šiuos dokumentus suklastojo asmenys, anksčiau susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šių dokumentų klastojimo metu jau nevaldantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ir antspaudų, rodo šiuose dokumentuose nurodytas senas bendrovės identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (naujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kodas„(duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruotas 2006-09-25, 1 t., b. l. 58), 2006-11-24 pažymoje nurodytas kitam asmeniui AB bankas „Snoras“ priklausančios sąskaitos numeris (1 t., b. l. 71) bei ta aplinkybė, kad 2006-11-24 ir 2006-12-05 pažymose atspaudai nebuvo atspausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, bet buvo nukopijuoti nuo šiuo antspaudu atspaustų atspaudų ir išspausdinti spalvotais kompiuteriniais rašaliniais spausdintuvais (2007-12-20 specialisto išvada Nr. 11K-405 (07), 1 t., b. l. 46). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas P. S. parodė taip pat, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, jog nepažįsta L. J., niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių pažymų nerašė ir nepasirašė, 2005 m. pabaigoje ar 2006 m. pradžioje jis buvo pametęs visus dokumentus, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriuos vėliau išsipirko iš kažkokio vyriškio. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atliktos rašysenos ekspertizės išvados, kad 2006-11-05 pranešime, 2006-11-24 ir 2006-12-05 pažymose P. S. nepasirašė, taip pat ne jis parašė rankraštinius įrašus 2006-12-05 pažymoje, patvirtina P. S. parodymus, jog nenustatyti asmenys galėjo pasinaudoti dingusiais jo dokumentais. Todėl netikėti P. S. parodymais, jog jis visiškai nesusijęs su suklastotais dokumentais, priešingai nei nuteistasis L. J., kolegija neturi pagrindo.
Pats L. J. parodė, kad tuo metu, kai grįžo iš įkalinimo vietos, jo draugas H. D. supažindino jį su E. B., kuris prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. E. B. liepė rašyti pareiškimą dėl priėmimo į darbą ir sakė, kad greitu laiku duos darbo, tačiau realiai jis jokio darbo nedirbo ir jokio atlyginimo negavo. Kai pataisos inspekcijos pareigūnas nustatytu laiku nerado jo namuose ir paprašė atnešti iš darbdavio patvirtinimą, jog jis 2006-11-05 22.07 val. nebuvo namuose dėl darbo reikalų, jis paskambino E. B. ir paprašė jo surašyti pažymą, jog buvo iškviestas į Vilnių. E. B. davė jam 2006-11-05 pranešimą, kurį jis ir pateikė pataisos inspekcijai. Po kiek laiko iš pataisos inspekcijos jis sužinojo, kad yra atleistas iš darbo už pravaikštas, tada jis vėl paskambino E. B. ir susitikęs su juo paklausė, kodėl jį atleido ne savo noru, kaip jis prašė, o už pravaikštas. E. B. pasakė, kad įvyko klaida, ir ištaisydamas šią klaidą surašė pažymą, kad jis (L. J.) iš darbo išėjo savo noru. Tą naują pažymą jis nunešė į darbo biržą. Kai jam pasakė, kad pirmoji pažyma apie susirinkimą yra be antspaudo ir netinka, tada jam E. B. išrašė trečią pažymą - 2006-11-24 data su antspaudais ir visais rekvizitais. 2006-12-12 teismui jis pateikė tris pažymas – 2006-11-24 pažymą apie darbą, pažymas, kurias nešė į darbo biržą ir į pataisos inspekciją.
Liudytojas A. G. parodė, kad L. J. nepažįsta. 2006-04-05 jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. B., notariškai įmonės pardavimo neformino. E. B. norėjo, kad įmonė būtų įregistruota kaip PVM mokėtoja, todėl jis nuvyko į mokesčių inspekciją ir parašė prašymą, kad būtų įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip PVM mokėtojas. E. B. jam sakė, kad turi dar vieną įmonę, kurios savininkas yra P. S., sakė, kad visus dokumentus apiformins jo vardu. P. S. jis nematė, pinigus jam sumokėjo E. B.. E. B. atidavė įmonės dokumentus ir antspaudą. A. G. pateikta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir dokumentų perdavimo aktas visiškai patvirtina šio liudytojo parodymus (1 t., b. l. 90-91). Nors liudytojas L. R. parodė, kad pagal dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš A. G., tačiau teisme jis pamatė, kad A. G. nėra tas pats asmuo, iš kurio jis pirko bendrovės akcijas. E. B. mirė 2007-07-21 (1 t., b. l. 93), todėl jį apklausti jau nebebuvo jokių galimybių (apie galimą E. B. dalyvavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje iš A. G. sužinota tik 2007-12-19). Taip pat byloje nebuvo galimybių apklausti ir H. D., kuris, pasak jo artimųjų, yra išvykęs į užsienį, o jo kontaktiniai duomenys nežinomi. Aptartos aplinkybės nepaneigia nuteistojo L. J. versijos, jog jį įdarbino E. B., tarpininkaujant H. D., ir iš E. B. jis gavo 2006-11-05 pranešimą bei 2006-11-24 ir 2006-12-05 pažymas, tačiau minėtuose dokumentuose nurodytos informacijos turinys, šių dokumentų pateikimo valstybės institucijoms aplinkybės bei paties nuteistojo paaiškinimai visiškai paneigia L. J. versiją, neva jis nežinojo ir net neįtarė, kad E. B. surašyti dokumentai yra netikri.
Pagal BVK 157 str. 4 d. ir 160 str. 1 p. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai, o BVK 157 str. 6 d. numatyta, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. L. J. iš Alytaus pataisos namų lygtinai paleistas 2006-08-10, Klaipėdos miesto pataisos inspekcijoje į įskaitą įrašytas 2006-08-16 (2 t., b. l. 32). Neabejotinai pataisos inspekcijos darbuotojai L. J. informavo apie jo pareigas ir perspėjo apie galimas tokių pareigų nevykdymo pasekmes.
Kaip matyti iš pranešimo apie 2006-11-05 19 val. įvyksiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų susirinkimą turinio, šiame dokumente nurodoma, jog jis sukurtas Vilniuje 2006-11-05, t. y. tą pačią dieną, kai vyko pats susirinkimas, be to, prieš jame minimą susirinkimą, nes susirinkimas dokumente minimas būsimuoju laiku („vyks“). Taigi šį dokumentą L. J. turėjo gauti tą pačią dieną arba prieš išvykdamas į susirinkimą, arba bent jau nuvykęs į Vilnių, į kurį, pasak L. J., jis buvo nuvažiavęs su H. D.. Tuo tarpu 2006-11-06 savo pasiaiškinime Pataisos inspekcijai L. J. nurodė, kad pažymą apie tai, jog nebuvo namie 2006-11-05 22.07 val. dėl darbo, atneš 2006-11-09 (1 t., b. l. 15). Vienok 2006-11-09 susitikęs su jį kontroliuojančiu pataisos inspekcijos darbuotoju, jam pasakė, kad pažymą iš darbdavio pristatys tik po pietų, nes darbdavys šios pažymos dar nesurašė (1 t., b. l. 18). Iš šių L. J. veiksmų matyti, kad jis 2006-11-05 negavo jokio pranešimo apie neva tą dieną vyksiantį susirinkimą, o minėtas pranešimas buvo sukurtas vėliau, galimai 2006-11-09, siekiant patvirtinti versiją, pateisinančią L. J. nebuvimą namuose 2006-11-05 22.07 val. ir tokiu būdu padėsiančią išvengti L. J. sankcijų už teismo įpareigojimų nevykdymą. Beje, 2006-11-05 pranešimo įrašas „Jūsų dalyvavimas būtinas“ neabejotinai yra dalis jau minėtos kuriamos versijos, neva nepalikusios L. J. kitos išeities kaip tik važiuoti į susirinkimą, tačiau tokio privalomo dalyvavimo versija yra aiškiai neatitinkanti tikrovės atsižvelgiant į tai, kad nuo įdarbinimo 2006-09-08 iki 2006-11-05 L. J., pasak jo paties, visiškai nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir tikrai negalėjo būti nors kiek reikšminga figūra sprendžiant tokį svarbų 2006-11-05 pranešime nurodytą bendrovės reorganizavimo klausimą. Tai, kad darbuotojų susirinkimas organizuotas tą pačią dieną (beje, sekmadienį), kai L. J. pažeidė jam teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val., ir dar 19 val. Vilniuje (įvertinant atstumą tarp Klaipėdos ir Vilniaus), išdėstytų aplinkybių kontekste tik patvirtina L. J. siekį, padedant nenustatytiems asmenims, teisinėje apyvartoje įteisinti tikrovės neatitinkantį dokumentą, taip išvengiant sankcijų už netinkamą lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleisto asmens elgesį, apie kurias L. J., kaip jau aptarta, žinojo. Akivaizdu ir tai, jog jeigu būtent E. B., kaip teigia nuteistasis, nenustatytu būdu dokumentaliai buvo įforminęs L. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju (bylos dokumentai patvirtina, kad minimoje bendrovėje tuo metu dokumentaliai buvo įforminti darbuotojais ir L. J., ir H. D., ir P. S., kurio dokumentais, jo teigimu, pasinaudojo nenustatyti asmenys), jokiame oficialiame bendrovės darbuotojų susirinkime kartu su E. B. L. J. aptariamu laiku netgi teoriškai negalėjo dalyvauti, kadangi bendrovės direktoriumi bei savininku tuo metu buvo visai kitas asmuo, o L. J. pagal byloje esančius dokumentus buvo priimtas į darbą neva direktoriaus P. S., kuris, kaip pats patvirtino, realiai bendrovėje niekuomet nedirbo ir nurodytų pareigų nėjo.
Kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog L. J., 2006-12-05 pateikdamas darbo biržai 2006-12-05 pažymą Nr. 001 apie L. J. atleidimą iš darbo pagal DK 124 str. (savo noru) bei 2006-12-12 pateikdamas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006-11-24 pažymą apie L. J. atleidimo iš darbo aplinkybes ir jau minėtą 2006-12-05 pažymą Nr. 001, suvokė, kad teisinėje apyvartoje įtvirtins apgaulę, kuri vėlgi jam leis išvengti netinkamo elgesio pasekmių. 2006-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje be kitos informacijos nurodyta, kad 2006-11-05 darbuotojų susirinkimo metu L. J. žodžiu pareiškė pageidavimą išeiti iš darbo pačiam prašant (1 t., b. l. 30). Vienok pats L. J. teisme parodė, kad jis tame darbuotojų susirinkime nedalyvavo (3 t., b. l. 72), be to, dar 2006-11-09 pokalbio su pataisos inspekcijos darbuotoju V. S. metu L. J. nurodė, kad gyvena ir dirba ten pat (1 t., b. l. 18), t. y. L. J. 2006-11-09 nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors 2008-11-08 jau buvo atleistas iš darbo, neva prieš tai 2006-11-05 paprašęs atleisti iš darbo jam pačiam prašant. Tai neabejotinai rodo, kad L. J. žinojo, jog 2006-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyti duomenys yra aiškiai melagingi. Beje, iš liudytojo V. S. parodymų ir L. J. 2006-11-14 pasiaiškinimo (1 t., b. l. 22) matyti, kad L. J. 2006-11-14 iš pataisos inspekcijos darbuotojo sužinojo, kad pataisos inspekcija turi oficialų UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame pranešama, kad L. J. 2006-11-08 yra atleistas iš darbo už pravaikštas. Toks atleidimo iš darbo pagrindas aiškiai netenkino L. J., nes, kaip jau aptarta, jis žinojo, jog pagal BVK nuostatas už itin piktybiškus darbo drausmės bei nustatytų pareigų pažeidimus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų asmuo gali būti pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, jog L. J., siekdamas išvengti galimo pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės, vėl kreipiasi į nenustatytą asmenį (pagal L. J. į E. B.), kuris jau anksčiau jam pateikė netikrą dokumentą (2006-11-05 pranešimą), su prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sukurti naujus netikrus dokumentus, įtikinančius valstybės institucijas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija per klaidą L. J. atleido už pravaikštas, kadangi L. J. 2006-11-05 darbuotojų susirinkimo metu pasiprašė atleidžiamas pats, ir ši klaida yra ištaisyta, atleidžiant L. J. pagal DK 124 str. Taigi L. J. pirmiausia darbo biržai pateikia 2006-12-05 pažymą, jog jis yra atleistas iš darbo pagal DK 124 str., o 2006-12-12 teismui pateikia ne tik 2006-12-05, bet ir 2006-11-24 pažymą, neva patikslinančią L. J. atleidimo iš darbo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos, šie L. J. žinomai suklastoti dokumentai minėtoms valstybės institucijoms jokių įtarimų nesukėlė ir teisinėje apyvartoje įtvirtino apgaulę, kurios išdavoje L. J. buvo registruotas darbo biržoje, nors pagal jo parodymus, kai asmuo atleidžiamas iš darbo ne savo noru, darbo birža tokių asmenų neregistruoja (3 t., b. l. 74), o teismas netenkino pataisos inspekcijos teikimo dėl L. J. pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės.
Tuo būdu nuteistojo L. J. kaltė dėl žinomai netikrų dokumentų panaudojimo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Priimdamas L. J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo kaip recidyvisto asmenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 27 str. 1 d. nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujus tyčinius nusikaltimus – žinomai netikrų dokumentų panaudojimą, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu - L. J. padarė neišnykus teistumams už visą eilę tyčinių nusikaltimų pagal du ankstesnius nuosprendžius, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino L. J. yra recidyvistą, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, linkusį nusikalsti, nedarantį išvadų iš ankstesnių teistumų ir, skirdamas jam už tris nusikaltimus mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, BK 54 str. 2 d. ir 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Skirdamas L. J. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir tinkamai įverino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, tame tarpe ir L. J. asmenybę, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Tuo būdu naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.